Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigose. Pažymi, kad Vilniaus apskr. VPK nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01 už atliktas pareigas jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priedų ir priemokų dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. priemokos ir priedai yra viena iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurių suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos.

Nurodo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. yra įtvirtinti valstybės tarnautojams mokami priedai, to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją ir už laipsnį arba tarnybinį rangą negali viršyti 55 proc. pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. nustatyti pagrindai, kuriems esant valstybės tarnautojams mokamos priemokos, šiame straipsnyje nurodytos priemokos negali viršyti 60 proc. pareiginės algos. Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 d. įtvirtintos pareigūnams mokamos priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Pareigūnams mokamų priemokų suma negali viršyti 60 proc. pareiginės algos (Statuto 38 str. 5 d.). Statuto 36 str. nustatyta, kad pareigūnai, kurių profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, turi teisę į priedus už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį, šie priedai negali viršyti 55 proc. pareiginės algos (36 str. 6 d.).

Atkreipia dėmesį, kad dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo jam yra neišmokėtos uždirbtos priemokos ir teisėtai apskaičiuoti priedai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 str. 1 d. nuostatą. Pabrėžia, kad pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos , kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03/27/03, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-12-18 nutarimu, teisingo apmokėjimo už darbą, teisėtų lūkesčių apsaugos principais.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2008 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (byla Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai, pagal kurią kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucijos 5 straipsnis nustato, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Vyriausybė. Tai reiškia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Vyriausybė Lietuvoje savarankiško teisinio subjektiškumo neturi, pagal analogiją taikant CK 2.81 str. 1 dalį, neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei, todėl tinkamu atsakovu šioje byloje gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Kita vertus, atsakovo Vilniaus apskr. VPK, kaip darbdavio, netinkamas jo darbo užmokesčio apskaičiavimas ir dėl to susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka, negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti visą darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose nustatytas socialines garantijas, todėl Vilniaus apskr. VPK taip pat gali būti laikomas tinkamu atsakovu šioje byloje

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo S. G. skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 11-13), kuriame paaiškina, kad Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. Remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 4, 16, 23 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2009-12-11 nutarimais, įstatymo teisėtumo prezumpcija (LR KT 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir 2009-02-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-256/2008. Teisingo apmokėjimo už darbą principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamąsias dalis.

Nurodo, kad Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Paaiškina, kad atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. nuostatas 70 proc. ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) buvo grąžintos į biudžetą. Svarbia laikytina aplinkybė, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Vilniaus apskr. VPK įgaliotas išmokėti atlyginimą pagal iš biudžeto skirtus asignavimus, tačiau Vilniaus apskr. VPK skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris turi tam tikras įstatymų nustatytas teises ir pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lėšų naudojimo organizavimu. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš Vilniaus apskr. VPK, tuo pačiu turėtų išspręsti ir klausimą dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-01-07 Policijos departamentas raštu Nr. 5-S-93 informavo, kad „tol kol nebus priimti specialūs teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigūnams priklausančių išmokų“, todėl tokių išmokų priteisimo atveju, policijos įstaiga šias sumas dengtų iš darbo užmokesčio fondo lėšų, todėl susidarytų dar didesnis lėšų trūkumas.

Pažymi, kad S. G. prašomos priteisti sumos nurodytos skunde buvo atskaitytos 2007 m. sausio mėn. (192,27 Lt), todėl šioje dalyje jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Mano, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šioje byloje yra netinkamas atsakovas, atsakovu turėtų būti tik Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 19-21), kuriame prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nesutikimą su pareiškėjo skundu pagrindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad nėra CK 6.271 straipsnyje, nei kituose S. G. nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (2912,65 Lt), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., kai atsakovas taikė 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu ir laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. Vilniaus apskr. VPK pareiškėjui dėl taikyto 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo nesumokėjo 2912,65 Lt darbo užmokesčio dalies (b. l. 5-6,14-15 ).

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 – 26 straipsnių nuostatos, kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomos be išlygų.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal to paties straipsnio 7 dalį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos (26 str. 3 d.).

2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija), kuriuo buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.

Sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimą pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą dalyje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2007 m. sausio mėn., t. y. dėl 192,27 Lt priteisimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. G. į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-01-27, t. y. skundo dalyje dėl reikalavimo priteisti nepriemoką už 2007 metų sausio mėn. (192,27 Lt) praleidęs DK 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009; 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2009) formuojamą praktiką, teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 str. 3, 4 d., 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, spręs klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Nagrinėjamoje byloje, teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareigūnų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui bei į tai, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu toks reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieštarautų Konstitucijos nuostatoms, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus apskr. VPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus, tuo tarpu valstybė šiuo atveju nėra jo tiesioginis darbdavys, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iš Vilniaus apskr. VPK.

Pareiškėjo S. G. prašoma priteisti nepriemokų sumą susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir šis laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyto 3 metų apribojimo dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127, 129 str., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo S. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti S. G. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2912,65 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvylika litų ir 65 centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.