- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1919-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00005-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- T. J.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Jonui Želviui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J. apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
Jis, nuo 2016 m. spalio 31 d. eidamas UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, iš anksto susitaręs su UAB „C“ direktoriaus pavaduotoju, kontroliuodamas Bendrovės veiklą, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens UAB „B.“ veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (imtinai) naudodamasis UAB „C“ priklausančia internetine platforma „D.“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 7 vairuotojus, žinodamas, kad įvykdė ne mažiau kaip 16 231 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 74 116,69 Eur pajamų bei patyrė 43 654,98? Eur išlaidų, iš jų:
- 22 235,01? Eur (2016 m. – 1 034,27 Eur, 2017 m. – 21 200,74 Eur), kuriuos vairuotojai pasiliko sau ne mažiau 30 % nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus;
- 7 411,67? Eur (2016 m. – 344,76 Eur, 2017 m. – 7 066,91 Eur), kurie buvo panaudoti kuro išlaidoms padengti;
- 14 008,30? Eur (2016 m. – 652,56 Eur, 2017 m. – 13 355,74 Eur) – UAB „B.“ mokesčiai bendrovei UAB „C“ už naudojimąsi internetine platforma „D.“, iš to skaičiaus:
- 9 738,60 Eur (2016 m. – 436,80 Eur, 2017 m. – 9 301,80 Eur) bendrovei UAB „C“ sumokėta po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;
- 2 223,50 Eur (2016 m. – 103,43 Eur, 2017 m. – 2 120,07 Eur) bendrovei UAB „C“ sumokėta po 3 % nuo užsakymo gautų pajamų;
- 764,57 Eur (2016 m. – 52,71 Eur, 2017 m. – 711,86 Eur) bendrovei UAB „C“ sumokėtas kassavaitinis mokestis (po 3 eurus) už SIM kortelės naudojimą;
- 1 281,63 Eur (2016 m. – 59,62 Eur, 2017 m. – 1 222,01 Eur) bendrovei UAB „C“ sumokėtos baudos,
pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574:
- 4 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“,
- 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,
nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 71 924,40 Eur pajamų ir 39 040,56 Eur išlaidų.
Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių ir pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751:
- 71 straipsnio 2 dalies nuostatą „<...>Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.<...>“
- 92 straipsnio 1 dalies nuostatą „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”,
- 92 straipsnio 3 dalies nuostatą „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”,
žinodamas, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. UAB „B.“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, to nepadarė, nuo uždirbtų pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 5 053,31 Eur pardavimo PVM už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio iki lapkričio mėn.
Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574:
- 4 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
- 2 straipsnio nuostatą „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ „pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais (arba) ne pinigais“,“ sąnaudos yra visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas“,
- 4 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“,
veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „B.“ nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. už klientams suteiktas pavėžėjimo (taksi) paslaugas gavo 74 116,69 Eur pajamų, kurių dalies iš jų, t. y. 71 924,40 Eur, neįtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą bei patyrė 43 654,98 išlaidų, į 2016 metų ir 2017 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204 Versija 04) įrašė neteisingus duomenis apie UAB „B.“ gautą pelną, tokiu būdu deklaravo 3 537 Eur mažiau pelno mokesčio.
