Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, nukentėjusiajai R. T., gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamajai A. T., teisiamajame posėdyje neviešai išnagrinėjo baudžiamąja bylą, kurioje

A. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvė, LR pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv.vieta(duomenys neskelbtini)), neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gruodžio 25 d. apie 15 val. bute, esančiame(duomenys neskelbtini)., A. T. būdama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, besigindama nuo neblaivaus sutuoktinio R. T. fizinio smurtavimo, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia dūrė peiliu vieną kartą į krūtinę ir padarė kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės kairės pusės priekinio viršutinio paviršiaus žaizdą su kairio plaučio viršūnės, širdiplėvės ir širdies pažeidimu, ko pasėkoje R. T. nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir širdies sužeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui įvykio vietoje mirė, tokiomis aplinkybėmis, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė savo šeimos narį - sutuoktinį R. T..

Kaltinamosios kaltę pilnai patvirtina sekantys įrodymai.

Kaltinamoji A. T. prisipažino kalta ir parodė, jog sutuoktinis R. T. dažnai girtaudavo, tuomet tapdavo agresyvus, supykęs dažnai ją mušdavo, todėl ji išeidavo iš namų, vėl grįždavo. 2009-12-24 Kūčių vakarą namuose išgėrė nedaug, paskui girtas sutuoktinis prie jos kabinėjosi, ketino tyčiotis, todėl ji šaukėsi pagalbos, iš kito kambario atėjusi sutuoktinio motina R. T. ją apgynė mušdama sūnų šluotkočiu. 2009-12-25 R. T. išvažiavo iš namų, likus dviese girtas R. T. užrakino buto duris ir paėmė jos batus, kad nepabėgtų, tampė ją už plaukų, smogė kelis kartus per galvą, užgauliojo ir grasino, ji vengdama fizinio smurto nubėgo į virtuvę ir laikė duris, bandė išvengti sužalojimų, tačiau sutuoktinis įsiveržė į virtuvę ir ketino toliau tęsti fizinį smurtavimą. Ji stovėjusi virtuvėje prie spintelės, ant kurio gulėjo virtuvinis peilis, norėdama apsiginti ranka užčiuopė peilį ir juo dūrė sutuoktiniui į krūtinę, nesiekė nužudyti. Sutuoktinis nustojo muštis ir rėkti, pasilaikydamas griuvo aukštielninkas, jam iš krūtinės pradėjo kraujuoti, ji labai išsigando ir bandė stabdyti kraujavimą, iškart telefonu skambino visiems, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, replėmis atsidarė durų užraktą, laukė atvykstančių medikų. Taip pat parodė, jog ši santuoka abiem buvo antra, vaiką iš pirmos santuokos augina buvęs sutuoktinis, vaikas iš šios antros santuokos yra iš jų šeimos paimtas dėl rizikos šeimoje ir girtavimų. Dėl sutuoktinio R. T. girtavimų ir smurtavimų ji buvo kreipusis į Kauno rajono socialinių paslaugų krizių centrą, lankė psichologo konsultacijas. Dėl pasekmių nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji R. T. parodė, jog 2009-12-25 apie 13 val. išėjo iš namų, bute liko sūnus R. T. ir jo sutuoktinė A. T., pati įvykio aplinkybių nematė. Parodė, jog šie gyveno pas ją bute, abiem santuoka buvo antra, dažnai girtaudavo ir konfliktuodavo tarpusavyje, R. T. uždirbtus pinigus greitai pragerdavo, paskui vykdavo muštynės, ir anksčiau marti buvo peiliu įpjovusi sutuoktiniui, vėliau abu pasišvaistydavo peiliu, policijos pareigūnai žinojo apie šeimyninius konfliktus. Dėl girtuokliavimo iš šeimos buvo paimtas vaikas. R. T. buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, vėliau tapo dar labiau konfliktiškas kai būdavo neblaivus, dažnai mušdavo sutuoktinę, ši išeidavo ir vėl grįždavo. Sūnus pernelyg mylėjo žmoną, itin domėjosi kuom ši pastoviai užsiėmusi. 2009-12-24 vakare marti labai rėkė, todėl nuėjusi pas juos į kambarį matė šiuos gulinčius lovoje, sūnus buvo prispaudęs marčią ir tąsė, teko apginti marčią ir slėpti, gynė marčią suduodama šluotkočiu sūnui per galvą ir keliskart į kitas kūno vietas, per rankas. Jos žiniomis įvykio vieton GMP iškvietė marti, nematė marčios kūno sužalojimų, ši verkė ir teigė nenorėjusi nužudyti. Prie sūnaus laidojimo materialiai prisidėjo A. T. motina, tuomet įtariamoji buvo suimta. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja O. J. parodė, jog yra kaimynė, gyvena tame pačiame name. Kaimynai Tulauskai dažnai konfliktuodavo, triukšmaudavo, ten dažnai vykdavo policijos pareigūnai. A. T. dažnai iš buto išeidavo laiptinėn apsirengusi tik su chalatu, būdavo sumušta, R. T. eidavo jos ieškoti, atsiprašinėdavo, kalbėdavo labai ją mylintis, bet paskui vėl mušdavo, vėl tęsdavosi barniai. Išeidamas į darbą jis slėpdavo jos drabužius, užrakindavo buto duris, tuomet A. T. negalėdavo niekur išeiti. Pastaraisiais metais R. T. girtas buvo ypač agresyvus. 2009-12-25 dienos metu girdėjo triukšmą T. bute, bet įvykio nematė.

