- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 1-475-997/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00229-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Bystriakovienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Civilinis atsakovas
- UADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Egidijus Giedraitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis nebaigtą vidurinį išsilavinimą, pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET) ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y.:
jis 2014-07-28, apie 07.38 val., Klaipėdoje, ties Šiaurės prospekto pastatu Nr. 84, vairuodamas automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės dviračiu važiavusio dviratininko V. L. ir jį partrenkė. V. L. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų KET 38 punkto reikalavimą ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis V. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad minėtu laiku važiavo vienas automobiliu „Volkswagen Bora“ pirma juosta, jį lenkė automobilis „Mercedes“. „Mercedes“ automobilis aplenkęs jį, staigiai sustojo antroje juostoje, tačiau jis to nepastebėjo, nematė jo stabdymo ženklų. Teigia, kad jis važiavo, kol į jį atsitrenkė dviratininkas. Kadangi važiavo nedideliu greičiu 30-40 km/h, iš karto sustojo. Iš karto išlipo, teiravosi, ar nukentėjusysis gyvas. Buvo tokios būsenos, kad negalėjo pats paskambinti telefonu, todėl paprašė kitų vairuotojų, kad paskambintų policijai ir greitajai. Pirmoji atvažiavo policija, po to atvažiavo greitoji ir pradėjo teikti jam pagalbą. Priėjęs prie medikų, sužinojo, kad asmeniui sužalota koja. Kai sužinojo, kad asmuo kreipėsi į teismą, norėjo su juo susitaikyti, tačiau susitikus, nukentėjusysis paprašė tokios sumos, kurios jis negalėtų išmokėti per visą gyvenimą. Mano, kad čia yra pinigų prievartavimas. Pažymėjo, jog ir jis dėl tos avarijos nukentėjo, nes iki šiol vaikšto su vamzdeliu pilve. Mano, kad dviratininkas irgi yra kaltas dėl šio įvykio, nes jis nevežė dviračio, o važiavo juo per perėją. Papildomo civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, jog draudimo bendrovė turi nukentėjusiajam viską atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino (t. 1, b. l. 64, 107).
Kadangi, kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui bei gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
N. V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2014-07-28 ryte dviračiu važiavo Šiaurės pr. nuo Kretingos g. link „Studlendo“ į darbą Malkų įlankos terminale. Privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją per Šiaurės pr., sulėtino greitį, nes matė iš tolo atvažiuojantį automobilį. Jį praleidęs, pradėjo dviračiu važiuoti per perėją link „Studlendo“. Nuo dviračio nebuvo nulipęs. Pravažiavęs vienos krypties eismo juostas, skiriamojoje juostoje lėtai judėdamas pastebėjo, kad važiuoja trys automobiliai. Praleidęs vieną automobilį, pastebėjo, kaip antroje eismo juostoje sustojo automobilis, kad jį praleistų. Matė ir kitą automobilį, važiavusį pirma eismo juosta. Kadangi buvo didelis atstumas, galvojo, kad šis automobilis taip pat sustos jį praleisti. Baigiant pravažiuoti pėsčiųjų perėją, viduryje pirmos eismo juostos pajuto smūgį į dešinės pusės dviračio pedalus. Po smūgio nukrito ant automobilio priekinio stiklo ir ant asfalto priešais automobilį. Dviratis buvo nublokštas kelis metrus į priekį. Pajuto, kad lūžo kairė koja. Atvykusi greitoji išvežė jį į ligoninę (t. 1, b. l. 42-43).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2014-07-28 važiavo į darbą Šiaurės prospektu antra eismo juosta link Kretingos g. Matė Šiaurės prospektu pirma eismo juosta lėtai, apie 40 km/h greičiu, važiavusį automobilį. Šį automobilį aplenkė ir prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pradėjo lėtinti greitį, nes matė, kaip iš kairės pusės nuo Kretingos g. link Liepojos g. šaligatviu važiuoja dviratininkas, kuris nesustodamas pradėjo važiuoti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją link prekybos centro „Studlendas“. Jis sustojo dviratininką praleisti. Pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis, kurį jis buvo aplenkęs, nesustodamas įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir pirmoje eismo juostoje partrenkė dviratininką. Smūgis buvo automobilio priekine dalimi į dviračio dešiniąją pusę. Po smūgio dviratininkas nukrito ant automobilio priekio, trenkėsi į automobilio stiklą. Automobilis, pavažiavęs apie 10 m, sustojo, kai stabdė, dviratininkas nusirito nuo kapoto ir nukrito ant žemės. Jis, A. R., skambino greitajai. Savo automobilį pastatė dešinėje pusėje, kad netrukdytų eismui. Greitoji išvežė dviratininką į ligoninę (t. 1, b. l. 54-55).