- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-15
- Bylos Nr.
- P-261-255-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“, Šiaulių apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 66.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A14-86/07 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“, atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ ir Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundus atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant UAB ,,Plinkšių Vilistra“, Telšių apskrities viršininko administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, VĮ Mažeikių miškų urėdijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Linos namai“ skundu teismui prašė panaikinti 2005 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas 118,4 ha Plinkšių durpių telkinio sklypo, esančio Mažeikių rajono Šerkšnėnų seniūnijoje, detalusis planas. Pareiškėja teismui nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybė negalėjo būti detalaus planavimo organizatoriumi, kadangi tai nėra laisva valstybinė žemė, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 teritorija, kurioje atliktas detalus planavimas, yra miško teritorija, priskirta valstybinės reikšmės miškams. Pareiškėja pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 13 straipsnį prie laisvos valstybinės žemės nepriskiriami valstybinės reikšmės miškai. Pareiškėja pažymėjo, jog savivaldybė pagal Teritorijų planavimo įstatymo bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatas neturėjo teisės būti durpyno detaliojo plano organizatoriumi. Pareiškėja nurodė, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniams ir reglamentams. Pareiškėja akcentavo, jog durpių gavyba nėra visuomenės interesas, tai UAB „Plinkšių Vilistra" privatus ekonominis interesas.
Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2005 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas 118,4 ha Plinkšių durpių telkinio sklypo, esančio Mažeikių rajono Šerkšnėnų seniūnijoje, detalusis planas. Prokuroras nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnis draudžia rengti detaliuosius planus, kai jų planavimo tikslai prieštarauja bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams, įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams. Atliekant detalųjį planavimą, pareiškėjos atstovės teigimu, pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis, nes parinktas ne tas teritorijų planavimo organizatorius, pažeistos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Pareiškėja pažymėjo, jog pagal 1997 m. spalio 23 d. Vyriausybės nutarimą žemė, kuri yra ginčo objektas, priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnis nustato, jog valstybinės reikšmės miškai neprivatizuojami, todėl jie negali būti priskirti laisvos valstybinės žemės fondui. Pareiškėjos manymu, pažeistas Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 punktas, nes saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, o iš Biosferos nuostatų bei Saugojamų teritorijų įstatymo matyti, kad Plinkšių miško biosferos poligonas priskirtas saugomoms teritorijoms. Pareiškėja pažymėjo, jog nei vienas norminis aktas nenumato, kad durpių gavyba yra susieta su saugomų teritorijų apsauga, todėl nebuvo galima keisti žemės paskirties.
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad Plinkšių durpių telkinys pažymėtas plane ir urėdija šį faktą žino. Plinkšių biosferos poligono plane taip pat pažymėtas Plinkšių durpių telkinys. Tai reiškia, kad šis telkinys yra ūkinio naudojimo zona. Plinkšių miško biosferos poligono ribų plane nurodytos paukštelių perimvietės, kitos saugomos zonos. Nekilo abejonių, kad savivaldybė gali būti detaliųjų planų rengimo organizatoriumi, nes nėra pasitaikę, kad apskritis ar urėdija organizuotų detaliuosius planus. Pažymėta, jog saugomoje teritorijoje žemės paskirtis keičiama vadovaujantis šios teritorijos planavimo dokumentais. Jeigu planavimo dokumentai nedraudžia keisti paskirties, ji keičiama rengiant atitinkamą detalųjį planą. Šiuo atveju sklypo, kuriam rengiamas detalusis planas, detaliuoju planu nustatyta paskirtis - durpių gavybai. Iki detaliojo plano patvirtinimo jam nebuvo nustatyta jokia paskirtis (šį faktą įrodo teisinės registracijos dokumentai), tokiu būdu, ši žemė buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė "Plinkšių Vilistra" nurodė, kad iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo ataskaitos matyti, kad Plinkšių durpių telkinio ribose istorinių, kultūrinių ar archeologinių vertybių neužfiksuota, ši teritorija į Plinkšių dvarvietės apsaugines