Liudytojas V. P. parodė, kad senokai pažįsta T. šeimą. Matęs sumuštą A. T., tądien buvo jos gimtadienis, pastebėjo prakirstą paakį, kraujosruvas ant kojų, rankų, ausų. Daugelis žinojo ir kalbėjo, kad R. T. nagingas darbininkas, būdamas girtas muša žmoną.

Liudytoja Z. Z. parodė, jog gyvena tame pačiame name, bet kitoje laiptinėje nei Tulauskai. Kieme su A. T. kartais pasikalbėdavo, ši skųsdavosi, kad girtas sutuoktinis ją muša, būdavo matyti kraujosruvos ant veido, rankų. R. T. mačiusi visuomet neblaivų, vienąkart prie laiptinės jis stipriai griebė A. T. už plaukų, sudrausmintas kalbėjo, kad ji nesikištų, tai ne jos reikalas. Vienąkart girdėjo kaip pro atidarytą buto langą A. T. šaukėsi pagalbos. Žino, kad pas triukšmaujančius T. dažnai atvykdavo policijos pareigūnai.

Liudytojas R. J. parodė, kad pas kaimynus T. dažnai vykdavo konfliktai, matęs šiuos neblaivius, bute A. T. dažnai rėkdavo, išėjus iš buto matydavo ją kruviną.

Liudytoja A. M. parodė, jog kelerius metus gyvena kaimynystėje su T., šie pastoviai girtaudavo, konfliktuodavo, triukšmaudavo tarpusavyje. 2009m. pavasarį neblaivi ir išsigandusi A. T. beldėsi į jos buto duris šaukdama pagalbos, todėl telefonu iškvietė policiją. Po konfliktų A. T. dažnai neblaivi išeidavo iš buto į laiptinę, verkdavo, rėkaudavo, R. T. keikdavo necenzūriniais žodžiais ir gražiuoju kviesdavo grįžti atgal į butą, jie tarpusavyje keikdavosi. Ši sakiusi, kad sutuoktinis ją muša.

Taip pat 2009-12-25d. 16.20-18.10val. įvykio vietos apžiūros protokolas ir schema bei fotonuotraukos pažymi, jog nusikaltimo vieta(duomenys neskelbtini), kambaryje ant nugaros guli vyriškos lyties lavonas su žaizda krūtinėje, vienas peilis ant grindų virtuvėje, kitas peilis su raudonomis dėmėmis tarp stalo įrankių ant spintelės, iš įvykio vietos paimta: 5 vnt. stiklainių po 0,51 su kvapo pėdsakais bei lyginamaisiais kvapų pavyzdžiais nuo lavono ir nuo peilių; peilis nuo grindų iš virtuvės; peilis iš virtuvės nuo stalo iš įrankių dėžutės; vatos tamponas su pavyzdžiu iš raudonos spalvos dėmės iš virtuvės nuo grindų; pilkšvos spalvos baltiniai nuo virvės iš virtuvės; popieriai iš šiukšlių kibiro iš virtuvės (t.1, b.l. 7-21).

