Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-03 nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. A. T. už tai, kad ji, 2012-04-07 apie 21 val. 30 min. Alytuje, Statybininkų gatvėje 37-ojo namo kieme, vairuodama K. T. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. V., iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 33, 132 ir 234 punktų reikalavimus

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 100 litų baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą A. T. paskyrė 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nustatė, kad A. T. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų V. N. ir L. B. tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis, J. V., K. T. paaiškinimais, pačios pažeidėjos paaiškinimu. Pažeidėja savo kaltę pripažįsta. Skiriant nuobaudą A. T., atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. T. dirbanti, turi nepilnamečių išlaikytinių, neteista, nebausta administracine tvarka. Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjai skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos straipsnių sankcijose. Galutinė pažeidėjai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pa­žeidimų, ribose ( ATPK 33 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. T. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta A. T. be kita ko, teigia, kad administracinės bylos nagrinėjime dalyvavo, paaiškino, kad neišgirdo ir nepastebėjo įvykusio jos vairuojamos transporto priemonės kontakto su nukentėjusiojo automobiliu ir neigė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pažeidėja kaltę pripažįsta, jos kaltė įrodyta ir J. V., K. T. paaiškinimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės to patikrinti, kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, o be to kyla abejonių ar iš viso toks posėdis vyko.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo apklaustas nei tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavęs J. V., transporto priemonės savininkas K. T., nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Institucijos pareigūnas ar kiti bylai reikšmingas aplinkybes nurodyti galėję asmenys. Taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai, kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažįsta ir ją neigia. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-3061/2010).

Įvertinus minėtus procesinius trūkumus, susijusius su ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimu, konstatuotina, kad nagrinėjant A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-03 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.