- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- eI-8152-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01987-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijai
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. J., atsakovės atstovui Antanui Aleknavičiui, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovėms Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos karo akademijos viršininko 2015-03-02 įsakymą Nr. K-039 (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti M. G. į Lietuvos karo akademijos II kurso, 4 semestro kariūno pareigas, priteisti iš Lietuvos karo akademijos už priverstines pravaikštos nuo 2015-03-02, nuo išleidimo iš tarnybos dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos stipendiją ir maistpinigius; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 8 688,60 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Priėmimo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos nuolatines studijas 2013 m. taisyklėse (toliau – Taisyklės) stojantiems į Lietuvos karo akademiją (toliau – ir Akademija) nebuvo įtvirtinto reikalavimo turėti leidimą susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas buvo pažangus, tinkamai vykdė kitas kariūno pareigas. Pažymėjo, kad ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – KASOKTĮ) nėra nustatytos pareigos kariūnui turėti teisę susipažinti su įslaptinta informacija. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-23 nutarimo Nr. 1320 redakcija buvo patvirtintas Akademijos statutas, kuriame nėra įtvirtinto tokio atleidimo pagrindo, kuriuo vadovaujantis buvo pašalintas pareiškėjas. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir gražinti pareiškėją į Akademiją.
Akcentavo, kad pareiškėjas, įstodamas į Akademiją, turėjo teisėtus lūkesčius įgyti karinį išsilavinimą ir įgyti bakalauro diplomą. Kadangi pareiškėjui dalyvaujant atrankoje nebuvo keliamo reikalavimo turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėjo vertinimu, atsakovo elgesys pažeidė šalių sudarytą sutartį, nes Akademija neturėjo teisės nutraukti sutarties remiantis galiojančiu Akademijos statutu.
Teigė, kad pareiškėjas neteisėtai pašalintas iš Akademijos, buvo pažemintas artimųjų ir kolegų akyse, prarado 2 metus mokymosi. Toks pažeminimas ir neteisėtas elgesys pareiškėjo atžvilgiu padarė didelės neturtinės žalos. Atleidimo metu Akademijoje iš jo tyčiojosi, aiškino, kad jis yra niekam nereikalingas, šaipėsi ir vadino užgauliais žodžiais. Tokio pažeminimo pareiškėjas nenusipelnė. Buvo skatintas Šaulių sąjungos vado.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėjas nebuvo nei baustas administracine tvarka, nei teistas. Teigė, kad nepagrįstai pašalintas iš Akademijos.
Atsiliepimas
Atsakovė Akademija atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjui įstojus į Akademiją ir įsipareigojus tarnauti profesinėje karo tarnyboje, taikomos visos KASOKTĮ nuostatos, kaip ir kitiems profesinės karo tarnybos kariams. Reikalavimas pareiškėjui gauti leidimą susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija yra įtvirtintas KASOKTĮ 28 str. 4 d. 4 punkte ir besąlygiškai yra taikomas pareiškėjui. Dėl analogiško reikalavimo nėra būtinybės kartoti tokio reikalavimo nei Akademijos statute, nei Taisyklėse. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 5 d. nuostatomis, krašto apsaugos ministras 2015-01-15 priėmė įsakymą Nr. P-10, kuriuo nutraukė pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Atsakovas, vadovaudamasis Akademijos Statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199-08-10 Nutarimu Nr. 896 (toliau – ir Statutas) nuostatomis, ir įvertinęs pareiškėjo kandidatūros patikrinimo nutraukimo faktą bei pasekmes, 2015-02-12 raštu Nr. IS-151 kreipėsi į krašto apsaugos ministrą, siūlydamas kandidatūros patikrinimo faktą pripažinti svarbia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia ir nepašalinama priežastimi. Pabrėžė, kad pareiškėjo mokymosi rezultatai, kiti pasiekimai ar apdovanojimai niekaip nedarė įtakos atsakovo sprendimui dėl pareiškėjo atleidimo, todėl šie duomenys nesusiję su byla. Teigė, kad Įsakymas atleisti pareiškėją iš Akademijos ir nutraukti su juo mokymosi sutartį yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal Akademijos statuto 45 p. nuostatas, kariūnai iš Akademijos arba šalinami, arba atleidžiami dviem atvejais, t. y. jei kariūnas negali tęsti studijų dėl sveikatos, arba, kaip pareiškėjo atveju, dėl kitų nuo kariūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų aplinkybių, kurias krašto apsaugos ministras pripažįsta svarbiomis. Įsakyme yra netgi įvardijama svarbi, nuo kariūno valios nepriklausoma ir nepašalinama aplinkybė – kandidatūros tikrinimo nutraukimas. Įsakyme nenurodžius konkretaus Akademijos statuto punkto, nei faktinis, nei teisinis pagrindai atleisti pareiškėją neišnyksta. Pabrėžė, kad pareiškėjas iš Akademijos pašalintas vadovaujantis Akademijos statuto 45.2.2 punkte nustatytu pagrindu teisėtai ir pagrįstai.