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada 2009-12-28 – 2010-03-17 Nr. M1366/09(02) pažymi, kad 1. R. T. mirė nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir širdies sužeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui. 2. Mirtis ištiko 2009-12-25 apie 14-15 val., tai patvirtina lavoninių reiškinių išsivystymo stadija, fiksuota apžiūrint palaikus įvykio vietoje. 3.Nukentėjusysis prieš mirtį labai gausiai vartojo alkoholinius gėrimus. Mirusiojo kraujyje rasta 4,62% etilo alkoholio, šlapime 3,86% etilo alkoholio. Tokia didelė alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų apsinuodijimą etilo alkoholiu. 4.R. T. lavono vidaus organuose pirazolono grupės junginių, fenotiazinų, benzodiazepinų, barbitūratų, efedrino, amfetaminų, opijatų, difenhidramino ir amitriptilino nerasta. 5.R. T. palaikuose konstatuoti šie sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės priekinio viršutinio paviršiaus žaizda su kairio plaučio viršūnės, širdiplėvės ir širdies pažeidimu. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu, duriančiu pjaunančiu peilio tipo įrankiu. Žaizdos kanalo kryptis kūne yra iš priekio atgal kiek į vidinę pusę ir apie 45° kampu žemyn. Šis sužalojimas yra vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir per keliolika, daugiausiai keliasdešimt minučių baigėsi mirtimi nuo ūmaus nukraujavimo. 5.2.Paviršinė muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje padaryta kietu buku daiktu, šis sužalojimas išsivystė nuo vieno smūgio. 5.3. Paviršinis odos nubrozdinimas kairio žasto priekiniame paviršiuje su poodine kraujosruva aplinkoje išsivystė kieto, smailų galą turinčio, daikto poveikyje, ir vienintelio poveikio pasėkoje. 5.4.Paviršiniai odos nubrozdinimai su kraujosruva paodėje kairės alkūnės srityje išsivystė kieto buko daikto poveikyje. Šis sužalojimas sprendžiant pagal pobūdį ir lokalizaciją galėjo išsivystyti griūnant ir alkūne atsimušant į kietą plokščią paviršių. 5.5.Paviršiniai odos įbrėžimai kairio dilbio srityje (viso keturi) padaryti aštrų galą turinčiu daiktu ar paviršiumi ir šiuo atveju kontaktas buvo slystantis, nes nėra kraujosruvų jų aplinkoje. Šie nubrozdinimai galėjo išsivystyti ir nuo vienintelio poveikio (kontakto). Visi išvados 5.2.-5.5. aprašyti sužalojimai padaryti maždaug tuo pat metu, kaip ir durtinė-pjautinė žaizda krūtinėje. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek ir vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir praktiškai neturėjo įtakos mirčiai. Remiantis vien medicininiais duomenimis nėra galimybės tiksliau spręsti apie sužalojimų padarymo laiką, tuo labiau - apie jų padarymo eiliškumą. 6.Mirtis įvyko nuo vienintelio durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo. 7.Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. 8.Tyčia taip susižaloti galėjo ir pats R. T., medicininiu požiūriu sužalojimai nebūdingi autoagresijai. 9.Kovos, savigynos pėdsakų palaikuose nėra. 10.Po patirtų sužalojimų, tame tarpe ir durtinės-pjautinės krūtinės žaizdos, žmogus galėjo trumpą, minutėmis skaičiuojamą laiką atlikti aktyvius savarankiškus veiksmus, t. y. judėti, gintis, šaukti. 12.Smūgis duriančiu-pjaunančiu įrankiu į krūtinę greičiausiai suduotas iš priekio nukentėjusiojo atžvilgiu. 14.Durtinė-pjautinė žaizda krūtinėje padaryta vienu įrankiu. Kiti konstatuoti sužalojimai padaryti vienu ar keliais kitais įrankiais (t.1, b.l.27-33).