Tokiu būdu T. J., veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Šiais savo veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. J. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, tačiau nesutiko su tam tikrais paskaičiavimais. Parodė, kad nesutinka dėl L. K. ir R. V. M. (R. V. M.) apyvartos, nes jie perėjo pas jį dirbti iš kito padalinio. Kai jie perėjo dirbti pas jį, perėjo ir jų apyvarta, kurią jie surinko prieš tai dirbdami kitame padalinyje. R. V. M. atėjo į jo įmonę turėdamas 4 000 Eur apyvartos kitame padalinyje, o L. K. – 5 800 Eur. Ta apyvarta nebuvo įmonės apskaitoje, ji figūravo „D.“ programėlėje. Surinkta apyvarta jo įmonėje neatspindėjo buhalterinėje apskaitoje, nes „D.“ vadovybė nedavė galimybių. Jis kalba apie taksi pavėžėjimo veiklą, kuri buvo vykdoma nuo 2016 m. pabaigos iki 2018 m. pradžios. Jis pradėjo vykdyti veiklą, kai atėjo į „D.“ įmonę pas vadovą G. K., kuris parodė, kaip naudotis programėle vadovams, susirasti darbuotojus, apskaičiuoti darbuotojams užmokestį, procentus. Jis įsteigė UAB „B.“. Įmonė galėjo būti įsteigta 2016 m. spalio 19 d. Direktoriaus pareigas pradėjo eiti po savaitės. Kai buvo įsteigta įmonė, jos direktorius buvo jo giminaitis A. V.. Pastarasis buvo įmonės direktoriumi 12 dienų. A. V. įtakos įmonės veiklai neturėjo, tiesiog padėjo įmonei. Platformą „D.“ valdė UAB „C“. Jis bendravo su G. K., nežino pastarojo oficialių pareigų. Per 2016–2017 m. įmonėje buvo 1-6 vairuotojai. Vairuotojai dirbo pagal darbo sutartį, tik L. K. dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Tarp jų su L. K. buvo sudaryta žodinė sutartis. Jis, būdamas įmonės direktoriumi, retkarčiais vykdydavo vairuotojo-pavėžėjo veiklą. Įmonės veikla vykdavo: darbuotojas ateidavo į pamainą. Pamainą vairuotojai susitardavo tarpusavyje. Atidirbdavo pamainą, surinkdavo iš užsakymų pinigus. Daugiausiai būdavo grynais. Būdavo kažkiek elektroninių, kurie keliaudavo į „D.“. Pamainos gale jie susitikdavo. „D.“ programėlė suskaičiuodavo, kiek pinigų lieka, kiek turi atiduoti vairuotojui. Suma keitėsi priklausomai nuo apyvartos. Visus šiuos dalykus jis niekaip neįformindavo. Jų įmonė turėjo buhalterę, bet nebuvo galima rodyti didesnės apyvartos, kad būtų galima susirinkti daugiau pinigų. Mažiau sumokėsi mokesčių – daugiau sau pasiliksi. „D.“ jam patarė fiksuoti mažiau apyvartos, kad išvengtų mokesčių. Būdavo dėl to pokalbiai, atsakymas buvo paprastas, jei nepatinka – išeik. Naudojosi „D.“, nes joje Vilniuje būdavo daugiausiai užsakymų. Iš pradžių jam giminaičiai nupirko automobilius. Buvo žodinis susitarimas, kad išpirks. Jo įmonės balanse automobiliai neatsispindėjo. Iš giminaičių automobilius gavo žodiniu susitarimu. Automobiliai buvo nupirkti išperkamosios nuomos sutartimi. Jis sumokėdavo už degalus. Jis dalyvaudavo procese, kai būdavo pilami degalai. Būdavo taip, kad tas, kuris baigia pamainą, paima žmogų, kuris pradės pamainą. Jis asmeniškai degalinėje atsiskaitydavo už degalus grynais. Gaudavo kvitą už degalus. Daugiausia kvitai už degalus būdavo prikabinti. Retkarčiais vairuotojai patys pylėsi degalus. Jo įmonės išlaidos buvo netinkamai apskaičiuotos. Su vairuotojais atsiskaitymas buvo grynaisiais. Kai jie susitikdavo, jis jiems pasakydavo sumą, kurią jie jam turėjo atiduoti. Per dieną vairuotojas surinkdavo 80-90 Eur. Iš 90 Eur apie 30 Eur likdavo vairuotojui, „D.“ – 15 Eur, likę pinigai – kuras ir kt. Veiklą nutraukė, nes pradėjo dirbti. Vėliau „D.“ prasidėjo užsakymo dalijimas, tik išskirtiniai žmonės gaudavo gerus užsakymus, todėl neišeidavo nieko surinkti. Jis iš pradžių neregistravo PVM mokėtoju. Jis nesidomėjo ir nelabai žinojo, kad reikia registruotis PVM mokėtoju. Su G. K. nebuvo kalbų apie PVM. Būdavo, kad jeigu nori oficialiai – mokėk daugiau. Įmonė gaudavo kitų pajamų iš UAB „A.“. Kai ši įmonė neturėdavo žmonių, reikėjo darbuotojo, kuris pakasinėtų su traktoriuku. UAB „A.“ transporto paslaugos buvo įforminti sąskaita faktūra ir kvitu. Tai buvo tik su šita įmone. UAB „A.“ adresas (duomenys neskelbtini). Jis nepamena, kada pradėjo dirbti „A.“. Įmonė „A.“ priklauso jo tėvams. Būna, kad tokios įmonės kaip „E“ per „D.“ platformą pateikia užsakymą ir paprašo sąskaitos, paskui reikia jiems atsiųsti paštu sąskaitą. Jis negali atsakyti, ar „E“ buvo per „D.“ platformą, bet mano, kad taip. Tam tikrą pinigų sumą grynais nunešdavo G. K. į biurą. Jis mokėdavo „D.“ už gautus užsakymus. Baudos, procentai – viskas eidavo į vieną sumą. Jam beveik niekada neišrašydavo dokumento už pinigus, kuriuos jis atnešdavo kartą per savaitę. Savo veiką vertina negerai. Gailisi. Jam tai bus pamoka ateičiai. Civilinio ieškinio suma turėtų būti mažesnė dėl dviejų žmonių. Neatlygino net dalies civilinio ieškinio.
