Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Giedrei Vasilevskai, Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam P. K. ir jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 24 d. P. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis, 2016 m. sausio 24 d. apie 0.30 val., Juodasis kelias, Vilniuje vairavo automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Šiais savo veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino ir nurodė, kad jo, kaip pradedančiojo vairuotojo, vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2016 m. sausio 14 d. 2016 m. sausio 13 d. jis kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo ir jam buvo paaiškinta, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. padaryti KET pažeidimo (greičio viršijimas) jam reikia išsilaikyti papildomus mokymus. Jis teiravosi „Regitra“ darbuotojų ar gali važinėti su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu iki baigs papildomus mokymus, į ką jam buvo pasakyta, kad važinėti gali, tačiau gali būti nubaustas už vairavimą be teisių ( pažymėjimo), tačiau nebuvo paminėta, kad jis neturi teisės tuo laikotarpiu vairuoti. Jis užsirašė 2016 m. sausio 20 dienai į papildomus mokymus, tačiau kursų išklausyti negalėjo, nes 2016 m. sausio 18 d. pateko į ligoninę, kur buvo iki 2016 m. sausio 22 d. Į papildomus kursus užsirašė 2016 m. sausio 30 d., tačiau 2016 m. sausio 24 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pareiškė, kad teisės vairuoti jis neturi, pasiėmė laikiną vairuotojo pažymėjimą ir surašė ATP protokolą. 2016 m. sausio 30 d. išsilaikius papildomus mokymo kursus, 2016 m. vasario 01 d. jam buvo išduotas 10 metų galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Jo nuomone, kai 2016 m. sausio 24 d. jį sulaikė pareigūnai, nors vairuotojo pažymėjimas ir buvo pasibaigęs, teisę vairuoti jis turėjo. Papildomus mokymus turėjo išsilaikyti, nes 2016 m. sausio 3 d. reido metu buvo sustabdytas ir jam buvo skirta bauda dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. viršytą greitį. Baigiantis 2 metų vairuotojo pažymėjimo galiojimui, jis nežinojo, kad jam reikės išklausyti papildomus mokymus, apie juos sužinojo tik 2016 m. sausio 13 d., kai kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. Pripažino, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau nei pareigūnai, nei „Regitra“ darbuotojai jam nieko nepaaiškino. Prašė jo veiką perkvalifikuoti pagal ATPK straipsnį, numatantį atsakomybę už dokumento nepateikimą.

Advokatas A.Kirša prašė perkvalifikuoti P. K. veiką iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį, kuris numato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, arba pagal ATTPK 124¹ straipsnio 8 dalį, numatančio atsakomybę. Savo prašymą motyvavo tuo, kad minėto Įstatymo 24 straipsnyje numatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo atvejai. Kadangi įstatyme nėra tokios normos, kad teisė vairuoti transporto priemones prarandama pasibaigus laikinam vairuotojo pažymėjimui ir nėra jokio nutarimo, kad P. K. būtų praradęs teisę vairuoti, jo atžvilgiu nepagrįstai buvo surašytas ATP protokolas pagal 128 straipsnio 1 d. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. P. K. išduotas 10 metų galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Prašė ATP medžiagą grąžinti institucijai naujo protokolo surašymui.

Motyvuojamoji dalis

Protokolas ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai, nes esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai užkerta kelią tolimesnei teisenai.

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje P. K. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kuris numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturit teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo VIII-2043 ((toliau- Įstatymas), pažeidimo padarymo metu galiojusi aktuali redakcija nuo 2015-12-30) 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 82 dalyje nurodyta, kad vairuotojas tai yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje reglamentuota, jog vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Minėto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos. Įstatymo 24 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad Pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, vairuotojo pažymėjimas P. K. buvo išduotas 2 metams, t.y. nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 14 d. VĮ „Regitra“ pateikta duomenimis, P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prieš pateikiant prašymą išduoti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą privalėjo pateikti pažymą apie baigtus papildomus pradedančiojo vairuotojo mokymus. P. K. 2015 m . rugpjūčio 28 d. pažeidė kelių eismo taisykles (viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 21 km/h), už kurį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 punktas numato papildomus vairuotojų mokymus. Pagal informaciją gautą iš mokymo įstaigos UAB Mokymo centras „Adpilis" P. K. papildomus mokymus baigė 2016 m. sausio 30 d. P. K. perlaikyti egzaminų nereikėjo, nes pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 punktą papildomi mokymai turi būti baigti per vienerius metus nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo datos (b.l. 30). Byloje pateikta vairuotojo pažymėjimo nuorašas, iš kurio matyti, kad P. K. 2016 m. vasario 01 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris galioja 10 metų, t.y. iki 2016 m. vasario 01 d., ir teisę vairuoti B1 ir 1 kategorijos transporto priemones jis turi nuo 2014 m. sausio 14 d. pagal teismų praktiką, kai asmuo vairuoja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jo veika kvalifikuojama pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, o kai asmuo turi teisę vairuoti, tačiau nepateikia tai įrodančių dokumentų, veika kvalifikuojama pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį (administracinė byla Nr. N-575-137/2012). Todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareigūnas netinkamai kvalifikavo P. K. veiksmus pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kadangi įvykio metu teisę vairuoti transporto priemones jis turėjo, ir byla pagal minėtą ATPK straipsnį P. K. atžvilgiu turi būti nutraukta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. pripažino faktą, kad pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl teismo posėdžio metu tiek jis, tiek jo atstovas prašė jo veiksmus perkvalifikuoti pagal atitinkamą ATPK straipsnį už dokumento nepateikimą, arba grąžinti medžiagą institucijai protokolo už šį pažeidimą surašymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. ATPK 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Todėl teismas negali savo nuožiūra papildyti kaltinimo asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis nei nurodė institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Atsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga P. K. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga grąžinti jį surašiusiai institucijai, trūkumams šalinti.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai ATPK 35 str. 1 d. nuostatas administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo veikos paaiškėjimo dienos, t. y. 2016 m. sausio 24 d. ir jis sueina 2016 m. liepos 24 d. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla šiuo metu nėra išnagrinėta dėl objektyvių priežasčių, kliudančių spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimą, t.y. dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 260 straipsnio 1 dalimi, 280 straipsniu, 284 straipsnio 2 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas,

nutaria::

administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį, su medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nurodytų trūkumų pašalinimui.

Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti 2 mėnesiams, tai yra iki 2016 m. rugsėjo 24 d.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.