zonas nepatenka, planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžiui buvo įvertintas. UAB "Plinkšių Vilistra" pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 7 skyrius numato teritorijų planavimo eigą, visuomenės dalyvavimą svarstant klausimus dėl teritorijų planavimo dokumentų. Pasibaigus Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytam apskundimo terminui, teritorijų planavimo dokumentas tvirtinamas savivaldybės. UAB "Plinkšių Vilistra" akcentavo, jog iš pateiktos Nekilnojamojo turto registro centro pažymos matyti, kad žemės sklypas, kuriame yra detaliuoju planu patvirtinta teritorija (durpyno teritorija), iki to laiko nebuvo įregistruotas, jokia žemės paskirtis nebuvo nustatyta, joks valdytojas nebuvo įvardintas. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tikslinė žemės naudojimo paskirtis, lemianti teritorijos planavimo ir teritorijos naudojimo sąlygas, numatoma teritorijų planavimo dokumentuose. Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11 punkto pažeidimo tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įvardinta jokia žemė, todėl ji traktuotina kaip laisvos valstybinės žemės fondo žemė (Žemės įstatymo 3 str. 3 d.; byloje nėra duomenų, kad žemė perduota ar išnuomota). Uždarosios akcinės bendrovės "Plinkšių Vilistra" teigimu, detaliojo plano objektu buvo laisvos valstybinės žemės fondo žemė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11.1 punktu, turėjo teisę būti detaliojo planavimo organizatoriumi. Teritorijų planavimo įstatymas nenustato jokių apribojimų savivaldybei būti savivaldybės teritorijos ar jos dalių teritorijų detaliųjų planų organizatoriumi. Savivaldybė gali nustatytais atvejais ir tvarka sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, tačiau detaliojo planavimo organizatorius neturi esminės įtakos detaliojo planavimo procesui bei sprendiniams. Nepažeista ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalis, nes iš Plinkšių miško biosferos poligono ribų plano matyti, kad paukščių veisimosi zonos yra už pusantro kilometro nuo durpyno (Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarime minimas 100 metrų atstumas). Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, prokuratūra praleido skundo padavimo teismui terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.; mėnuo nuo skundžiamo akto paskelbimo momento). Iš detaliojo planavimo dokumentų matyti, kad pirmiausia turėtų būti atliekami durpių išgavimo procesai, tik po to atsistatys vietovės kraštovaizdis, pelkėdaros procesai (detaliojo plano 106 psl.). Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos 2004 m. kovo 4 d. rašte aiškiai pasisakyta, kad Plinkšių miško biosferos poligono statusas netrukdo gavybos atnaujinimui Plinkšių durpyne, nes artimoje durpynui teritorijoje saugotinų paukščių buveinių nenustatyta, jis nekenkia jokioms saugotinoms vertybėms. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, detaliajam planavimui pritarta, nes tai ne vien UAB „Plinkšių Vilistra", bet ir visos visuomenės interesas (gamta apsaugoma nuo išnykimo). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, abu skundai atmestini.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities viršininko administracija nurodė, kad Statybos priežiūros inspekcijai buvo pateiktas detalusis planas patikrinimui atlikti. Buvo patikrinta, ar planavimo organizatorius atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 8, 14, 20 straipsnių reikalavimus, ar dokumentas atitinka teisės aktais nustatytus sudėties reikalavimus, ar dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendinių suformavimas atitinka minėto įstatymo reikalavimus, tačiau jokių pažeidimų nenustatyta. Telšių apskrities viršininko administracija nurodė negalėjusi nepritarti detaliajam planui, nes Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas jam pritarė, jį suderino ir Kultūros paveldo inspekcijos padalinio direktorė, o Aplinkos ministerijoje vykusiame pasitarime taip pat nutarta neprieštarauti durpių gavybos atnaujinimui, apsvarstyti durpyno rekultivavimo klausimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių miškų urėdija prašė skundus patenkinti, nes žemė, apie kurią kalbama byloje, yra valstybinės reikšmės miškas, įteisintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje bei Žemės įstatyme kaip miškas su specialiu statusu. Mažeikių miškų urėdijos paaiškinimu, jau 30 metų šis plotas apaugęs mišku, nors kažkada ir buvo kasinėjamas. Ši žemė 1997 m. Vyriausybės nutarimu įtvirtinta kaip valstybinės reikšmės miškas. Ta pati paskirtis miškui numatyta ir naujoje nutarimo redakcijoje (2004 m.). Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog valstybinės reikšmės miškais savivaldybė negali disponuoti, tai nurodyta Žemės įstatyme. Todėl detalusis planas negalėjo būti ruošiamas, pirmiausia reikėjo kreiptis į Vyriausybę, kad šis plotas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą patenkino ir 2005 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-272, kuriuo patvirtintas 118,4 ha Plinkšių durpių telkinio sklypo Šerkšnėnų kaime, Mažeikių rajone, detalusis planas, panaikino. Byla pagal pareiškėjos UAB "Linos namai" skundą nutraukta nustačius, kad pareiškėja nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo ataskaitos nustatyta, kad Plinkšių durpių telkinio ribose istorinių, kultūrinių ar archeologinių vertybių nekonstatuota ir ši teritorija į Plinkšių dvaro apsaugines zonas nepatenka. Teismas iš esmės sutiko su Šiaulių apygardos prokuratūros išsakytais argumentais, konstatuodama, kad žemė, kurioje atliktas detalusis planavimas, 1997 m. spalio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 priskirta prie valstybinės reikšmės miškų ir tiek atliekant detalųjį planavimą, tiek šiuo metu iš valstybinių miškų ploto nėra išbraukta. Iš Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 punkte pateikto miško valdytojų apibrėžimo matyti, jog valstybinio miško valdytoju gali būti Mažeikių miškų urėdija. Teismui nekilo abejonė, jog žemė, kurioje buvo atliktas detalusis planavimas, yra priskirta valstybinės reikšmės miškui ir jos pavertimo kitomis naudmenomis tvarką reglamentuoja 2002 m. gegužės 9 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 641. Nustatyta, jog šiuo nutarimu nustatytos tvarkos nebuvo laikytasi (pagal jo 7.2. punktą miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose). Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad detalusis planas, kurį patvirtino atsakovas, negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentą, jog prokuratūra, pateikdama skundą, praleido terminą kreiptis į teismą, kolegija atmetė, nes, kaip nustatyta iš byloje esančio UAB "Linos namai" rašto, adresuoto Šiaulių apygardos prokuratūrai (II tomas, b.l.65), ji kreipėsi į prokuratūrą 2005 m. lapkričio 8 d. (būtent nuo šios dienos laikytina, jog prokuratūrai tapo žinoma apie ginčijamą aktą, o skundas teismui buvo pateiktas 2005 m. gruodžio 8 d., t.y. nepraleidus termino).
III.
Pareiškėja UAB "Linos namai" apeliaciniu skundu prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje dėl bylos pagal UAB "Linos namai" skundą nutraukimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - UAB "Linos namai" skundą patenkinti, panaikinant 2005 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės sprendimą Nr. T1-272 dėl 118,4 ha Plinkšių durpių telkinio sklypo detalaus plano patvirtinimo. Apeliantė nurodo, jog UAB "Linos namai" vienas iš veiklos tikslų yra turizmo paslaugų teikimas, įskaitant muziejų veiklą ir istorinių vietovių bei pastatų saugojimą. Kadangi šalia Plinkšių dvaro Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 įsteigtas Plinkšių miško biosferos poligonas, kuriame gyvena tokie reti paukščiai kaip pilkoji meleta ir vapsvaėdis (saugomi bei įtraukti į raudonąją knygą), buvo tikimasi pritraukti turistų, kuriuos domina Lietuvos gamtos vertybės. Pagal patvirtintą detalųjį planą UAB "Plinkšių Vilistra" planuoja užsiimti durpių kasyba ir fasavimu šioje teritorijoje. Tačiau tokia veikla, apeliantės teigimu, padarys didžiulę neigiamą įtaką bendrovės investiciniams planams ir verslui. Kadangi greta įsikurs durpių pramonės įmonė, bus apribota ar netgi atimta galimybė pritraukti turistus, bus padaryta didelė žala saugomiems paukščiams, o tuo pačiu ir Plinkšių miško biosferos poligonui. Apeliantė nurodo, jog Mažeikių rajono savivaldybės taryba, priimdama 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą dėl Plinkšių durpių telkinio sklypo detalaus plano patvirtinimo, padarė eilę procesinių pažeidimų, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apeliantės manymu, teismo sprendimas administracinėje byloje dalyje dėl bylos nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, neteisingai pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos. UAB "Linos namai" pažymi pateikusi teismui bendrovės įstatus, dokumentus, patvirtinančius, jog ji turi nekilnojamąjį turtą Plinkšių kaime, Šerkšnėnų seniūnijoje, Mažeikių rajone (bendrovė šį turtą įsigijo 2005 m. balandžio 27 d.). Bendrovė pažymi ginanti tik savo, kaip juridinio asmens, interesą, o ne viešąjį interesą. Apeliantės manymu, teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus.
