- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-172-366/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- T. B.
- Civilinis ieškovas
- M. Š., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
- Kategorijos
- 14.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.6.1Atmesti apeliacinį skundą (BPK 326 str. 5 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei 2 (dvejų) metų atėmimo bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnes bausmes, ir T. B. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. B. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Civilinės ieškovės M. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. B. M. Š. priteista 93 (devyniasdešimt tris) eurai turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteista 100 (vienas šimtas) eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. B. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdu ir vietoje įsigijęs padirbtus 200 eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), padirbtą 500 Eur banknotą be numerio, 100 Eur banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 Eur banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur ir 500 Eur banknotus iki 2024 m. vasario 8 d. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, o abu padirbtus 100 eurų banknotus turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – eurus, realizavo, t. y. padirbtą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 9 d. 12.50 val. pateikė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, po to tęsdamas nusikalstamą veiką padirbtą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 9 d. apie 13.00 val. pateikė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, tokiu būdu apgaule užvaldė nedidelės vertės svetimą, M. Š. priklausantį turtą – 93 eurus, o UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį nedidelės vertės turtą – 100 eurų.
II. Apeliacinio skundo ir į atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, paskirti švelnesnę bausmę ir išteisinti dalyje dėl BK 213 straipsnio 1 dalies.
2.1. Skunde nurodoma, kad su padarytų veikų kvalifikavimu iš dalies sutinka. Pilnai pripažįstą kaltę dėl BK 182 straipsnio 4 dalies, bet neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, nes banknotų pats negamino, nespausdino ir įstatymas nedraudžia juos įsigyti. Banknotai – kupiūros buvo pažymėti kaip suvenyrai, kad jie nedisponuojami bei netinkami rinkai. Mano, kad juos galėjo turėti ir laikyti kaip suvenyrinį daiktą.
2.2. Dėl švelnesnės bausmės skyrimo nurodo, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, nori kardinaliai keistis, pradėti dirbti, padėti šeimai bei laikytis visuomenės teisės normų reikalavimų. Šiuo metu yra kalinamas Šiaulių kalėjime, o būdamas čia suprato kam ir dėl ko nori keistis, ko nori iš gyvenimo, bei nusprendė iš visos širdies įrodyti, kad yra kitos žmogus nei buvo iki šiol.
2.3. Turi žmoną su kuria neseniai susituokė. Žmona turi mažametę dukrą. Bendrą gyvenimo ūkį veda daugiau nei penkis metus. Podukrą, kuria laiko savo dukra, augina nuo vienerių metų, mergaitė vadiną jį tėčiu. Suprato savo gyvenimo vertybes, kad pasielgė labai neatsakingai, nedorai, o labiausiai širdį gelią, kad šiuo metu kenčia šeima. Mano, kad yra vertas doro piliečio vardo.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokurorė Jolanta Ražanskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad BK 213 straipsnyje numatyta, kad netikri pinigai laikomi šio nusikaltimo dalyku, jei jie atitinka du požymius – padirbti pinigai turi būti bent vienos ar kelių valstybių apyvartoje ir jie turi būti panašūs į tikruosius pinigus, jų kokybė turi būti tokia, kad bet kuris žmogus galėtų juos palaikyti tikrais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. Š. ir liudytoja V. Š. nuteistojo T. B., už perkamas prekes, paduotus netikrus 100 eurų banknotus palaikė tikrais pinigais, jie nekėlė abejonių, jam išdavė grąžą. Prokurorė mano, kad du asmenys buvo suklaidinti, pateiktos netikros 100 eurų kupiūros, gavusių juos asmenų buvo palaikytos tikromis, todėl nekyla abejonių, kad pinigai buvo priimti kaip tikri, todėl nuteistojo T. B. veika atitinka BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.
Šalies argumentai
3.2. T. B. skunde nėra nurodyta jokių, neištirtų ir neįvertintų aplinkybių, naujų argumentų ar motyvų, kodėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas. Prokurorės vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, su jame išdėstytu faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, argumentais sutinka.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalies, tačiau nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis taip pat prašė perkvalifikuoti iš BK 213 straipsnio 1 dalies į BK 213 straipsnio 3 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
8. Šioje byloje T. B. nuteistas už tai, kad įgijo padirbtus 200, 500 ir 100 (2 vnt.) eurų banknotus, 200 ir 500 eurų banknotus iki 2024 m. vasario 8 d. laikė bute, kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, o 100 eurų (2 vnt.) banknotus realizavo atsiskaitydamas už prekes ir apgaule užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą. Jo veika kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.
9. Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Minėtos veikos nustatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Objektyvieji šio nusikaltimo požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais – netikrų pinigų įgijimu, laikymu ar realizavimu. Taip pat pažymėtina, kad BK 213 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nurodytų veiksmų atlikimo momento. Šioje byloje nagrinėjamais netikrų pinigų įgijimo, laikymo, realizavimo atvejais nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo suvokia, kad jis laiko, įsigyja arba realizuoja netikrus pinigus ir nori taip veikti.
10. Pagal BK 213 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, kad pinigų ar vertybinių popierių gavimo momentu asmuo nesuprato, jog jie yra netikri ar suklastoti. Tačiau vėliau supratęs, kad gauti pinigai ar vertybiniai popieriai yra netikri, juos realizavo.
11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. B. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką iš esmės neneigia. Nuteistasis parodė, kad žaidimams nusipirko suvenyrinių įvairaus nominalo eurų banknotų, kuriuos vėliau panaudojo atsiskaitant už prekes, su tikslu gauti grąžą tikrais pinigais. Kas rodo, jog nuteistasis suprato ir žinojo, jog įsigijo netikrus pinigus, kurie kaip pats nurodė yra suvenyriniai, t. y. netinkami rinkai, juos laikė ir realizavo su tikslu netikrus banknotus iškeisti į tikrus.
12. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teisme išsakyta poziciją, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, o ne minėto straipsnio 3 dalį. Priešingai nei nurodo nuteistasis, byloje esančių įrodymų visumą, kuri buvo aptarta ir išanalizuota skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad T. B. žinojo ir suprato, kad įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas T. B. nusikalstamą veiką pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl bausmės
13. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
14. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino, kad T. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnis). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Dėl nusikalstamų veikų padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu). Vertinant T. B. asmenybę, atsižvelgta į tai, kad praeityje T. B. teistas 15 kartų, teistumas neišnykęs, pagal teismų sistemos Liteko duomenis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose nėra priimto procesinio sprendimo, teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas. Metų bėgyje administracine tvarka baustas, turi galiojančiu nuobaudų.
16. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. B., pagal BK 213 straipsnio 1 dalį skyrė laisvės atėmimo bausmę, lygia sankcijos vidurkiui, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – arešto bausmę, didesnę nei vidurkis. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. B. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė 64¹ straipsnio ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
17. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Dar labiau švelninti T. B. paskirtą galutinę subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra objektyvaus pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo T. B. argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
19. Panevėžio apygardos teisme 2024 m. lapkričio 4 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam T. B., buvo patirtos 79,16 eurų dydžio išlaidos.
20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo T. B. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (nuteistasis neturėjo pasirinkimo teisės ir negalėjo atsisakyti advokato), pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. B. apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš T. B.teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas atmesti.