Išrašas pažymi, kad R. T. gim.1967-11-15, tėvai J. T. ir R. T., antrąkart vedęs 2004-11-19 sutuoktinė A. T., vaikai R. T. gim.1992-04-09, A. T. gim.2005-02-21 (t.1, b.l.34), taip pat 2004-11-19 santuokos liudijimo kopija (t.1,b.l.89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada 2010-04-07 – 2010-04-20 Nr.MK23/10(01) pažymi, kad R. T. krūtinės žaizdos ilgis išburkusioje odos išpjovoje yra 22,8mm, žaizdos kanalo gylis apie 10-11mm. Tikėtina, kad žaizda padaryta peiliu rastu įvykio vietoje ant spintelės tarp įrankių. Sužalojimas nepadarytas peiliu, rastu ant grindų (t.1,b.l.55-63).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 688 Lt bei pateikti dokumentai (t.1, b.l. 66-69) pažymi, kad 2009-12-25 – 2010-04-30 R. T. išmokėta našlaičių pensija.

Laikinojo sulaikymo protokolas pažymi, kad 2009-12-25d. 16.30val. A. T. sulaikyta (t.1,b.l.94), 2010-01-25 nutarimais pakeista kardomoji priemonė suėmimas į švelnesnes: dokumentų paėmimą, registraciją policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t.1,b.l.98-103).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotonuotraukos pažymi, kad 2009-12-28 d. 13-14.26val. A. T. parodė įvykio aplinkybes vietoje, jog sutuoktinio R. T. buvo mušama kumščiu 4-5 kartus į galvos sritį ir tąsoma už plaukų, kad virtuvėje norėdama apsiginti čiupo iš stalo įrankių dėžutės peilį ir dūrė sutuoktiniui į krūtinę, po to peilį padėjo atgal. Po dūrio sutuoktinis nukrito tarp kambario ir virtuvės (t.1,b.l.111-115).

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada 2009-12-25d. 18.40val. – 2009-12-29 Nr.G4041/09(02) pažymi, kad 1.1.A. T. nustatyta nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kairės alkūnės, kairės krūties srityje padaryti kietu buku daiktu(-ais), prieš 2-5 paras iki apžiūros. 1.2.Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta kietu buku daiktu(-ais), prieš 4-10 parų iki apžiūros. 3.Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1,b.l.117).

Aktas pažymi, kad 2009-12-25 d. 16.45 - 17.05val. A. T. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, atitinkamai alkotesterio rezultatas 2,15%, 2,30% (t.1,b.l.118).

Išrašai iš medicininių dokumentų pažymi, kad 2009-03-21d. 1.50val. A. T. kreipėsi pas medikus, nurodydama, kad namuose sumušė vyras, buvo susiūta žaizda, kad 2009-06-17 – 2009-06-30 nedarbingumo laikotarpis diagnozė TLK-10 kodas T 14.0, kad 2009-06-09 – 2009-06-11 gydyta dėl dešinės ausies kaušelio sutinimo (t.1,b.l.120,121,131).

Išrašas pažymi, kad A. T. gim.1973-05-27, motina R. K. gim.1952-07-12, tėvas miręs 1992-11-13, vaikai S. Š. gim.1999-06-26, A. T. gim.2005-02-21, santuoka 1997-08-29 su S. Š., 2004-11-19 su R. T. (t.1,b.l.122, t.2,b.l.18).

Išrašas pažymi, kad A. T. neteista, bausta 3 kartus administracine tvarka pagal ATPK 181str. dėl tėvų valdžios nepanaudojimo auklėti vaikus, pažeidimai 2005-12-05, 2006-03-25, 2008-04-25 (t.1, b.l.124,125).

Išrašai pažymi, kad A. T. nuo 2009-12-11 registruota darbo biržoje, anksčiau iki 2003-07-03 dirbusi keliose įmonėse (t.1,b.l.127, 128, t.2,b.l.19).

