Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-759-950/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
2-759-950/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00524-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
M. M.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-759-950/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00524-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 128.2 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms – Gailinai Jankauskienei ir Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjai S. V., pareiškėjos S. V. atstovei adv. A. K., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui – M. M., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. V. 2015-04-23 pareiškimu (b.l. 2-5) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo J. M. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą.

S. V. 2015-04-23 pareiškime (b.l. 2-5) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. M.. Ji yra J. M. ir suinteresuoto asmens - M. M., dukra. J. M. ir M. M. taip pat buvo susilaukę sūnaus A. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas - 172/343 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytu turtu, tiek prieš tėvo mirtį, tiek ir po jo mirties, faktiškai naudojosi tik ji viena – jį dirbo, prižiūrėjo, rūpinosi, ir t.t. Jai po J. M. mirties atiteko ir visi mirusiajam priklausią asmeninio pobūdžio kilnojamieji daiktai. Kadangi ji faktiškai pradėjo valdyti mirusio tėvo turtą, todėl į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kadangi tinkamai ir savalaikiai nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, ji negali teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti po J. M. mirties likusio nekilnojamojo turto dalies. Atsižvelgiant į tai, S. V. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo J. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą.

Pareiškėjos atstovė adv. A. K. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindinė S. V. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 39). 2015-06-09 pateiktame atsiliepime į patikslintą pareiškimą (b.l. 40), M. M. nurodė, jog pareiškėjos prašymui neprieštarauja ir su juo visiškai sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja S. V. 2015-04-23 pareiškimu (b.l. 2-5) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo J. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas privalo būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 2-5).

Iš civ. bylos Nr. 2-759-950/2015 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. M. (b.l. 23). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie asmens duomenis (b.l. 34) bei giminystės santykius liudijantys dokumentai (b.l. 9-11, 44-47), patvirtina, kad J. M. buvo vedęs M. M. ir turėjo du vaikus – sūnų A. M. (mirė - (duomenys neskelbtini) (b.l. 12)) bei dukrą S. V.. Atsižvelgiant į tai, S. V. yra mirusiojo J. M. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos notarų rūmų 2015-05-28 pažyma Nr. S-818 patvirtina, kad paveldėjimo byla po J. M. mirties užvesta nebuvo (b.l. 37).

Iš nagrinėjamos civ. bylos Nr. 2-759-950/2015 duomenų matyti, kad Kauno apskrities viršininko 1997-12-31 sprendimu Nr. 69/5937 J. M. ir O. J., kuri yra J. M. sesuo, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,43 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). J. M. vardu yra registruotos 172/343 dalys minėto žemės sklypo (b.l. 15-16).

Pareiškėja S. V. 2015-04-23 pareiškime (b.l. 2-5) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad po J. M. mirties likusį kilnojamąjį turtą, kurį sudarė asmeninio pobūdžio daiktai, bei nekilnojamąjį turtą - 172/343 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ji priėmė faktiškai pradėdama valdyti nurodytą turtą, t.y. pradėjo rūpintis likusiu mirusio tėvu turtu, jį prižiūrėti, dirbo anksčiau nurodytą žemės sklypą, jame įrengė sodą ir daržą. Šiuos teiginius, S. V. įrodinėjo savo paaiškinimais, pateiktais rašytiniais dokumentais, taip pat ir liudytojos – S. A. - parodymais.

Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, galiojantys teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis liudytojų parodymais.

Liudytoja S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad gerai pažįsta S. V.. Pažinojo ir pareiškėjos tėvą J. M., kuris buvo jos dėdė. Žino, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Jis nuosavybės teise turėjo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek iki J. M. mirties, tiek ir jam mirus, ta žeme rūpinosi išimtinai S. V.. Ji visda ją laikė žemės savininke.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių ir neginčijamų prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjos S. V. ir liudytojos S. A. paaiškinimai, suinteresuoto asmens M. M. 2015-06-09 prašyme nurodyti faktai, nagrinėjamoje civ. byloje Nr. 2-759-950/2015 surinkti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad po J. M. mirties – (duomenys neskelbtini), būtent jo dukra S. V. priėmė ir pradėjo disponuoti bei naudotis mirusiajam priklausiusiais asmeniniais daiktais, taip pat pradėjo rūpintis ir jam priklausiusiu nekilnojamuoju turtu - 172/343 dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2-759-950/2015 surinktų faktinių duomenų visetą, įvertinęs pareiškėjos ir liudytojos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kurie yra logiški ir neprieštaringi, daro išvadą, kad S. V. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V. priėmė palikimą po tėvo J. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tinkamam paveldėjimo procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos S. V. taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,77 EUR, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-04-23 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei, iš pareiškėjos S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 7,77 EUR (septyni EUR, 77 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Ridikas