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-28, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, važiavo Šiaurės prospektu link Kretingos gatvės antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Paskui jį važiavo „Mercedes-Benz“ markės automobilis. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pradėjo lėtinti greitį, nes pamatė, kaip iš kairės pusės dviratininkas, nenulipdamas nuo dviračio, ruošiasi važiuoti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją link prekybos centro „Studlendas“. Pagalvojo, kad toks dviratininko poelgis nesibaigs gerai, todėl, važiuodamas iš lėto, žiūrėjo pro automobilio salone esantį galinio vaizdo veidrodėlį. Matė, kad dviratininkas, nenulipęs nuo dviračio, važiavo per perėją ir pirmoje eismo juostoje jį nubloškė „Volkswagen Bora“ automobilis. Kaip važiavo šis automobilis, nematė. Taip pat nematė, ar „Mercedes-Benz“ markės automobilis buvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją. Privažiavęs Kretingos g. ir Šiaurės pr. sankryžą, jis, M. K., apsisuko ir grįžo į eismo įvykio vietą. Automobilis „Volkswagen Bora“ buvo sustojęs ant perėjos, ir priekyje jo gulėjo dviratininkas. Bendraudamas su eismo įvykio dalyviais, suprato, kad „Mercedes-Benz“ automobilio vairuotojas buvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją praleisti dviratininką, o „Volkswagen Bora“ vairuotojas, išvažiavęs iš „Statoil“ degalinės į Šiaurės pr., nepastebėjo, kaip pėsčiųjų perėja važiuoja dviratininkas (t. 1, b. l. 56-57).
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs Šiaurės prospekte, Klaipėdoje, ties įvažiavimu į prekybos centrą „Studlendas“, pirmoje eismo juostoje, 8,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos (atstumas nuo pėsčiųjų perėjos krašto iki automobilio galinės ašies) ir 1,2-1,25 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Dviratis rastas 3,5 m atstumu prieš automobilį ir 0,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Apgadintas automobilio variklio dangtis ties kairiuoju žibintu, priekinis bamperis, stogas ties automobilio viduriu, suskaldytas priekinis stiklas ties viduriu. Apgadintas dviratis – deformuoti abu ratlankiai. Pėsčiųjų perėja nereguliuojama, iš abiejų pusių pažymėta vertikalaus kelio ženklinimo ženklais – KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus kelio ženklinimo linijomis – KET Nr. 1.13.1 („Zebras“) (t. 1, b. l. 6-17).
Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad negalima patikrinti dviračio „Ruhrwerk“ techninės būklės (vairo mechanizmo, kojinio stabdžio) po eismo įvykio dėl deformuotų ratlankių (t. 1, b. l. 18-19).
Iš specialisto išvados Nr. 11K-234(14) matyti eismo įvykio mechanizmas – automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi atsitrenkė į jam skersai iš kairės į dešinę važiavusio dviračio „Ruhrwerk“ dešinį šoną. Susidūrimas įvyko automobiliui neprivažiuojant vietos, kurioje jis aptiktas sustojęs po susidūrimo. Kadangi nėra automobilio stabdymo pėdsakų, jo važiavimo greitis prieš pat eismo įvykį nenustatytas. Automobiliui „Volkswagen Bora“ važiuojant 30 km/h greičiu reikalingas apie 12,7 m, 40 km/h – apie 18,9 m, 50 km/h – apie 26,3 m atstumas sustabdymui. Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją antroje eismo juostoje sustojus automobiliui, vairuotojui V. A. sustabdžius vairuotą automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pėsčiųjų perėją, eismo įvykis nebūtų įvykęs (jo būtų išvengta). Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo (buvo pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui) automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. A. veiksmai, – gretima antra eismo juosta važiavusiam ir greitį mažinusiam bei prieš perėją sustojusiam automobiliui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš ją nesustojo ir, važiuodamas per perėją, susidūrė su perėja važiavusiu dviratininku. Dviratininko V. L. veiksmai – dviračiu važiavo per pėsčiųjų perėją – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir nesaugūs (t. 1, b. l. 25-34).