Atsiliepimas
Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ apeliacinį skundą nurodė sutinkanti su apeliantės išdėstytais argumentais.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB "Plinkšių Vilistra" atsiliepime į uždarosios akcinės bendrovės "Linos namai" apeliacinį skundą nurodė su skundo reikalavimais nesutinkanti. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi ir nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių konkrečių argumentų, kaip įmonei bus daroma įtaka, patvirtinus detalųjį planą, nepateikta, kad UAB „Linos namai" argumentai priskirtini viešojo intereso gynimui. UAB "Plinkšių Vilistra" teigimu, patvirtintas detalusis planas bei planuojama ūkinė veikla (durpių gavyba) jokios įtakos UAB „Linos namai" veiklai neturės, planuojama ūkinė veikla nesumažins vietovės patrauklumo turistams, nepablogins kraštovaizdžio ir neturės jokios įtakos verslui. Kadangi UAB „Linos namai" nėra subjektas, galintis reikšti reikalavimus, susijusius su viešojo intereso gynimu, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas pagrįstai atmetė UAB „Linos namai" argumentus. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) septintuoju skirsniu bei Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, pažymėdamas, jog galiojantys teisės aktai suteikia visas galimybes dalyvauti teritorijų planavimo procese, ginti teisėtus interesus ne tik pareiškiant pastabas, bet ir skundžiant planavimo organizatoriaus atsakymus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, o šios atsakymą - teismui. Todėl bendrovė praleido įstatymo nustatyto termino pastaboms bei skundams dėl detaliojo plano sprendinių pareikšti.
Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepime į UAB „Linos namai" apeliacinį skundą nurodė su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkanti. Jos manymu, apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB "Plinkšių Vilistra" apeliaciniu skundu prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro skundą paliekant nenagrinėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 101 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė 2002 m. gegužės 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ nuostatas bei nepagrįstai nesivadovavo 1999 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1073 nuostatomis, neatsižvelgė į Plinkšių durpyno statusą iki detaliojo plano patvirtinimo, nepagrįstai netaikė Žemės gelmių įstatymo bei Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39, neišsiaiškino Plinkšių miško biosferos poligono nuostatų, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, nepasisakęs dėl visų byloje pareikštų argumentų, nepateikęs jų teisinio įvertinimo, nesivadovavo detaliojo plano medžiaga. UAB "Plinkšių Vilistra" teigimu, neaišku, kodėl vienus argumentus teismas atmetė, o kitais vadovavosi. Skunde paaiškino, jog vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 metų leidiniu „Lietuvos durpynų kadastras", Plinkšių durpyno ištekliai išžvalgyti 1923 metais, pakartotinai telkinys išžvalgytas pastaruoju metu UAB „Plinkšių Vilistra" lėšomis, 1970-1990 m. jis buvo naudojamas pramoninei durpių gavybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39, 24 punkto nuostatomis, Plinkšių telkinys yra laikomas naudojamu. Teisę eksploatuoti žemės gelmių išteklius turi UAB „Plinkškių Vilistra" pagal Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas nei patvirtino, nei paneigė proceso dalyvių pateiktus argumentus dėl planavimo organizatoriaus. Vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsniu, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę būti Plinkšių durpyno detaliojo plano organizatoriumi. Kadangi įstatymų nustatyti terminai skųsti aktą jau pasibaigę, klausimas dėl detaliojo plano organizatoriaus tinkamumo iš esmės nesvarstytinas, o ši pareiškėjų skundo dalis nenagrinėtina teisme.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė „Mažeikių miškų urėdija“ atsiliepime į uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“ apeliacinį skundą nurodė su apeliantės argumentais nesutinkanti. Atsiliepime remiamais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir nurodoma, jog durpynas priskirtas prie valstybinės reikšmės miškų, kuriuos patikėjimo teise valdo Mažeikių miškų urėdija. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybės ar privačion nuosavybėn negalima, valstybinės reikšmės miškų plotams priskirti miško žemės sklypai negali būti laikomi laisvos valstybinės žemės fondo žeme. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas, o pagal 4 dalį miškai priskiriami prie valstybinės reikšmės miškų Vyriausybės nutarimu. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Mažeikių rajono savivaldybės taryba, siekdama patvirtinti buvusio Plinkšių durpyno detalųjį planą, kurio sprendiniais valstybinės reikšmės miško plote miškų ūkio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama į kitos paskirties žemę, privalėjo raštu kreiptis į Vyriausybę dėl minėtos teritorijos išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašų.
