Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Nuteistojo L. M. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (užskaityta (duomenys neskelbtini) diena). Atliko įstatymu numatytą (duomenys neskelbtini) bausmės dalį. (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Liko atlikti (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. M. skundas atmetamas.

Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Pažymėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis tvirtina, kad ,,Komisija priimdama Nutarimą išimtinai rėmėsi L. M. ankstesniais teistumais ir teisės pažeidimais, tačiau visiškai nevertino nuteistojo pastangų ir rezultatų įsitraukiant į resocializacijos procesą, vykdomas ir įvykdytas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ir daromą akivaizdžiai sistemingai teigiamą pažangą bausmės atlikimo metu“. Nuteistojo vertinimu ir Skunde nurodytais argumentais, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais veiksmais atliekant bausmę, tai yra tuo, jog jis laisvės atėmimo bausmės metu yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sukūrė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)drausmine ar administracine tvarka, neturi įsiskolinimų, bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje L. M. iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tai pažymėjo ir Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, tai yra glaustai paminėjo visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nutarime nurodydama, jog ,,vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo“, todėl nesutiktina su nuteistojo Skunde nurodytu argumentu, jog Komisija teigiamų aplinkybių nevertino. Teismas pažymi ir tai, jog Skunde nurodytų neigiamų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti. Kaip matyti iš asmens bylos, paskutinis įvykdytas nusikaltimas nėra sunkesnis lyginant su ankstesniais, tačiau yra teisės pažeidėjui būdingo elgesio dalis. Nutarime nurodytas teiginys, jog ,,praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, (duomenys neskelbtini) metais pažeidė probacijos sąlygas, įvykdė naują nusikaltimą“, netikslus, kadangi iš įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog nuteistajam (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau L. M. būtent šiuo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darė naujas nusikalstamas veikas, buvo suimtas ir (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, kuri vėliau subendrinta su (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria Skunde nurodytai pozicijai, jog(duomenys neskelbtini)metais L. M. probacijos sąlygų nepažeidė, tačiau pažymi, jog šio netikslumo nelaiko aplinkybe, galėjusia įtakoti nepagrįstą Komisijos sprendimą, juo labiau, jog ĮKNR duomenys patvirtina, kad L. M. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo iš tiesų nesulaikė.

Iš nuteistojo asmens bylos bei iš Skunde nurodytų argumentų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) tvarka (duomenys neskelbtini), tačiau teismui jo elgesio vertini kaip nepriekaištingo nėra pagrindo. Tokią išvada darytina, susipažinus su nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis: (duomenys neskelbtini) V. K. (duomenys neskelbtini)tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)R. Z. (duomenys neskelbtini)tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog šis nuteistasis du kartus pažeidė BVK bei Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau buvo nuspręsta jo nebausti - apsiribota pokalbiais. Teismo vertinimu, šie faktai neleidžia pritarti nuteistojo Skunde nurodytiems argumentams, jog ,,nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals“. Teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu, nukreiptu koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, pagrindo nėra. Tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms ir tai niekaip neeliminuoja fakto, jog nuteistajam nuosekliai pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nepavyksta. Šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis išvis nebuvo skatintas, tai rodo, kad jis stokoja savarankiškų iniciatyvų resocializacijos procese ir elgiasi tik taip, kaip ir turi elgtis kiekvienas nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje.

Skunde akcentuojama teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, tai, kad jis „suinteresuotas dirbti ir gauti darbines pajamas tik teisėtais būdais ir priemonėmis, ne tik dėl (duomenys neskelbtini), bet ir dėl to, kad nuteistojo manymu atlikta bausmės dalis jau turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį nuteistojo elgesiui“. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės kaip laisvės atėmimo bausmės metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)specialybė, nuo (duomenys neskelbtini)vykdoma (duomenys neskelbtini), darbas (duomenys neskelbtini)ar pristatyta (duomenys neskelbtini)išduota pažyma, kad jis sutinka priimti L. M. į darbą, rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje pateikti faktai, kad nuteistasis pragyvendavo iš abiejų (su drauge) atlyginimų, gaudavo apie (duomenys neskelbtini)Eur per mėnesį, kad šio asmens įvykdyti nusikaltimai yra ir finansinio pobūdžio, teismui tikrai neleidžia daryti išvados, jog darbinė veikla, stabilios ir pakankamai aukštos pajamos L. M. sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo. Dėl šių aplinkybių atmestinas ir L. M. nurodytas argumentas, jog jis neturi jokių įsiskolinimų, kadangi pakankamai solidus pragyvenimo lygis ir skolų nebuvimas nebuvo aplinkybe, kuri įtakotų jo teigiamą – nenusikalstamą elgesį dar iki šios bausmės atlikimo.