Iš specialisto išvados Nr. G 1882/14(03) matyti, kad V. L. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai – kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, tibiofibuliarinės jungties plyšimas, kairio šokikaulio panirimas – sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 39-40).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 6836/14(01) matyti, kad 2014-07-28 8:10 val. iš V. L. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 37).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 230 matyti, kad 2014-07-28 8:55 val. ir 9:02 val. alkotesteriu patikrinus V. A. blaivumą, nustatyta, jog jis blaivus (t. 1, b. l. 59).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 6645/14(01) matyti, kad 2014-07-28 9:00 val. iš V. A. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 60).
Iš draudimo liudijimo LT/AMA Nr. 9898225 matyti, kad automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas V. A. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dieną buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale (t. 1, b. l. 72). Šiuo metu esantis draudimo bendrovės pavadinimas – UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (t. 2, b. l. 70, 79-91).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia KET.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. A., 2014-07-28, apie 07.38 val., Klaipėdoje, ties Šiaurės prospekto pastatu Nr. 84, būdamas blaivus, vairavo kelių transporto priemonę – „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės dviračiu važiavusio dviratininko V. L. ir jį partrenkė. Nukentėjusiajam V. L. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Tokiu būdu V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų KET 38 punkto (jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) bei 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio) reikalavimus. Teismas nustatė, kad pagrindine autoįvykio priežastimi buvo vairuotojo V. A. veiksmai, kurie prieštaravo KET reikalavimams. Dviratininkas, t.y. V. L. neturėjo pareigos, pagal tuo metu galiojačias KET, nulipti nuo dviračio ir jį vežtis per perėją, todėl jo kaltės čia neįžvelgta. Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. V. A. buvo nepakankamai atidus ir atsargus, nepraleido dviratininko ir jį sužalojo. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Tai teigiamai charakterizuoja asmenį. Be to, nusikaltimo padarymo metu turėjo 34 metų vairavimo stažą, yra vedęs, pensininkas. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. A. paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, mažesnę, nei pagal to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Paskirtina bausmė - bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad yra pensininkas, išdėstytina per penkių mėnesių laikotarpį (BVK 22 str. 2 d.)
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).
Bylos ir LITEKO sistemos duomenimis, kaltinamasis V. A. administracine tvarka apskritai nebaustas, nors vairavimo stažas skaičiuojamas nuo 1980 m., nebuvo taip pat nei karto teistas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus. V. A. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, domėjosi nukentėjusiojo sveikata, jo atsiprašė. V. A. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nėra piktybinis KET pažeidėjas, kad jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, buvo atsitiktinis, nebuvo jo ankstesnio gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, todėl nusprendžia netaikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti kelių transporto priemones.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. L. patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo iš civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ir iš kaltinamojo V. A. solidariai prašoma priteisti turtinės žalos - 1705,73 Eur, kurią sudaro negautos pajamos iš darbo santykių, taip pat, medicinines išlaidas – 17,93 Eur (t. 2, b. l. 160), pašto išlaidas – 1,12 Eur (t. 2, b. l. 160), vertimo išlaidas - 33,88 Eur (t. 2, b. l. 162), 2910,98 Eur neturtinės žalos likučio atlyginimo ir 1879,24 Eur atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių solidariosios atsakomybės taikymo sąlygų. Kaltinamasis V. A. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dieną buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“ (esamas pavadinimas – UADB „Compensa Vienna Insurance Group“, Lietuvos filiale. Iš bylos duomenų (t. 2, b. l. 20-23), teisiamojo posėdžio metu duotų proceso šalių paaiškinimų, matyti, kad civilinis atsakovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam yra atlyginęs 68,59 Eur turtinės žalos (medicininių išlaidų), 31,57 Eur padengti turtinei žalai, susijusiai su krūtinės - juosmens įtvaro įsigijimu, 450 Eur turtinei žalai, susijusiai su dviračio sugadinimu bei 2089,22 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis V. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad papildomai patyrė medicininių – 17,93 Eur, ir pašto - 1,12 Eur, išlaidų (bendra suma – 19,05 Eur). Nėra jokio pagrindo netikėti tokiu nukentėjusiojo paaiškinimu, nes jis logiškas, atitinka bylos duomenis, tokios išlaidos pagrįstos (t. 2, b. l. 160), jas pripažįsta ir civilinio atsakovo atstovė, todėl iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiojo naudai priteistina 19,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tačiau, netenkintinas nukentėjusiojo prašymas atlyginti vertimo išlaidas – 33,88 Eur, nes jos patirtos verčiant nukentėjusiojo darbo sutartis (kontraktus), kurios nepagrindžia nukentėjusiojo keliamų reikalavimų.