Šalies argumentai
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skunde paaiškinama, jog pagal valstybės įmonės „Registrų centro“ Šiaulių filialo 2005 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 1-INF-10914(6.5-2040/10) pateiktą informaciją šiuo metu minimos valstybinės žemės nuomininkas jau yra UAB „Plinkšių Vilistra". Tokiu būdu, ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Atsakovės manymu, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 punktu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad detaliojo planavimo procesas vyko užtikrinant visas viešumo bei visuomenės dalyvavimo detaliajame planavime procedūras, sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo buvo paskelbtas vietinėje spaudoje, prokuroras pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo pateikė pavėluotai.
Atsiliepimas
UAB "Plinkšių Vilistra" atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su apeliacinio skundo reikalavimais iš esmės sutinkanti, išskyrus apeliacinio skundo dalį, kurioje teigiama, kad ginčo nagrinėjimas turėjo būti perduotas bendrosios kompetencijos teismui.
Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“ apeliacinius skundus nurodo su minėtais apeliaciniais skundais nesutinkanti. Atsiliepime pažymima, jog detalusis planavimas atliktas teritorijai, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, buvo pažeista miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka, todėl detalusis planas negali būti laikomas teisėtu. Byloje nustatyti faktai, pareiškėjo manymu, įrodo, kad detalusis planavimas buvo pradėtas neteisėtai, parinkus netinkamą detaliojo teritorijų planavimo organizatorių, visas procesas atliktas neteisėtai (pakeista miškų ūkio žemės paskirtis vietoje, kur tai draudžiama), be to, detaliojo plano rengimą apmokėjo ne detaliojo planavimo organizatorius. Prokurorų teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis. Pagal šias nuostatas prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t.y. į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo pagal analogijos principą jis galėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo to momento, kai buvo surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Kadangi Šiaulių apygardos prokuratūrai apie 2005 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr.T1-272, priimtą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tapo žinoma 2005 m. lapkričio 17 d., pareiškimą dėl jo panaikinimo prokuroras teismui pateikė nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.
Uždaroji akcinė bendrovė „Linos namai“ atsiliepime į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“ apeliacinius skundus nurodo su minėtais apeliaciniais skundais nesutinkanti.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Linos namai“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje, kuria nutraukta administracinė byla pagal UAB ,,Linos namai“ skundą, pakeitė ir UAB ,,Linos namai“ skundą atmetė, kitoje dalyje Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Plinkšių Vilistra“ apeliacinius skundus atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 22 "Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo", Biosferos poligonams taikomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, Saugomų teritorijų statymo 24 straipsnio išplaukia išvada, kad Plinkšių durpių telkinio naudojimo detalusis planas galėjo būti patvirtintas tik įvertinus planuojamos ūkinės veiklos poveikį Plinkšių miško biosferos poligono būklei ir kompetentingoms institucijoms konstatavus, kad durpių gavyba neturės neigiamos įtakos saugomiems paukščiams.
Byloje esanti ,,Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių durpyne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo ataskaita“ yra paruošta 2002 metais, ginčo sklypui dar neturint saugomos teritorijos statuso. Dėl to šioje ataskaitoje nebuvo vertintas galimas durpių gavybos poveikis Plinkšių miško biosferos poligonui ir jame saugomiems paukščiams; ataskaitos 4.5.2 poskyryje ,,Plinkšių durpių telkinio gyvūnų įvairovės bei planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio faunai įvertinimas“ vapsvaėdis (Pernis apivorus) ir pilkoji meleta (Picus canus) neminimi iš viso.
