- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-07
- Bylos Nr.
- e2YT-5852-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01336-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P. priėmė savo brolio R. P. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis R. P. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą apie asmens turtą, R. P. savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau, jis po motinos R. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties kartu su pareiškėju paveldėjo ¾ dalis po ½ dalį jos turto. R. P. mirties dieną palikimą sudarė ne tik jos piniginės lėšos esančios privalomojo pajaus sąskaitoje bei einamojo banko sąskaitoje, tačiau ir ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos ji pasistatė kartu su savo sutuoktiniu V. P.. Minėtas nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre ir randasi valstybinėje žemėje. Kadangi nėra atlikta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų teisinė registracija, šio turto dalis priklausanti R. P. į (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro (duomenys neskelbtini), nebuvo įtraukta. Prieš mirdamas pareiškėjo brolis R. P. testamento sudaręs nebuvo ir paveldėjimo byla dėl mirusio R. P. palikimo nebuvo užvesta. Iš karto po brolio R. P. mirties pareiškėjas pradėjo jo turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdamas ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu. Mirus broliui R. P. pareiškėjas liko gyventi tėvams R. P. ir V. P. priklausiusioje sodyboje, kurios ¾ dalies po ½ dalį priklausė pareiškėjui ir R. P., kaip R. P. įstatyminiams įpėdiniams. Pareiškėjas iki šio gyvena šioje sodyboje, kito gyvenamojo būsto neturi, iš šios sodybos niekur nebuvo išsikėlęs. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo minėtu adresu, o R. P. iki pat savo mirties gyveno kartu su pareiškėju tėvų sodyboje. Po R. P. mirties pareiškėjui liko jo baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, ir pan., taip pat jo asmeniniai daiktai, esantys sodyboje. Savo lėšomis pareiškėjas organizavo brolio laidotuves bei kapavietės sutvarkymą. Brolio palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais pradėjo valdyti kaip savo. Pareiškėjas rūpinasi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, prisiruošia malkų, kadangi namas šildomas kietu kuru. Pareiškėjas yra atlikęs keletą einamųjų remontų, tiek gyvenamojo namo, tiek ir ūkinių pastatų, kuriuose laiko paukščių, kiaulių, prižiūri namų valdą, aplinką, užsiaugina prie namų daržovių. Moka už suvartojamą elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Kitų asmenų, priėmusių pareiškėjo brolio R. P. palikimą nėra, jis nebuvo sukūręs šeimos, nesusilaukė vaikų, daugiau brolių ar seserų nėra. R. P. mirties dieną kartu gyveno tėvas V. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus keturiems mėnesiams po R. P. mirties, tačiau, V. P. sirgo ir dėl savo sveikatos būklės jokių aktyvių veiksmų po sūnaus R. P. mirties neatliko, į jo palikimą nepretendavo. Mirus tėvui jo palikimą pareiškėjas paveldėjo per įstatymo nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepimu į pareiškimą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad VMI prie FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu G. P. teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. P., kuri nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. P., būdami santuokoje susilaukė dviejų vaikų – R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir G. P. Nors VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) duomenimis, R. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturėjo, tačiau iš pateiktos Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal namų registracijos knygą (duomenys neskelbtini), namų ūkio (duomenys neskelbtini), pil. V. P. ir R. P. adresu (duomenys neskelbtini), registruoti gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Iš Prienų rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, jog R. P. turtą paveldėjo – ¼ turto jos sutuoktinis V. P. ir ¾ dalis po ½ vaikai: G. P. ir R. P. Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad mirus V. P. jo palikimą priėmė G. P. Be to Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad mirus R. P., pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarų biurui niekas nepadavė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad palikėjas R. P. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaravęs ir pareiškėjas G. P. Pateikti mokesčių mokėjimo pranešimai ir mokėjimų kvitai patvirtina, kad pareiškėjas G. P. po palikėjo R. P., toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą – mokėjo mokesčius.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo R. P. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo brolio R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas po brolio mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo brolio R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.