Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriui, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis: 2015 metų vasario mėnesį įmonės darbuotojams išmokėta 5125,12 Eur neapskaityto darbo užmokesčio už darbą 2015 m. sausio mėnesį, kovo mėn. – 8222,79 Eur, balandžio mėn. – 5161,97 Eur, iš viso per tris mėnesius įmonės darbuotojams išmokėta 18509,88 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Mokant neapskaitytą darbo užmokestį pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio 2 dalies, 201 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius M. V. per 2015 m. balandžio mėn. negrąžino į įmonės kasą 18360,20 Eur atskaitingo asmens avanso apyskaitoje užfiksuoto nepanaudoto grynųjų pinigų likučio, tuo pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintą Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr. 179 9 ir 10 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais M. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir 163⁵ straipsnio 1 dalyje.

M. V. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 2896 Eur bauda. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas iš esmės rėmėsi tik suinteresuotos pusės argumentais ir remiantis jais surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Savo pirminiame paaiškinime mokesčių inspektoriams apeliantas nurodė, kad dalį darbo užmokesčio darbuotojams jis mokėjo „neapskaitytais pinigais“, tačiau papildomame paaiškinime ir teisme jis nurodė, kad jo žodžiai buvo netiksliai užrašyti. Iš tikrųjų jis norėjo nurodyti, kad dalis pinigų buvo mokami grynaisiais, bet tai jokiu būdu nėra bendrovėje neapskaitytos lėšos. Liudytojas M. V. teisme patvirtino, kad patikrinimo metu apelianto asmeniniame kompiuteryje rastos virtualioje erdvėje „Dropbox“ esančios lentelės yra visiškai nenusiję su darbuotojams mokamais atlyginimais. Šias lenteles sudarė M. V. ir jose nurodyti ne darbuotojų atlyginimai, o sumos, už kurias įmonė atliko darbus, taip pat sumos, už kurias materialiai atsakingi darbuotojai (už jiems perduotas medžiagas, įrankius ir pan.). Kiti teisme apklausti liudytojai A. G. ir L. P. patvirtino, kad atlyginimai bendrovėje mokami oficialiai. Tuo tarpu teismas, remdamasis tik prielaidomis, minėtas lenteles nepagrįstai pripažino įrodymu, patvirtinančiu, kad bendrovėje darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas, nenurodydamas, kodėl atmeta minėtų liudytojų parodymus. Buvo apsiribota abstrakčiais teiginiais, kad apeliantas siekia išvengti atsakomybės, o M. V. davė parodymus ne apie tuos dokumentus. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismui pateiktos lentelės nėra rastos patikrinimo metu, bet yra sudarytos suinteresuoto asmens – Kauno AVMI, remiantis taip pat ne objektyviais duomenimis, bet prielaidomis. Todėl šios lentelės neturėtų būti laikomos leistinais įrodymais. Skundo autoriaus nuomone, byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o vien tik jo pirminis paaiškinimas pagal teismų praktiką negali būti laikomas vieninteliu įrodymu, ypač, kai jame nurodytos aplinkybės buvo paneigtos jo paties ir liudytojų parodymais. Dėl išdėstytų priežasčių administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo turi būti nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, kaip vienu iš pagrindinių M. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teismas rėmėsi pirminiu apelianto rašytiniu paaiškinimu (T. 1, b. l. 14), kuriame jis pripažino mokėjęs darbuotojams neoficialų (neapskaitytą) darbo užmokestį. Tačiau byloje M. V. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame savo kaltę neigė ir nurodė suklydęs rašydamas ankstesnį paaiškinimą. Apelianto teigimu, klaidos įsivėlė dėl to, kad jis buvo susijaudinęs dėl nepagrįstų įtarimų ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų jam daromo spaudimo, be to, paaiškinimo tekstas jam buvo padiktuotas. Šiuos argumentus M. V. nuosekliai dėstė pirmosios instancijos teisme, jais grindžia ir savo apeliacinį skundą.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo atveju formaliai konstatuodamas, kad minėta M. V. versija yra tik jo siekis išvengti administracinės atsakomybės, neanalizavo ir nesiėmė aktyvių veiksmų iš tikrųjų ištirti jo paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl jo pirminių parodymų teisėtumo ir patikimumo. Svarbu pažymėti, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai negali būti laikomi nepatikimi vien dėl tos priežasties, jog jis suinteresuotas (jam palankia) bylos baigtimi. Esant situacijai, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tik išnaudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje nebuvo apklausti patikrinimo metu M. V. ir kitų įmonės darbuotojų apklausas atlikę Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, byloje nėra net jų rašytinių paaiškinimų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti ir su aptarta situacija susijusių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą neiškvietęs į teismo posėdį ir neapklausęs asmenų, kurie dalyvavo skundo autoriui surašant minėtą paaiškinimą ir jį priėmė, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia ir (tiek papildomame paaiškinime (T. 1, b. l. 15), tiek paaiškinime pirmosios instancijos teisme (T. 2, b. l. 10), tiek ir apeliaciniame skunde) nurodo, kad toks prisipažinimas išgautas panaudojus jo atžvilgiu psichinę prievartą. Be to, šiuo atveju buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, įtvirtintos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, taip pat suvaržyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje jam garantuojama teisė gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, užduodant klausimus kaltinimo liudytojams – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, kurių pateikta informacija grindžiamas kaltinimas, ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi.

Beje, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 95 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio 2 dalies, 201 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatos.

DK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). DK 188 straipsnio 2 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.), taip pat konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Tačiau nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje šių darbo sutarčių nėra.

Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Tuo tarpu šioje byloje Kauno apskrities mokesčių inspekcijos atstovas ne tik nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (T. 2, b. l. 9), bet ir atsiliepime į apeliacinį skundą nesugebėjo teismui pateikti jokių argumentų dėl skunde ginčijamų klausimų.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, neapklausęs svarbių liudytojų, pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas ir tiesioginio nagrinėjimo teisme principą. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Pripažinus, jog skundžiamas nutarimas naikinamas dėl proceso pažeidimų, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir grąžinti M. V. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.