Ginčijamojo detaliojo plano tekstinės dalies 4 .1 punkte yra teigiama, kad saugomų paukščių lizdavietės yra toli nuo durpių karjero, todėl planuojama veikla gali būti vykdoma. Šį teiginį pagrindžiančio durpių gavybos poveikio saugomiems paukščiams vertinimo detaliojo plano medžiagoje nėra.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas detalusis planas patvirtintas pažeidžiant imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas dėl būtino planuojamos veiklos poveikio tarptautinės reikšmės saugomai teritorijai- Plinkšių miško biosferos poligonui – vertinimo. Teismas nurodė, kad tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas Plinkšių durpyno sklypo detalusis planas yra neteisėtas dėl to, kad prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tuo pačiu tai yra pakankamas pagrindas panaikinti šį administracinį aktą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ruošiant ir tvirtinant ginčijamą detalųjį planą Plikšių durpių telkinys turėjo miško ūkio paskirties žemės statusą. Pagal Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies normą ginčo žemė nepriklausė laisvos valstybinės žemės fondui.
Teismas taip pat konstatavo, kad galiojantys teisės aktai – Žemės įstatymas (24 str.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinta ,,Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka“ (1, 11, 16 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. Nr. 641 nutarimu patvirtinta ,,Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka“ (7.1, 7.2 p.) - nenustato absoliutaus draudimo keisti ginčo žemės tikslinės paskirties. Ar teisėtas miško žemės tikslinės paskirties keitimas nagrinėjamu atveju galima spręsti tik tinkamai įvertinus planuojamos ūkinės veiklos poveikį saugomai teritorijai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje ginčijamas administracinis aktas- savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl savivaldybės tarybos kompetencijos priimti šį administracinį aktą byloje abejonių nekyla. Dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė pakankamų argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad dėl ,,Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 11 punkto pažeidimo atsirado Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatytas pagrindas panaikinti kaip neteisėtą ginčijamą savivaldybės tarybos sprendimą.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį tvirtinti detaliuosius planus yra įgaliota savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu; patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Teritorijų planavimo įstatymas nenustato išankstinės neteisminės tvarkos skundams dėl savivaldybės institucijų sprendimų, kuriais patvirtinti detalieji planai, pateikti; įstatyme taip pat nėra nuostatos, pagal kurią asmuo, nepasinaudojęs teise pateikti skundą dėl detaliojo plano rengimo eigoje priimtų administracinių sprendimų, netektų teisės skųsti savivaldybės institucijos sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėja UAB ,,Linos namai“ privalėjo pasinaudoti išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, nepagrįsta įstatymu, todėl sprendimo dalis, kuria administracinė byla pagal šios pareiškėjos skundą nutraukta, keistina.
Teismas nurodė, kad bylos duomenimis yra nustatyta, kad skundžiamas Mažeikų rajono savivaldybės sprendimas viešai paskelbtas nebuvo. Iš byloje esančios laikraščio ištraukos matyti, kad 2005m. rugpjūčio 20d. vietos laikraščio ,,Santarvės laikraštis“ numeryje buvo patalpintas pranešimas, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje priimtas sprendimas Nr.T1-272, tačiau daugiau jokios informacijos apie šį sprendimą (jo pavadinimo ir turinio) pranešime nėra.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai buvo įteiktas skundžiamas savivaldybės sprendimas.
Esant tokiai situacijai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prokuroro skundo padavimo terminą skaičiavo nuo tos dienos, kai pareiškėja UAB ,,Linos namai“ pateikė Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai prašymą dėl viešo intereso gynimo ir informaciją apie ginčytiną savivaldybės sprendimą dėl Plikšių durpyno detalaus plano patvirtinimo - 2005 m. lapkričio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras reiškia skundą gindamas viešąjį interesą, tokia jo teisė teisminėje praktikoje yra pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Prokuratūros įstatymo normų pagrindu. Saugomų teritorijų apsauga yra reikšminga visuomeninė vertybė, todėl neabejotinai nagrinėjamu atveju egzistuoja gintinas viešasis interesas, kurį pažeidžia įstatymui prieštaraujantis sprendimas dėl ūkinės veiklos Plinkšių miško biosferos poligone. Prokuroro skundas dėl nurodytų aplinkybių pripažintinas pagrįstu.