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija), pateikė atsiliepimą ir trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos vardu bei prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad KASOKTĮ, Statutas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl kariūno neteisėto atleidimo iš Akademijos. Be to, pareiškėjas nepateikė skunde argumentų ar įrodymų, kad atleidimas iš Akademijos jam galėjo sukelti atitinkamų neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjas neįrodė, kad jie buvo tokio laipsnio ir intensyvumo, kad viršijo socialinėje aplinkoje susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms objektyviai kylančių neigiamų išgyvenimų ribas, ir kad pareiškėjui realiai sukėlė atitinkamas (konkrečiai apibrėžtas) pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.250 straipsnio prasme gali būti traktuojamos kaip neturtinė žala. Pabrėžė, kad Ministerija Įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš Akademijos nepriėmė ir sutarčių su pareiškėju nesudarė, todėl neturtinė žala dėl Ministerijos kaltės atsirasti negalėjo. Toks reikalavimas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui neturi būti keliamas, nes pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo teisme įstatymą teisme valstybei atstovauja institucija, priėmusi ginčijamą sprendimą arba atlikusi ginčijamą veiksmą, arba sutartį pasirašiusi institucija.
Kadangi pareiškėjas skundžia Akademijos Įsakymą, o šios bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms, teismo priimtas sprendimas nesukels Ministerijai tiesioginių materialinių teisinių pasekmių, tai nurodė, kad nepagrįstai įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir kaip institucija atstovaujančia Lietuvos valstybę. Teigė, kad turi būti iš bylos pašalinta.
Atsiliepimas
Ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Akademija ir pareiškėjas M. G. 2013-07-29 sudarė kariūno mokymosi sutartį Nr. RS-28. Akademijos viršininko 2013-07-29 įsakymu Nr. K-204 nuo 2013-07-29 į Akademijos nuolatines studijas kariūnu priimtas ir M. G.. Pareiškėjas 2013-09-28 pasirašė priesaiką. Akademijos viršininko 2014-08-26 įsakymu Nr. K-124 M. G. perkeltas į antrąjį kursą.
Krašto apsaugos ministras 2015-01-05 įsakymu Nr. P-10 „Dėl krn. M. G. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad karininkas M. G. neatitinka sąlygos nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes jo kandidatūros tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte, t. y. pildydamas klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir pokalbių su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) pareigūnu metu, pateikė melagingą informaciją, susijusią su nusikalstamų veikų padarymu Lietuvoje ir užsienyje, azartiniais lošimais bei narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimu, ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte – nustatytos tokios asmens savybė kaip neatsakingumas, pasireiškiantį nusikalstamų veikų padarymu Lietuvoje ir užsienyje ir narkotinių bet psichotropinių medžiagų vartojimu, automobilio vairavimu, esant neblaiviam ir apsvaigusiam nuo narkotinės medžiagos, alkoholio vartojimu Akademijos patalpose ir savavališku pasišalinimu iš Akademijos teritorijos, ir nesąžiningumas, pasireiškiantis melagingos informacijos apie save pateikimu, ir remdamasis AOTD 2014-10-23 pažymoje Nr. S-OIO-3538RN „Dėl krn. M. G. kandidatūros patikrinimo“ išdėstytais faktais ir Ministerijos specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2014-12-18 posėdžio protokolo Nr. SPEK-3 išvada, įsakė AOTD nutraukti M. G., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“, kandidatūros tikrinimą; nusprendė neišduoti krn. M. G. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“. Pareiškėjas su šiuo įsakymu buvo supažindintas 2015-01-06.