Nuteistasis pažymi, jog yra „sukūręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai esminis rodiklis L. M. ateities planams, kadangi tai gali būti vertinami, kaip svarbiu nuteistojo integracijos į visuomenę proceso dalimi“. Teismas, atkreipia dėmesį, jog abu pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl netinkamo L. M. elgesio laisvės atėmimo vietoje buvo surašyti iškart po jo (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui nėra pagrindo tikėti, jog (duomenys neskelbtini) sukūrimas esmingai keičia L. M. požiūrį ar gali būti tvirtu apsauginiu veiksniu, įtakosiančiu jo elgesį taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atmestinas nuteistojo argumentas, jog ,,nuteistojo elgesį išimtinai sistemingai ir nepertraukiamai nepriekaištingai teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Jeigu būtų priešingai, nuteistajam (duomenys neskelbtini)nebūtų suteikta teisė (duomenys neskelbtini)“. Tokie Skundo argumentai kaip ,,vyksta į (duomenys neskelbtini), dalyvauja (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius“ nėra BVK 82 straipsnyje numatytos sąlygos lygtinio paleidimo taikymui. Vien (duomenys neskelbtini), dalyvavimas atitinkamose (duomenys neskelbtini)ir pan. neįpareigoja Komisijos bei apylinkės teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, ir, atitinkamai, negali teikti nuteistajam vilčių, jog vien tai, nenustačius būtent reikšmingos pažangos valdant savo kriminogeninius poreikius, užtikrins, kad, atlikus BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytą bausmės dalį jam bus pritaikytas lygtinio paleidimo institutas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog L. M. pastangos nėra nepastebimos ar nuvertinamos. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, vadovaujantis BVK 68 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu, jam leista (duomenys neskelbtini), be to, vadovaujantis BVK 36 straipsnio 1 dalimi, jis (duomenys neskelbtini)sprendimu buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini).

Skunde nuteistasis teigia, jog jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis ,,bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai“, tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę laisvės atėmimo vietoje atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau nei probuojamieji asmenys. Be to, teismas vertina ir aplinkybę, jog nuteistasis iš viso teistas yra (duomenys neskelbtini)kartus (tarp jų, (duomenys neskelbtini)už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas: plėšimus bei vagystes, turint finansinį motyvą) ir neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą. Pirmą kartą buvo nuteistas (duomenys neskelbtini), su policijos pareigūnais susidūrė (duomenys neskelbtini), kada jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaip jau minėta, nusikalstamas veikas darė netgi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamų veikų sunkumas, jų skaičius ir pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, kurias įvertinus nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Kaip jau minėta, L. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini). Nuteistajam nustatyti 4 statiniai veiksniai – kriminalinė istorija ((duomenys neskelbtini) teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; pirmas teistumas (duomenys neskelbtini); probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; ir 3 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas elgesys; priežiūros laisvėje pažeidimai. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingas, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik (duomenys neskelbtini)jam paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir likusi bausmės dalis yra (duomenys neskelbtini) (Nutarimo priėmimo dieną). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad Komisijos Nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat pažymėtina, jog teismas sutinka su Skunde nurodytu pastebėjimu, jog Komisija Nutarime nurodė, kad vadovaujasi BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 85 straipsniu, tačiau, šį Nutarime esantį netikslumą vertina kaip techninę klaidą, o ne kaip sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įtakojusią aplinkybę. Tokią išvadą teismas daro susipažinęs su Nutarimo turiniu bei Komisijos posėdžio protokolu.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis L. M. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini)nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo L. M. Skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. M. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.