Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms A. B. ir mažajai bendrijai „AM Group“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovė A. B. teismo posėdyje ieškinio reikalavimams iš esmės neprieštaravo, pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės. Nurodė, jog galvojo, kad automobilį Bendrovė buvo apdraudusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kons ta tuoja:

Dėl ieškovo reikalavimo regreso teise priteisti nuostolius iš atsakovės MB „AM Group“

5. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas prašo priteisti 733 Eur dydžio nuostolius iš atsakovės MB „AM Group“, vertindamas, kad ji atliko neteisėtus, kaltus veiksmus, neįvykdžiusi besąlyginės plačios apimties transporto priemonės savininko pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad eismo įvykio metu automobilis priklausė atsakovei MB „AM Group“, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis. Bendrija, įrodinėdama aplinkybę, kad automobilis buvo draustas prie atsiliepimo pridėjo Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, tačiau jame nurodyta, kad draudimas galioja nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. kovo 10 d. (draudimo įmoka 54,11 Eur). Taigi, šis liudijimas nepatvirtina Bendrijos nurodomos aplinkybės, kad eismo įvykio metu (2021 m. rugpjūčio 28 d.) automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu. Bendrija prie atsiliepimo pridėjo Įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. LT20-TCA-00026907-1 (toliau – Sutartis), kurioje nurodyta, kad automobilio draudimo laikotarpis yra nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. Šios Sutarties 4 punkte nurodyta, kad draudimo įmoka yra 216,38 Eur, kurią Bendrija įsipareigojo sumokėti dalimis, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d. sumokant 54,11 Eur, o 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. po 54,09 Eur. Bendrijai nepateikus duomenų, kad 2021 m. kovo 1 d. buvo sumokėta 54,09 Eur, o vėliau 2021 m. birželio 1 d. buvo sumokėta dar 54,09 Eur teismas neturi pagrindo manyti, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. automobilio draudimas buvo galiojantis. Nors atsakovė A. B. 2022 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu pateikė mokėjimo nurodymų patvirtinimus, iš kurių matyti, kad Bendrija 2021 m. balandžio 11 d. sumokėjo draudimo bendrovei 65,32 Eur ir 2021 m. liepos 9 d. sumokėjo dar tiek pat, tačiau tai, kad šie mokėjimai buvo atlikti ne Sutartyje nurodytu grafiku ir ne tokiomis sumomis, kurios buvo numatytos Sutartyje, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šie mokėjimai buvo daryti draudimo bendrovei ne pagal minėtą Sutartį (ne dėl ginčo automobilio). Tokią teismo išvadą patvirtina ir ieškovo į bylą pateikti duomenys iš regreso administravimo apie draudimo sutartis ir liudijimus. Iš ieškovo pateiktos informacijos matyti, kad Bendrijos sudaryta Sutartis, kuri turėjo galioti iki 2021 m. gruodžio 10 d., buvo nutraukta 2021 m. birželio 1 d.

7. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė, ieškovo reikalavimas dėl to, kad Bendrija atlygintų nuostolius teismo pripažįstamas teisėtu, pagrįstu ir tenkintinu.

Dėl ieškovo reikalavimo regreso teise priteisti nuostolius iš atsakovės A. B.

8. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

9. Iš ieškovo procesinių dokumentų (ieškinio) matyti, kad ieškovas prašo priteisti 733 Eur nuostolius solidariai ir iš atsakovės A. B., vertindamas, kad ji atliko neteisėtus, kaltus veiksmus, nes eismo įvykis, sukėlęs žalą, kilo dėl jos kaltės. A. B. savo kaltės dėl eismo įvykio byloje neginčijo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

11. Specialiosios CK 6.270 straipsnio normos reglamentuoja didesnio pavojaus šaltinio (be kita ko, transporto priemonės) valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad faktinis transporto priemonės valdytojas CK 6.270 straipsnio taikymo aspektu eismo įvykio metu buvo atsakovė A. B., todėl teismas vertina, kad ieškovo ieškinys šios atsakovės atžvilgiu taip pat yra tenkintinas (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

12. Solidariosios prievolės atveju kiekvienas bendraskolis yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą, t. y. kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek iš abiejų bendraskolių (atsakovių) kartu, tiek iš kiekvieno jų skyrium.

Dėl susijusių reikalavimų tenkinimo

13. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovių priteistina ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje iš viso patyrė 19 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2022 m. liepos 1 d. už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Ieškinį tenkinant visiškai, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,70 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) solidariai iš atsakovių mažosios bendrijos „AM Group“ (juridinio asmens kodas 305605547) ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 733 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris eurus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis po 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės mažosios bendrijos „AM Group“ (juridinio asmens kodas 305605547) 7,85 Eur (septynis eurus 85 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,85 Eur (septynis eurus 85 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662)

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.