Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 129 straipsnį, 134 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas A. M., 2016 m. rugpjūčio 13 d. A. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, kad 2016-08-13, apie 08.20 val., Kaune, Kalvarijos g. 9, vairavo mopedą, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t.y. 0,18 promilių neblaivumas. Transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, jai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Mopedą vairavo neužsidėjęs šalmo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 204, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 129 straipsnyje, 134 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad transporto priemonė yra motorinis dviratis. Jis pirktas turguje, ir šios transporto priemonės VĮ „Regitra“ neregistruoja, jai nereikalinga techninė apžiūra.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad motorinis dviratis - transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226, 204 punktų reikalavimus. Minėtuose Kelių eismo taisyklių punktuose įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos bei nustatomi reikalavimai transporto priemonėms.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, vairavo mopedą, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t.y. 0,18 promilių neblaivumas, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodoma kokius teisės aktus jis pažeidė.

Reikalavimai asmenims, kuriems suteikta teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, neblaivumo sąvoka, nustatyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, tačiau nei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nei, kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole, nėra nurodoma, kurios šio teisės akto nuostatos buvo pažeistos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taigi, A. N. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu suformuluotas abstrakčiai, jis nėra grindžiamas teisės aktais. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti A. N. vairuotos transporto priemonės technines charakteristikas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

A. N. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, teismas pats jų ištaisyti negali, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, teismas

nutarė:

A. N. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.