Po specialistės paaiškinimų kaltinamasis T. J. papildomai paaiškino, kad jis atsimena, kad L. K. į įmonę atėjo 2017 m. balandžio mėnesį. Nepamena, kada atėjo R. M..
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2018 m. gegužės 2 d. apklaustas T. J. parodė, kad UAB „B.“ buvo įkurta 2016 m. pabaigoje, įmonės steigimo dokumentus jam padėjo sutvarkyti giminaitis. Įmonės direktoriaus pareigas nuo įsteigimo eina jis, o įmonės 100 procentų akcininkas yra A. V., pastarasis jam ir padėjo sutvarkyti įmonės steigimo dokumentus. Jis planuoja įmonės akcijas persirašyti sau. Maždaug 2018 m. vasario mėnesį įmonės veiklą sustabdė, nes pradėjo dirbti kitą darbą, nesusijusį su taksi (pavėžėjimo) veikla. Nuo įmonės įsteigimo iki veiklos sustabdymo įmonės veikla buvo taksi (pavėžėjimo) veikla. Įmonėje veiklos laikotarpiu buvo nuo 1 iki maždaug 6 darbuotojų. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė K. D., su kuria buvo sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, įmonėje ji nebuvo įdarbinta. Maždaug 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje jis nuvyko į UAB „C“ ofisą (duomenys neskelbtini), norėjo pasidomėti dėl darbo taksi (pavėžėjimo) srityje. Pokalbis dėl darbo vyko su G. K., tada pirmą kartą su pastaruoju susipažino. G. K. jam paaiškino sąlygas dėl taksi (pavėžėjimo) veiklos vykdymo. G. K. pokalbio metu jam pasakė, kad reikia išsiimti individualios veiklos pažymą. 2016 m. gegužės 2 d. jis išsiėmė individualios veiklos pažymą ir maždaug apie 1 mėnesį dirbo taksi vairuotoju (pavėžėju) su išsinuomotu automobiliu, automobilį jam surado G. K., tačiau automobilio savininko neatsimena, automobilis – Toyota Avensis Verso, automobilio valstybinių numerių neatsimena. Kiek pamena, už nuomą mokėdavo apie 130 Eur per savaitę, pinigus perduodavo automobilio savininkui, kaip minėjo, šio asmens nei vardo, nei pavardės neatsimena. Kol dirbo su nuomotu automobiliu, kurą pirkdavo iš savo pinigų. Maždaug po 1 mėnesio, kai dirbo su nuomotu automobiliu, jis nuėjo pas G. K. paprašyti, kad jis jam padėtų surasti kitą geresnį automobilį vykdyti taksi (pavėžėjimo) veiklą. G. K. jam pasakė, kad jei jis nusipirks „Toyota Prius“ automobilį, tokiu atveju gaus geresnius užsakymus ir taip išeis daugiau užsidirbti. Iš ko pirkti automobilį, jam G. K. nenurodė. Su nuosavu automobiliu dirbo iki maždaug 2016 m. liepos mėnesio vidurio. Kokiu šaukiniu dirbo, neatsimena. Nuo 2016 m. liepos mėnesio vidurio iki 2016 m. lapkričio mėnesio taksi (pavėžėjimo) veiklos iš viso nevykdė, taip pat pardavė automobilį „Toyota Prius“. Taksi iškvietimams buvo naudojami 3 kanalai, 1 kanalas buvo prasčiausias, o 3 – geriausias, t. y. naudojantis 3 kanalu buvo duodami geresni užsakymai. Maždaug 2016 m. spalio mėnesį jam reikėjo darbo, todėl vėl susitiko su G. K.. Pokalbio metu jis G. K. paprašė dirbti geresniame kanale, kad gautų geresnius užsakymus. G. K. jam pasakė, kad norint gauti geresnius užsakymus reikia atitikti šias sąlygas – vienas variantas buvo nusipirkti automobilių bei susirasti vairuotojų, kurie dirbtų pagal individualias veiklas, arba kitas variantas – įsteigti įmonę, įdarbinti darbuotojų (vairuotojų) ir vykdyti įmonės veiklą. Dirbti pagal individualias veiklas jam pasirodė nepatikima, todėl įsteigė UAB „B.“, o veiklą vykdyti šios įmonės vardu pradėjo maždaug 2016 m. lapkričio mėnesį. Kaip minėjo, veiklos vykdymo laikotarpiu įmonėje dirbo nuo 1 iki 6 vairuotojų, įskaitant ir jį patį. Automobiliai, kuriais buvo vykdoma taksi (pavėžėjimo) veikla, priklausė UAB „F.