Tarnybinis pranešimas pažymi, kad į policiją 2009-10-13 kreipėsi A. T., kad namuose mušasi sutuoktinis R. T.; 2009-03-21 d. 01.50val. dėl kirstinės galvos žaizdos suteikta med.pagalba, nurodytas sutuoktinio smurtavimas, 2009-04-02 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą; 2008-03-28 gautas R. T. telefoninis pranešimas, kad namuose vyksta konfliktas tarp sutuoktinių T. (t.1,b.l.135, 137-142).

VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre, VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre, VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninėje bei Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (t.1,b.l.146,148,150,152), VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės įskaitose neįrašyta (t.1, b.l. 154).

2010-01-15 Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijos seniūnės charakteristikoje pažymėta, kad A. T. šeima 2008-04-29 įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo šeimoje. Sūnui A. T. 2008-04-16 nustatyta laikinoji globa Pagynės vaikų namuose, 2009-08-06 vaikui paskirta globėja R.K. ir nustatyta gyvenamoji vieta pas globėją. A. T. neturi pastovaus darbo, nuo 2009-12-11 registruota darbo biržoje. T. šeima buvo nuolat lankoma, abu sutuoktiniai dažnai rasti neblaivūs, teikiamos socialinės paslaugos (t.1,b.l.158).

2010-09-06 A. T. raštas pažymi, kad pretenzijų A. T. neturi, žala yra atlyginta (t.2,b.l.14), tai posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji R. T., kad žalą atlygino kaltinamosios motina.

Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad R. K. 2008-05-13 – 2010-05-12 darbingumas 55% (t.2,b.l.15).

2010-03-25 Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijos seniūnės pavaduotojo charakteristikoje pažymėta, kad A. T. šeima 2008-04-29 įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo šeimoje. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos (t.2,b.l.16).

Kauno rajono socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje pažymėta, kad A. T. 2008-07-22 kreipėsi į Krizių centrą psichologo konsultacijai, intensyviai lankė konsultacijas 2008-10-30 – 2009-03-20, dukart konsultuoti abu sutuoktiniai, iš viso suteikta 12 konsultacijų. 2008-10-06 naktį į Krizių centrą A. T. pristatyta policijos po patirto smurto namuose. Konsultacijų metu pastebėta, kad A. T. nenoriai kalba apie šeimos gyvenimą, konfliktiškus santykius su vyru, ji bijodavo informacijos paviešinimo, klientė atitinka tipinės smurto aukos charakteristiką. Šiuo metu Krizių centras teikia tarpininkavimo paslaugas dėl susitikimų su sūnumi (t.2,b.l.17).

Teisėjų kolegija, vertinant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes, pažymi, kad sutuoktinių A. ir R. T. šeimoje buvo pakankamai dažnai girtaujama, paskui tarpusavyje konfliktuojama. Dėl girtavimo šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iš šeimos net paimtas vaikas. Nustatyti nevienkartiniai A. T. kūno sužalojimai iki įvykio. A. T. lankėsi Krizių centre, jai buvo teikiamos psichologo konsultacijos. Liudytojai bei nukentėjusioji parodė, kad girtas sutuoktinis dažnai būdavo agresyvus, prieš žmoną naudodavo fizinį smurtą, tai nurodo ir policijos tarnybinis pranešimas apie nevienkartinius konfliktus šeimoje. Įvykio išvakarėse vėl buvo konfliktas tarp sutuoktinių, nukentėjusioji pati apgynė kaltinamąją nuo smurtaujančio sutuoktinio. 2009-12-25 girtų sutuoktinių konfliktas pradžioje ypatingai niekuo neišsiskyrė nuo ankstesnių jų tarpusavio barnių, kaltinamoji parodė, kad ji negalėjusi išeiti iš buto laukan, sutuoktinio buvo mušama ir jai grasinama, bet šįkart moteris nenorėjo būti mušama ir žalojama, todėl gynėsi, bet gynėsi peržengdama būtinosios ginties ribas, kas baudžiamajame kodekse įtvirtinta 28str.3d. normoje.

Baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika būtinąją gintį apibrėžia ir nustato kaip situaciją, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atitinkamai būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuomet, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Įvykį mačiusių asmenų nėra, bet apklausti nukentėjusioji ir liudytojai parodė apie dažnus sutuoktinių konfliktus ir girtavimą, keliskart matė kaip R. T. fiziškai smurtauja prieš A. T., matė įvairius jos kūno sužalojimus. Specialisto išvadoje yra konstatuoti keli kūno sužalojimai A. T. kelios dienos iki įvykio. Liudytoja O. J. parodė, jog 2009-12-25 dienos metu girdėjo triukšmą T. bute, bet įvykio nematė. Kaltinamoji pakankamai nuosekliai parodė įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kad besigindama nuo fiziškai smurtaujančio sutuoktinio ji gynėsi, kad sutuoktinio fizinis smurtavimas nebuvo nutrūkęs ir buvo reali grėsmė jos sveikatai, gyvybei, kad gynėsi įrankiu, koks tuo metu pasitaikė po ranka, kad vienąkart į krūtinę dūrė būtent tuo peiliu, kurį po to padėjo atgal tarp įrankių. Atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo stengtasi neteisėtai kaip nors pakeisti sau naudingomis įvykio vietos aplinkybių, A. T. iškart skambino telefonu ir informavo kviesdama sužalotajam GMP.

Šiuo atveju gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kaltinamoji tyčia dūrė peiliu norėdama apsiginti nuo realaus ir vykdomo jos atžvilgiu fizinio smurtavimo, suprasdama galimas pasekmes, taip pat ir tai, jog nebuvo būtinumo panaudoti virtuvėje ant spintelės buvusį peilį bei durti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinę, kuo pažeidė svarbius organus, dėl ko neilgai trukus nukentėjusysis mirė.

Atsižvelgiant į sutuoktinių problematišką ir konfliktišką gyvenimo būdą, jog fizinis smurtavimas prieš ją nebuvo retas potyris, individualias sutuoktinių asmenines savybes, kad neišsiskyrė su R. T. ir vis grįždavo pas šį gyventi, dažną abiejų girtavimą, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio, nesudaro LR BK 130str. nusikaltimo sudėties. Taip pat nustatyta, kad kaltinamoji peiliu dūrė tyčia, todėl nėra LR BK 132str. nusikaltimo sudėties. Negalima pripažinti, kad A. T. veikė būtinosios ginties sąlygomis, kas patvirtintų R. T. kėsinimosi pavojingumą, akivaizdumą, realumą. Pas A. T. nenustatyta jokių kūno sužalojimų, atitinkančių įvykio laiką. Žalos padarymas sutuoktiniui neatitiko ginties teisėtumo sąlygų. Tačiau taip pat akcentuojama, kad tyčinis fizinis smurtavimas nėra leistinas, netgi priešingai – civilizuotoje visuomenėje ypač saugoma vertybė yra žmogaus gyvybė, sveikata, todėl kaltinamoji turėjusi teisę gintis, bet tai padarė viršydama ginties ribas.

LR BK 248 str. 1d., 2d. išaiškina sąvokas - artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. LR BPK 38 str. nurodo, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. T. ir R. T. santuoką buvo įregistravę 2004-11-19, gyveno kartu, bendrai vedė ūkį.

Kaltinamosios A. T. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 28 str. 3 d. 129 str. 2 d. 3 p.

Teisėjų kolegijos nuomone, šalintinos iš kaltinimo objektyviai neįrodytos ir nepasitvirtinusios aplinkybės, kad A. T. tyčia smogė vieną karta ranka R. T. į galvą bei ne mažiau kaip tris kartus peiliu tyčia smogė nukentėjusiajam R. T. į kairę ranką bei kairę krūtinės pusę ir padarė paviršinę muštinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje, paviršinį odos nubrozdinimą kairio žasto priekiniame paviršiuje su poodine kraujosruva aplinkoje, paviršinius odos nubrozdinimus su kraujosruva paodėje kairės alkūnės srityje, paviršinius odos įbrėžimus kairio dilbio srityje, atitinkamai nustačius faktines aplinkybes, kad besigindama nuo neblaivaus sutuoktinio R. T. fizinio smurtavimo, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia dūrė peiliu tik vieną kartą į krūtinę ir padarė kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės kairės pusės priekinio viršutinio paviršiaus žaizdą su kairio plaučio viršūnės, širdiplėvės ir širdies pažeidimu, ko pasėkoje R. T. nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir širdies sužeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui įvykio vietoje mirė.