UAB ,,Linos namai“ argumentai dėl neigiamo planuojamos durpių gavybos poveikio įmonės ūkinei veiklai yra susiję su pačios pareiškėjos subjektinių teisių bei interesų gynimu. Pareiškėja teigia, kad dėl durpyno eksploatavimo sumažės Plinkšių dvarą lankančių turistų, tai neigiamai paveiks įmonės turinius interesus, tačiau šis jos teiginys yra prielaidinio pobūdžio, nepagrįstais bylos duomenimis bei teisės aktų nuostatomis, todėl negali būti pagrindu skundui tenkinti. Kiti argumentai negali būti pagrindu skundui tenkinti. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas atmetė pareiškėjos UAB ,,Linos namai“ skundą kaip nepagrįstą.
Nurodytais pirmiau aspektais įvertinusi nagrinėjamą ginčą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria patenkinti prokuroro skundo reikalavimai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dalyje dėl UAB ,,Linos namai“ skundo, todėl sprendimas pakeistas, pareiškėjos UAB ,,Linos namai“ skundas atmestas kaip nepagrįstas.
IV.
2007 m. kovo 8 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Plinkšių Vilistra“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje. Atnaujinti procesą prašoma Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo bei įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. nustato, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jeigu šie teisės aktai šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skelbiami "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai", jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 1994 m. kovo 16 d. nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 872 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 773 dalinio pakeitimo" atitikimo Įmonių įstatymo 14 straipsnio antrajai daliai ir įstatymui "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" pasisakė, kad įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais jų padarymo metu, bus laikomi teisėtais. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto, ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisiną tvarką. Teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė: Įstatymas neturi grįžtamosios galios. Šios taisyklės esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai "negrįžta į praeitį", t.y. jie netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, kurios atsirado iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas darydamas išvadą, kad pasikeitus ginčo sklypo teisiniam statusui papildomai buvo privalu ištirti planuojamos ūkinės veiklos poveikį Plinkšių miško biosferos poligono būklei ir, kompetetingos institucijos privalėjo papildomai konstatuoti, kad durpių gavyba neturės neigiamos įtakos saugomiems paukščiams, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo bei įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str., t.y. įtvirtintai taisyklei ir principui, kad įstatymas (teisės aktas) atgal negalioja.
Tai reiškia, kad 2004 m. gruodžio 10 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-629, kuriuo įsteigtas Plinkšių miško biosferos poligonas bei patvirtinti jo nuostatai, sukeliamos teisinės pasekmės netaikomos tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šio akto įsigaliojimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada savo esme yra priešinga. Teismas 2004 m. gruodžio 10 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-629 sukeliamas teisines pasekmes iš esmės taiko ir galiojančiam sprendimui dėl Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių durpyne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo ataskaitos patvirtinimo bei Plinkšių durpių telkinio eksploatacijos atnaujinimo (2002 m. rugsėjo 23 d. Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas Nr. 05-29-1020).
Vadovaujantis administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 10 p. yra pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarime išaiškintomis teisės aktų galiojimo ir taikymo taisyklėmis, buvo pažeista ir teismų įstatymo 33 str. 2 d. suformuluota taisyklė, kad nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis. Dėl šios priežasties procesą būtina atnaujinti ir administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 12 p. pagrindu, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais formuojamos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos nesilaikymas (pažeidimas) kartu pažeidžia ir vienodos administracinių teismų praktikos formavimo principą.
Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas gali būti atliekamas tiek detaliojo plano rengimo metu, tiek ir prieš pradedant detaliojo planavimo procesą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai, numatantys šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gali būti derinami ir tvirtinami tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.
Vadovaujantis LR kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39 ,24 punkto nuostatomis ištekliai vadinami aktyviais ištekliais (anksčiau - įmonių fondo), o telkinys laikomas naudojamu, jeigu juridinis ar fizinis asmuo pagal galiojančią tvarką įgyja teisę juos naudoti.