“, su šia bendrove buvo žodinis susitarimas, kad automobilius, kurie buvo naudojami taksi (pavėžėjimo) veiklai, jis išpirks, kai uždirbs pinigų. Kol vykdė veiklą, nei vieno automobilio iš UAB „F.“ nenupirko, automobiliai dažnai keisdavosi, kadangi automobiliai patekdavo į eismo įvykius. Už automobilius UAB „F.“ neėmė jokio nuomos mokesčio. Kuras, eksploatacinės išlaidos, remonto išlaidos buvo dengiamos iš UAB „B.“ lėšų. Dėl internetinės platformos „D.“ – tarp UAB „B.“ ir UAB „C“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. 1 (vienas) įvykdytas užsakymas kainavo 0,60 Eur, jei lengvasis automobilis, 0,80 Eur – elektromobilis, 1 Eur – jei minivenas. Taip pat buvo mokamos baudos – baudos buvo skiriamos už nesutvarkytą automobilį, blogus klientų komentarus ir kt., baudos buvo skiriamos nuo 1 Eur iki 100 Eur. Taip pat už kiekvieną važiavimą buvo imamas 3 (trijų) procentų mokestis nuo kliento pravažiuotos sumos, kurie atitekdavo klientui į jo elektroninę piniginę. Jei užsakymas buvo vykdomas už iš anksto sutartą kainą, tokiu atveju buvo imamas 10 procentų nuo užsakymo kainos. Taip pat buvo mokamas 3 Eur savaitinis mokestis, nuo kiekvieno vairuotojo už internetą. Taip pat buvo mokami procentai nuo užsakymų sumos, t. y. jei užsakymas neviršija 10 Eur, tada buvo mokamas 3 procentų mokestis, jei virš 10 Eur – 10 procentų mokestis. Pirmadieniais arba antradieniais jis nuvykdavo į UAB „C“ ofisą ir G. K. grynais pinigais paduodavo visus aukščiau nurodytus mokesčius, kiek jis yra „skolingas“ matydavosi iš programėlės „D.“. Sumokėjus G. K. programėlėje nurodytą sumą, pastarasis „nunulindavo“ jo padalinio el. piniginę. Jokie dokumentai perduodant pinigus jam nebuvo išrašomi. Kelis kartus yra gavęs sąskaitas faktūras, taip pat yra prašęs, kad išrašytų dokumentus, G. K. žadėdavo išrašyti dokumentus vėliau. O galiausiai buvo pasakyta, kad dokumentai jam bus išrašomi, jei jis susimokės („damokės“) PVM. Nesumokėjus pinigų iki antradienio vakaro visas padalinys būdavo atjungiamas nuo programėlės ir nebegaudavo užsakymų. Pagal jam apklausos metu pateiktą vairuotojų sąrašą, kurie dirbo naudodamiesi „B.“ šaukiniu (20) gali pasakyti, kad: su automobiliais, kuriuos valdė jis, dirbo – L. K., A. B., R. N., D. M., E. B. ir jis. Iš šių asmenų po kiekvienos pamainos, pagal programėlėje „D.“ esančius duomenis (nuo įvykdytų užsakymų), paimdavo apie 65-70 procentų uždirbtų pajamų nuo klientų. Nori pabrėžti, kad nuo tų 65-70 procentų mokėdavo už kurą, eksploatacines išlaidas, remonto išlaidas bei visus anksčiau minėtus mokesčius (išlaidas) G. K.. Kiti asmenys – R. Z., J. R., M. A., V. Š., kurie priklauso 20 šaukiniui, dirbo su savo automobiliais, t. y. dirbo sau, kaip privatininkai, šie asmenys jo paprašė, kad priimtų juos į savo 20 šaukinį, nes jis dirbo 3 kanale ir turėjo geresnius užsakymus. Taip pat jo pažįstamas M. V., kuris nebuvo paimtas dirbti į 3 kanalą, kadangi turėjo tik vieną automobilį, jo paprašė dirbti 3 kanale, kartu su juo taip pat dirbo A. F. ir D. L.. Jis iš šių asmenų kas savaitę imdavo mokestį tik pagal jų kiekvieno el. pinigines, nori pabrėžti, kad naudos iš jų neturėjo. Dėl šaukinio 20-0, kuris pateiktas kartu su vairuotojų sąrašu, jis parodė, kad šiuo šaukiniu naudojosi jis ir M. V.. Taip pat nori pabrėžti, kad sumos, kurios jam pateiktos kartu su vairuotojų sąrašu, neatitinka realybės, t. y. jam pateiktos didesnės sumos, nei kad realiai uždirbta. Taip gali būti dėl to, kad vairuotojai keisdavo padalinius, o jų apyvarta „ateidavo“ pas paskutiniausią padalinio vadovą („bosą“). Taip yra su R. N. (R. N.), L. K., A. (A.) B.. Programėlėje „D.