Kaltinamosios A. T. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra iš esmės nuoseklūs, ji pripažino dūrusi peiliu vieną kartą į krūtinę, besigindama nuo sutuoktinio fizinio smurtavimo ir grasinimų. Nukentėjusioji R. T. parodė, kad vakare-naktį iš gruodžio 24 į 25, išgirdusi marčios A. T. šauksmus, ėjo šiai pagalbon ir raminti sūnaus R. T., pati sudavė sūnui šluotkočiu per galvą ir keliskart per kitas kūno vietas, sūnus nebuvo apsirengęs, nesidangstė storesniais audeklais, todėl tuos sužalojimus galėjo padaryti ji pati. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog R. T. durtinė-pjautinė žaizda krūtinėje padaryta vienu įrankiu, kiti konstatuoti sužalojimai padaryti vienu ar keliais kitais įrankiais, kad savigynos pėdsakų palaikuose nėra, tyčia taip susižaloti galėjo ir pats R. T., sužalojimai padaryti maždaug tuo pat metu, bet nėra galimybės tiksliau spręsti apie laiką ar eiliškumą, kad atitinkamas sužalojimas - odos nubrozdinimai su kraujosruva paodėje kairės alkūnės srityje galėjo išsivystyti griūnant ir alkūne atsimušant į kietą plokščią paviršių.

Skiriant bausmę pripažintina atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos LR BK 59str.1d.1p. – kaltininkė aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, kadangi peiliu sužalojusi nukentėjusįjį, ji telefonu skambino, informavo kitus apie įvykį, kviečiant GMP, taip pat LR BK 59str.1d.2p. – kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei LR BK 59str.1d.9p. – veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Nepripažintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, kas numatyta LR BK 59str.1d.10p., kadangi yra pripažinta lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59str.1d.9p. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60str.1d.9p.). Kaltinamoji neteista, buvo bausta pagal LR ATPK 181str. tris kartus. Dėl girtavimo šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iš šeimos paimtas vaikas Alanas, kitu vaiku Svajūnu iš pirmos ji taip pat pakankamai nesirūpino. Įvykio metu nedirbo, į darbo biržą kreipėsi po įvykio. Įvykdė labai sunkų nusikaltimą peržengiant būtinosios ginties ribas, durta peiliu vienąkart. Atsižvelgiant į visumą aukščiau nurodytų duomenų, negrįžtamas pasekmes, faktines aplinkybes ir griežtą sankciją bei ribas, nesant įstatyminių galimybių taikyti LR BK 62str., kadangi būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, taip pat įvertinant kaltinamosios girtavimus ir konfliktus bei nesirūpinimą vaikais, baustina minimalia sankcijoje nustatyta bausme laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Žala nukentėjusiems atlyginta kaltinamosios motinos. Tenkintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 688 Lt, nes kaltinamajai nužudžius R. T. tėvą, jai buvo mokėta našlaičių pensija.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307, 308 str.str.,

Rezoliucinė dalis

nuspre n d ė:

A. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d. 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomųjų priemonių - dokumento paėmimo, registracijos policijos įstaigoje, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nekeisti iki įsiteisės nuosprendis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio atlikimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą suėmimą 2009-12-25 – 2010-01-25.

Priteisti iš A. T. 688 litus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: penkis stiklainius su kvapo pėdsakais bei lyginamaisiais kvapų pavyzdžiais nuo lavono ir nuo peilių; peilį nuo grindų iš virtuvės; peilį iš virtuvės nuo stalo iš įrankių dėžutės; vatos tamponą su pavyzdžiu iš raudonos spalvos dėmės iš virtuvės nuo grindų; pilkšvos spalvos baltinius nuo virvės iš virtuvės; popierius iš šiukšlių kibiro iš virtuvės, R. T. plaukų, nagų, kraujo pavyzdžius, pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos marškinėlius, A. T. juodos spalvos šlepetes, saugomus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, kaip beverčius sunaikinti.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.