Ministerija 2015-02-26 raštu Nr. 12-01-375 pripažino pareiškėjo atleidimo iš Akademijos priežastis svarbiomis, kurios nepriklauso nuo jo (kariūno) valios ir yra nepašalinamos. Šiame rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad visi kariūnai, studijuojantys Akademijoje, ruošiasi tapti karininkais ir tarnybą tęsti kaip profesinės karo tarnybos kariai, o karininkams, taip pat ir antro bei aukštesnių kursų kariūnams yra nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „SLAPTAI“, o jo negavę asmenys, vadovaujantis KASOKTĮ 28 str. 4 d. 4 p., negali būti profesinės karo tarnybos kariais, todėl šios aplinkybės pripažintos svarbiomis, kurios nepriklauso nuo kariūno valios ir yra nepašalinamos.
Akademijos viršininkas, vadovaudamasis KASOKTĮ 28 str. 4 d. 4 p., krašto apsaugos ministro 2013-06-21 įsakymo Nr. V-549 10.1 p., kuriame nustatyta, kad Akademijos antro ir aukštesnių kursų kariūnų pareigybėms turi būti nustatytas reikalavimas turėti ne žemesnio lygio kaip „Slaptai“ leidimą, krašto apsaugos ministro 2015-01-15 įsakymu Nr. 10 „Dėl krn. M. G. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ ir Akademijos Statuto 17.4 p., Įsakymu atleido pareiškėją iš Akademijos ir 2015-03-03 išbraukė jį iš kariūnų sąrašų.
Pareiškėjas ginčija Įsakymą ir teigia, kad pareiškėjui nei Sutartyje, nei Statute, nei Taisyklėse nebuvo reikalavimo turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atleido pareiškėją.
Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
KASOKTĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kariūnu laikomas karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą ar išleidžiamas į atsargą arba teisės aktų ar karo mokymo įstaigoje nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas. Statuto 44 punkte įtvirtinta, kad kariūnų tarnyba – tikroji karo tarnyba, atliekama kariūnų, studijuojančių pagal karinio rengimo ir universitetinių studijų programas ir atliekančių pareigas, numatytas Statute, Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Ginčui aktuali Statuto redakcija, galiojusi iki 2015-04-01. Pagal Statuto 17 punktą, Akademijai vadovauja Akademijos viršininkas, kuris yra pavaldus krašto apsaugos ministrui. Akademijos viršininkas pagal Statuto 17.4 papunktį priima ir atleidžia (šalina) kariūnus. Taigi, Akademijos viršininkas kompetentingas spręsti, ar yra pagrindas atleisti (šalinti) kariūnus iš Akademijos.
Statuto 45.2 punkte nustatyti atvejai, kai kariūnas atleidžiamas iš Akademijos, t. y. jeigu jis negali tęsti studijų dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu; 45.2.1 p.) arba dėl kitų nuo kariūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų aplinkybių, kurias krašto apsaugos ministras pripažįsta svarbiomis (45.2.2 p.).
Atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą, rėmėsi: KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punktu, krašto apsaugos ministro 2013-06-21 įsakymo Nr. V-549 „Dėl Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos“ 10.1 papunkčiu, krašto apsaugos ministro 2015-01-05 įsakymu Nr. P-10 „Dėl krn. M. G. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ ir Statuto 17.4 papunkčiu. Ginčijamame Įsakyme nėra nurodyto Statuto 45.2.2 punkto.
KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad profesinės karo tarnybos kariais negali būti asmenys, kuriems pagal įstatymus negali būti suteikta teisė susipažinti su būtina kario pareigoms vykdyti įslaptinta informacija ir ja naudotis. Iš krašto apsaugos ministro 2015-01-05 įsakymo Nr. P-10 „Dėl krn. M. G. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ matyti, kad įsakyta AOTD nutraukti Akademijos II kurso km. M. G., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“, kandidatūros tikrinimą ir nuspręsta neišduoti jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“. Pareiškėjas neginčijo 2015-01-05 įsakymo, kuris iš esmės ir lėmė šio Įsakymo priėmimą. Teismas šioje byloje nevertina, ar pareiškėjui 2015-01-05 įsakymu teisėtai ir pagrįstai nutrauktas kandidatūros tikrinimas ir neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“. Pareiškėjui minėtas įsakymas buvo įteiktas 2015-01-06, taigi, jis galėjo ginčyti pastarąjį įsakymą jame nustatyta tvarka ir ginčyti nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Nagrinėjamu atveju KAM, įvertinusi faktinę situaciją, pripažino kariūno M. G. atleidimo iš Akademijos priežastis svarbiomis, kurios nepriklauso nuo kariūno valios ir yra nepašalinamos. Tokios priežastys atitinka Statuto 45.2.2 punktą.