“ nurodyti jo telefono numeriai galėjo būti arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 107–109).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2019 m. liepos 4 d. papildomai apklaustas T. J. parodė, kad sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos uždarajai akcinei bendrovei „A.“, o būtent: 2016 m. gruodžio 22 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 2, 2017 m. sausio 23 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 4, 2017 m. gegužės 12 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 5, 2017 m. birželio 27 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 7, 2017 m. liepos 27 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 8, 2017 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 9, 2017 m. spalio 2 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 10, nori paaiškinti, kad transporto paslaugos nurodytos minėtose faktūrose yra suteiktos ne per „D.“ programą, t. y. šios sąskaitos nesusijusios su „D.“ paslaugomis. Dėl sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos uždarajai akcinei bendrovei „C“, o būtent: 2016 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 1 ir 2017 m. sausio 5 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 3, šios transporto paslaugos suteiktos per „D.“ programą. Būdavo taip, kad UAB „C“ buvo sudariusi transporto paslaugų sutartis su kitomis įmonėmis, o UAB „B.“ tų sutarčių pagrindu veždavo klientus, po to, būdavo išrašomos uždarajai akcinei bendrovei „C“, kurias ši įmonė apmokėdavo. Dėl sąskaitos faktūros, kuri išrašyta „E“, o būtent: 2017 m. gegužės 29 d. sąskaita faktūra EMT Nr. 6, nori paaiškinti, kad ši sąskaita buvo išrašyta konkrečiam klientui, nes jis to prašė, o transporto paslauga buvo suteikta naudojantis „D.“ programa. Dėl UAB „B.“ akcininko A. V. nori paaiškinti, kad pastarasis yra jo giminaitis. A. V. yra teisininkas, todėl jam paprašius padėjo įsteigti įmonę. Ar A. V. užsiimė įmonių steigimo veikla pasakyti negali, nes nežino. Dėl 2017 m. vasario 6 d. sąskaitos faktūros uždarajai akcinei bendrovei „C“, kuri įtraukta į jo bendrovės registrą, gali paaiškinti, kad ji išrašyta už transporto paslaugas, naudojantis „D.“ programa. Tyrimui ją pateiks, kai ras (2 t., b. l. 111–112).
Specialistė Daiva Viduto apklausiama teisme patvirtino specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad:
Motyvuojamoji dalis
1.1. Įvertinus užduotyje nurodytas faktines aplinkybes ir T. J. 2019 m. liepos 4 d. apklausos protokolo duomenis tyrimo metu, nustatyta, kad UAB „B.“ vykdydama taksi (pavėžėjimo) veiklą, naudojantis internetine platforma „D.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. uždirbo 635,50 Eur pajamų, o internetinės platformos „D.“ (šaukinys 20) duomenimis UAB „B.“ uždirbo 3 447,57 Eur pajamų, t. y. 2 812,07 Eur daugiau nei apskaitė UAB „B.“. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. apskaitė 1 556,79 Eur pajamų, o internetinės platformos „D.“ (šaukinys 20) duomenimis UAB „B.“ uždirbo 70 669,12 Eur pajamų, t. y. 69 112,33 Eur daugiau nei apskaitė UAB „B.“. Todėl daroma išvada, kad jeigu UAB „B.“ bendrovei „A.“ išrašė sąskaitas faktūras (3 783,00 Eur) už „transporto paslaugas“, kurios suteiktos nesinaudojant internetine platforma „D.“, tai UAB „B.“, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., į buhalterinę apskaitą neįtraukė ne mažiau kaip 71 924,40 Eur (2016 m. 2 812,07 Eur + 2017 m. 69 112,33 Eur) pajamų.