2002 m. rugsėjo 23 d. Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu Nr. 05-29-1020 buvo patvirtinta Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių durpyne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo ataskaita; Lietuvos geologijos tarnyba 2004-03-09 išdavė UAB „Plinkšių Vilistra" leidimą Nr. 13p-04 naudoti Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių telkinio durpių išteklius. Durpių ištekliai Plinkšių durpyne turi aktyvių ištekliu statusą ir laikomi naudojamais, nes yra išduotas leidimas juos naudoti.
Taigi buvo pilnai įgyvendintos LR teritorijų planavimo įstatymo bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo nuostatos. Be to, pateikus visą medžiagą, Aplinkos ministerija bei jai pavaldžios institucijos dar kartą įvertino planuojamos ūkinės veiklos [taką steigiamam Plinkšių miško biosferos poligonui.
Priimant 2005-08-18 Mažeikiu rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-272. kuriuo patvirtintas 118,4 ha Plinkšių durpių telkinio sklypo Šerkšnėnų kaime Mažeikiu rajone detalusis planas, speciali tvarka, kuria būtu galima vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveiki paukščiu apsaugai svarbioms teritorijoms nebuvo patvirtinta. Dėl šios priežasties paminėti kompetetingų institucijų sprendimai, kuriais konstatuota, kad durpių gavybos atnaujinimas neturės neigiamos įtakos Plinkšių miško biosferos poligonui bei juo saugomoms vertybėms yra priimti tinkamai.
Tokia tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 "Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 5.3 punktu buvo patvirtinta aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-255 tik 2006 m. gegužės 22 d. „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo įsteigtoms ar potencialioms „NATŪRA 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo", t.y. jau vykstant teismo procesui. Tuo tarpu anksčiau galiojusi tvarka buvo taikoma, tik tokiems projektams, kuriuose numatomas ne vienas ūkinės veiklos objektas, t.y. kai privaloma atlikti strategini pasekmių aplinkai vertinimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 "Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 3.4. punktas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. Dl-609 patvirtinto „planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo įsteigtoms ar potencialioms „NATŪRA 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo" 1 punktas).
Teismas nepagrįstai taikė Saugomų teritorijų įstatymo 24 str. 6 ir 8 dalių nuostatas, kadangi visi leidimai ir sutikimai gauti bei durpių ištekliai Plinkšių durpyne įgijo aktyvių išteklių statusą ir buvo laikomi naudojamais dar iki planuojamai teritorijai įgyjant saugomos teritorijos statusą. Tokiu būdu, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, turintis įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui. Nepaisant šios aplinkybės iš kompetentingų institucijų buvo gautos visos išvados pagrįstos planuojamos ūkinės veiklos medžiaga, kurios vienareikšmiškai pritaria planuojamai ūkinei veiklai, kadangi ji neturi įtakos saugotinoms gamtos vertybėms, tame tarpe ir saugotiniems paukščiams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje netenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnis numato, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog administracinės bylos šalys yra pareiškėjas ir atsakovas, o pagal šio straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra apibrėžiami kaip administracinės bylos proceso šalys, o ne administracinės bylos šalys.
Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog ir ABTĮ 154 straipsnyje vartojama sąvoka “bylos šalys” reiškia būtent pareiškėją bei atsakovą konkrečioje byloje, kurioje paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Pažymėtina, jog šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A14-86/07 pateikė trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Plinkšių Vilistra“.
Dėl šios priežasties konstatuotina, jog UAB „Plinkšių Vilistra“ administracinėje byloje Nr. A14-86/07 nebūdamas bylos šalimi ABTĮ 48 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme (tai yra nebūdamas nei pareiškėju, nei atsakovu), vadovaujantis ABTĮ 48 straipsnio 1 dalimi bei 154 straipsniu, neturėjo teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Tokią administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant minėtą įstatymo normą taip pat yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (P4-196/2007, P4-145/2007, P8-45-06).
Atitinkamai, nustačius, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė neturintis teisės atlikti šį procesinį veiksmą subjektas, procesas administracinėje byloje Nr. A14-86/07 pagal trečiojo suinteresuoto asmens prašymą negali būti atnaujinamas. Dėl šios priežasties prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A14-86/07 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“, atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ ir Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundus atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant UAB ,,Plinkšių Vilistra“, Telšių apskrities viršininko administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, VĮ Mažeikių miškų urėdijai.
Nutartis neskundžiama.