Pareiškėjas teigia, kad Statute nebuvo nurodyta, jog jis turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „SLAPTAI“, todėl sutartis negalėjo būti nutraukta. Teismo vertinimu, pareiškėjas susiaurino kariūno statusą ir apsiribojo tik formalia pozicija. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad M. G. laikomas kariūnu, kuris yra ir prisiekęs ir jo santykiams, be kita ko, taikytinos ir KASOKTĮ, Statuto nuostatos. Statuto 42 straipsnyje nustatyta, kad kariūnas, išskyrus kitų valstybių piliečius, turi ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą bendrąjį kario statusą. Kariūno ir bendrasis kario statusas įgyjamas nuo atvykimo į Akademiją studijuoti dienos. Be to, vadovaujantis KASOKTĮ 20 straipsnio 1 dalimi, Akademijoje rengiami karininkai ir pagal šio įstatymo 2 str. 12 d. kariūnui, baigusiam Akademiją yra suteikiamas pirmasis karininko laipsnis. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad siekė įgyti karinį laipsnį bei mokslo diplomą. Be to, ir Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo po studijų tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Taigi, pareiškėjui įstojus į Akademiją ir įsipareigojus tarnauti profesinėje karo tarnyboje, taikomos ir KASOKTĮ nuostatos. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja vykdyti karinio rengimo ir universitetinių studijų programų reikalavimus ir kitas kariūno pareigas (KASOKTĮ 20 str. 4 d., Akademijos statuto 47 p.). Akademijos statuto 54 punkte nustatytos bendros kariūnų pareigos: vykdyti studijų programoje numatytas užduotis; laikytis krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Akademijos vidaus tvarkos taisyklių; vykdyti Akademijos viršininko ir kitų vadų įsakymus.
Kaip minėta, pagal KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą, profesinės karo tarnybos kariais negali būti asmenys, kuriems pagal įstatymus negali būti suteikta teisė susipažinti su būtina kario pareigoms vykdyti įslaptinta informacija ir ja naudotis. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų byloje nustatytas faktines aplinkybes. Krašto apsaugos ministro 2013-06-21 įsakyme Nr. V-549 „Dėl Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos“ 10.1 papunktyje antro bei aukštesnių kursų kariūnams yra nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „SLAPTAI“. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad stojant Taisyklėse, Statute nebuvo įtvirtinto tokio reikalavimo, nepaneigia pareiškėjo atžvilgiu dėl jo specifinio teisinio statuso taikytinų kitų teisės aktų nuostatuose įtvirtintų reikalavimų gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“. Pareiškėjas negavęs minėto leidimo, negalėtų įvykdyti savo mokymosi sutartimi prisiimto įsipareigojimo tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jei į ją būtų pakviestas.
Konstatuojama, kad nors atsakovė Įsakymo preambulėje nenurodė Statuto 45.2.2 papunktyje nustatyto teisinio pagrindo atleisti pareiškėją iš Akademijos, tačiau įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad tai formalus pažeidimas, kuris nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo Įsakymo. Šis pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti Įsakymą, nes iš esmės jame nurodyti visi argumentai, patvirtinantys atleidimo iš tarnybos pagrindą. Pareiškėjo argumentai dėl mokymosi rezultatų, kiti pasiekimų, apdovanojimų neturi įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas aplinkybes dėl 2015-01-05 priimto įsakymo, kuriuo nutrauktas jo kandidatūros tikrinimas ir neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“ žinojo, šio įsakymo neskundė. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą.
Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo panaikinti Įsakymą, negali būti tenkinamas ir išvestinis – grąžinti M. G. į Akademijos II kurso, 4 semestro kariūno pareigas, priteisti iš Akademijos už priverstines pravaikštos nuo 2015-03-02, nuo išleidimo iš tarnybos dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos stipendiją ir maistpinigius.
Be to, pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 8 688,60 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Atsižvelgus į anksčiau teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, atleidžiant pareiškėją iš Akademijos, teismas nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pareiškėjas reiškė reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos o ginčijo Akademijos priimtą Įsakymą bei prašė įpareigoti pastarosios atlikti veiksmus. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo teisme įstatymą teisme valstybei atstovauja institucija, priėmusi ginčijamą sprendimą arba atlikusi ginčijamą veiksmą, arba sutartį pasirašiusi institucija.
Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, kadangi netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.