1.2. Įvertinus užduotyje nurodytas faktines aplinkybes ir T. J. 2019 m. liepos 4 d. apklausos protokolo duomenis, daroma išvada, kad jeigu UAB „B.“ bendrovei „A.“ išrašė sąskaitas faktūras (3 783,00 Eur) už „transporto paslaugas“, kurios suteiktos nesinaudojant internetine platforma „D.“, tai UAB „B.“, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama ne mažiau kaip 2 812,07 Eur pajamų ir 1 635,49 Eur sąnaudų, nesilaikant 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, pateiktoje VMI metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) už 2016 metus 2 812 Eur sumažino į mokesčio bazę įtrauktas pajamas ir 1 177 Eur (1 176,58 = 2 812,07 Eur – 1 635,49 Eur) padidino 2016 metų nuostolį. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama 69 112,33 Eur pajamų ir 37 405,07 Eur sąnaudų, nesilaikant 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, pateiktoje VMI metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) už 2017 metus 69 112 Eur sumažino į mokesčio bazę įtrauktas pajamas, 31 707 Eur (31 707,26 Eur = 69 112,33 Eur – 37 405,07 Eur) sumažino bendrovės 2017 m. pelną prieš apmokestinimą ir įvertinus 2016 metų apskaičiuotą 1 139 Eur (2316 – 1 177) nuostolį neapskaičiavo ir nedeklaravo 3 537 Eur ((74 615 Eur (5503 + 69 112) pajamos – 49 894 Eur (12 489 (5 503 pajamos + 6 986 nuostolis) + 37 405) sąnaudos – 1 139 Eur nuostolis) x 15% = 3 537,30 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio. UAB „B.“ internetinės platformos „D.“ (šaukinys 20) duomenimis, nesilaikydama 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 2 dalies ir 92 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. neįsiregistravo PVM mokėtoju bei neapskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo PVM už 2017 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesius – 5 053,31 Eur.
1.3. Įvertinus užduotyje nurodytas faktines aplinkybes ir T. J. 2019 m. liepos 4 d. apklausos protokolo duomenis tyrimo metu, nustatyta, kad UAB „B.“ vykdydama taksi (pavėžėjimo) veiklą, naudojantis internetine platforma „D.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. uždirbo 2 192,29 Eur pajamų, o internetinės platformos „D.“ (šaukinys 20) duomenimis UAB „B.“ uždirbo 74 116,69 Eur pajamų, t. y. 71 924,40 Eur daugiau nei apskaitė UAB „B.“. Taip pat, įvertinus, pagal užduotyje nurodytas faktines aplinkybes apskaičiuotus duomenis bei UAB „B.“ dokumentus (kuro nurašymo aktus ir UAB „C“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už transporto užsakymus) tyrimo metu apskaičiuota, kad UAB „B.“, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., vykdant taksi (pavėžėjimo) veiklą, naudojantis internetine platforma „D.“ (šaukinys 20), neapskaitė ne mažiau 39 040,56 Eur patirtų sąnaudų. Todėl daroma išvada, kad jeigu UAB „B.“ bendrovei „A.“ išrašė sąskaitas faktūras (3 783,00 Eur) už „transporto paslaugas“, kurios suteiktos nesinaudojant internetine platforma „D.“, tai UAB „B.“, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama ne mažiau kaip 71 924,40 Eur pajamų ir ne mažiau kaip 39 040,56 Eur sąnaudų, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (1 t., b. l. 121–130).
Specialistė, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, papildomai paaiškino, kad gavusi atlikti užduotį, tyrėjos buvo pateikti apibendrinti lentelėje duomenys iš „D.“ sistemos. Ji atliko tyrimą pagal tyrėjos pateiktą medžiagą. Jai tyrimui pateikti duomenys nebuvo konkretizuoti pagal vardus ir pavardes. Tyrėjos buvo ištraukti duomenys iš „D.“ sistemos, kiek buvo atlikta „B.“ užsakymų ir kiek pajamų gauta. Tiriamasis laikotarpis nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Visi jai pateikti duomenys buvo subendrinti ir išanalizuoti už tą laikotarpį, už kurį buvo jai paskirta užduotis. Tyrimas buvo atliktas pagal tyrėjos jau apibendrintus duomenis iš „D.“ sistemos.
Liudytoja R. Z. apklausiama teisme parodė, kad ji yra FNNT vyr. tyrėja. Ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Skaičiuojant sumas buvo pateiktas „D.“ programėlės išrašas, kuriame buvo nurodyti vairuotojų vardai, pavadės, šaukiniai ir uždirbtos pajamos. T. J. buvo apklausiamas pagal kiekvieną vairuotoją atskirai, davė nuoseklius parodymus. Ji, tikėdama T. J. parodymais, „išmetė“ tuos vairuotojus, kuriuos jis nurodė. Ji tuos darbuotojus rašė nuo to laikotarpio, kada jie buvo įdarbinti UAB „B.“. Jeigu T. J. apklausos metu apie tą vairuotoją nepasisakė arba pasisakė abstrakčiai, ji juos rašė kaip visą tiriamąjį laikotarpį, kuris buvo nurodytas patikslintoje užduotyje. Sumos buvo skaičiuojamos pagal programėlę ir T. J. parodymus. Jai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma, kad jeigu vairuotojas buvo dirbęs prieš tai kažkuriame padalinyje, jis ateina į kitą padalinį ir prie jo šaukinio prisideda visos tos buvusios sumos. Pirma jos pateikta užduotis specialistei buvo už visą laikotarpį skaičiuojant visus vairuotojus neatsižvelgiant į T. J. parodymus. Po to, T. J. davė parodymus ir kiekvieną vairuotoją ji žiūrėjo atskirai pagal „Sodros“ duomenis arba pagal T. J. parodymus. Jeigu jis parodymų metu nebuvo davęs tikslaus laikotarpio, kada žmonės dirbo, ji ėmė kaip visą tiriamąjį laikotarpį.
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. J. pateikė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 1 segtuvą (1 t., b. l. 52–53).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta D..lt sistema perkelta iš nuotolinio serverio „Amazon“ į FNTT prie LR VRM tarnybinį kompiuterį (1 t., b. l. 64–65).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta programa (aplikacija) „D.“ (1 t., b. l. 67–68).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta „D..lt“ sistema perkelta iš nuotolinio serverio „Amazon“ į FNTT prie LR VRM tarnybinį kompiuterį (1 t., b. l. 71–72).
Iš duomenų, gautų iš programėlės „D.“, matyti, kad atliekant apžiūras gauti 20 („B.“) padalinio duomenys apie vairuotojų atliktus užsakymus: konkretus vairuotojas, įvykdytų užsakymų skaičius ir už užsakymus gauta suma bei baudos (1 t., b. l. 74–104).
Iš kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą dėl UAB „B.“ veiklos matyti, kad iš programėlės pateikti susisteminti duomenys, kuriuose nurodytas laikotarpis, įvykdytų užsakymų skaičius bei gauta suma (1 t., b. l. 105).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Teismo vertinimu, kaltinamojo T. J. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę iš esmės pripažino, jam kilo abejonių tik dėl tam tikrų vairuotojų apyvartos, kurią jie jau turėjo prieš ateidami dirbti pas jį. Nesutiko dėl L. K. ir R. V. M. apyvartos, nes jie perėjo pas jį dirbti iš kito padalinio. Kai jie perėjo dirbti pas jį, perėjo ir jų apyvarta, kurią jie surinko prieš tai dirbdami kitame padalinyje. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės buvo ištirtos teisme, apklausiant išvadą pateikusią specialistę ir ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją. Specilistė teisme nurodė, kad jį tyrimą atliko pagal jai tyrėjos pateiktus jau apibendrintus duomenis iš „D.“ sistemos. Savo ruožtu tyrėja teisme paaiškino, kad pirma užduotis buvo pateikta skaičiuojant visus vairuotojus, tačiau antra užduotis – jau atsižvelgiant į T. J. parodymus pagal kiekvieną iš vairuotojų. Taigi, T. J. iškeltos abejonės, kad atliekant specialisto tyrimą buvo įtrauktos ir tų vairuotojų apyvartos, kurias jie surinko dirbdami kitame padalinyje, nepasitvirtino. Tai reiškia, kad specialisto išvadoje atlikti paskaičiavimai yra teisingi ir teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Kaip matyti, sprendžiant šioje byloje esminį klausimą, t. y. kaltės klausimą, T. J. ją pripažino. Jis teisme patvirtino, kad nerodė didesnės apyvartos (t. y. neapskaitė buhalterinėje apskaitoje), nes tokiu atveju susirenki daugiau pinigų, moki mažiau mokesčių – daugiau lieka sau, jam patarė fiksuoti mažiau apyvartos, siekiant išvengti mokesčių. Dėl T. J. apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti jo vadovaujamos bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, teisme apklaustos ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos R. Z. ir specialisto išvadą pateikusios D. Viduto parodymai, bet ir byloje surinkta rašytinė medžiaga: reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, apžiūros protokolas, iš programėlės „D.“ gauti duomenys, specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs bylose surinktus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog T. J., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (detaliai nurodytos kaltinime ir šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje), laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 71 924,40 Eur pajamų ir 39 040,56 Eur išlaidų, be to, siekdamas išvengti mokesčių, nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio bendrovę neįregistravo PVM mokėtojų registre, bei nuo uždirbtų pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 5 053,31 Eur pardavimo PVM už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio iki lapkričio mėnesio, be to, siekdamas išvengti pelno mokesčio, veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. už klientams suteiktas pavėžėjimo paslaugas dalies gautų pinigų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, bei į 2016 metų ir 2017 metų metinės pelno mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie UAB „B.“ gautą pelną, deklaruodamas mažiau pelno mokesčio. Tokiu būdu jis, veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Ši T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę T. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (2 t., 137–138), nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 139–140), dirbantis (2 t., b. l. 135–136), turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos išlaiko (nustatyta iš kaltinamojo žodžių).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant tarp šios bausmės rūšies, numatytos už apysunkį nusikaltimą (BK 47 str. 3 d. 3 p.), minimumo (1 MGL) ir vidurkio (500 MGL) – 75 MGL (2 824,50 Eur).
Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas baudą teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio redakcija, kuri buvo aktuali nusikalstamos veikos padarymo metu, o būtent 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija. Be to, apskaičiuojant baudos dydį pinigine išraiška, MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas taip pat toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 37,66 Eur. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 590,30 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės reikalavimas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir kaltinimas, t. y. T. J., būdamas UAB „B.“ direktoriumi nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų pajamų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 8 590,30 Eur mokesčių, iš jų: bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 2 812,07 Eur pajamų ir 1 635,49 Eur sąnaudų, bei pateikė VMI pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus, kurioje sumažino 2 812 Eur į mokesčio bazę įtrauktas pajamas ir 1 177 Eur padidino 2016 m. nuostolį. Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausuio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 69 112,33 Eur pajamų ir 37 405,07 Eur sąnaudų, bei pateikė VMI metinę pelno deklaraciją už 2017 metus, kurioje sumažino 69 112 Eur į mokesčio bazę įtrauktas pajamas, 31 707 Eur sumažino bendrovės 2017 metų pelną prieš apmokestinimą. Specialisto išvadoje įvertinus surinktus duomenis nustatyta, kad 2016-2017 m. pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose Bendrovė pateikė klaidingus duomenis, todėl išvengė 3 537,30 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. bendrovės pajamos 4 112,89 Eur viršijo PVM įstatymo nustatytą 45 000 Eur ribą, t. y. bendrovei nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju ir apskaičiuoti 713,81 Eur PVM; 2017 m. rugsėjo mėn. bendrovės pajamos buvo 11 494,04 Eur, todėl turėjo apskaičiuoti 1 994,83 Eur mokėtino PVM; 2017 m. spalio mėn. bendrovės pajamos buvo 9 923,22 Eur, todėl turėjo apskaičiuoti 1 722,21 Eur mokėtino PVM; 2017 m. lapkričio mėn. bendrovės pajamos buvo 3 586,54 Eur, todėl turėjo apskaičiuoti 622,46 Eur mokėtino PVM. Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. neįregistravo PVM mokėtoju, bei neapskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo PVM už minėtą laikotarpį bendrai 5 053,31 Eur. Teismui konstatavus, kad kaltinimas T. J. atžvilgiu pasitvirtino, t. y. nustačius, kad UAB „B.“ neapskaičiavo ir nedeklaravo 5 053,31 Eur pardavimo PVM ir 3 537 Eur pelno mokesčio, šis ieškinio reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Civilinei ieškovei iš kaltinamojo priteistina 8 590,30 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 118–119), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, 1 segtuvas, pateiktas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2019 m. kovo 22 d. protokolu (1 t. b. l. 52–53), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas UAB „B.“ (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. J. (J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio, t. y. 2 824,50 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 50 ct), baudą.
Kaltinamajam T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš T. J. 8 590,30 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų ir 30 ct) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 1 segtuvą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „B.“.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.