Byloje nukentėjusysis teigia ir tai, jog draudimo bendrovė nėra atlyginusi jam turtinės žalos, susijusios su jo negautomis pajamomis. Šių negautų pajamų suma kaskart vis buvo tikslinama, tačiau galiausiai teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog prašo priteisti 1657,65 Eur. Teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad nukentėjusiojo darbo santykiai su UAB „Novikontas SCM“ buvo nutrūkę dar 2014 m. birželio mėn., t. y. iki įvykio. Tad atsikęs įvykis nesąlygojo jo pajamų iš minėtos įmonės netekimo. Objektyvių duomenų, kad nukentėjusysys tikrai būtų pasirašęs kontraktą su minėta kompanija ir būtų išvykęs 2014 m. rugpjūčio mėn. dirbti, byloje nėra. Vien tik žodinis susitarimas tarp nukentėjusiojo ir bendrovės šiuo atveju nelaikytinas pagrįstu įrodymu, kad asmuo tikrai būtų išvykęs dirbti ir gavęs nurodyto dydžio atlygį. Priešingu atveju, patenkinus šį reikalavimą ir priteisus nurodytą sumą nukentėjusiajam, jis patektų į geresnę padėtį, nei buvo iki tol. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad įvykio metu asmuo buvo saistomas darbo santykiais tik su UAB „BERG“ kompanija. Tačiau visiškai sutiktina su civilinio atsakovo atstovės argumentais, kad nukentėjusiojo iš „SODROS“ gautos išmokos, pilnai padengia jo negautas pajamas iš šios įmonės, todėl draudikui nekyla pareiga dar kokią nors sumą papildomai išmokėti nukentėjusiajam. Nėra pagrindo nesiremti tokiu atstovės paaiškinimu. Jis pagrindžiamas byloje esančia informacija apie „SODROS“ priskaičiuotas ir išmokėtas pašalpas (t. 1, b. l. 143-156). Remiantis išdėstytu, nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos, susijusios su negautomis pajamomis, atlyginimo netenkintinas.
Nukentėjusiojo reikalavimas dėl 2910,78 Eur neturtinės žalos likučio atlyginimo, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Kaip minėta, nukentėjusiajam draudimo bendrovė yra jau išmokėjusi 2089,22 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, darydamas tokią išvadą, įvertino, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis buvo nedarbingas apie pusę metų, nukentėjusysis patyrė tris operacijas, dėl patirtų sužalojimų buvo apribotas jo judėjimas, neginčytina, kad jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, taip pat ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau objektyvių duomenų, kad nukentėjusysys būtų lankęs reabilitaciją, duomenų apie liekamuosius patirtų sužalojimų reiškinius, žymius fiziologinius pakitimus, paveikusius negrįžtamai jo sveikatą, teismui nepateikta. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad jau išmokėta 2089,22 Eur suma nukentėjusiajam yra pakankama. Todėl reikaalvimas dėl likusios prašomos priteisti neturtinės žalos sumos atmestinas kaip nepagrįstas.
BPK 103 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusysis V. L. šioje byloje patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 1879,24 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis turėjo iš viso 1900 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, pateikė teismui tai patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (t. 1, b. l. 131, 161, t. 2, b. l. 160). Bylos medžiaga nustatyta, jog jo interesus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gynė ir jam atstovavo advokatas Mindaugas Kepenis (t. 1, b.l. 160). Jis dalyvavo keliose apklausose ikiteisminio tyrimo metu. Byloje yra pateiktas ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys, patikslintas civilinis ieškinys, iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad advokatas, atstovaudamas nukentėjusįjį, dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir antrą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Nukentėjusysis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, nukentėjusiojo patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau teismo vertinimu, nustatant patirtų išlaidų dydį, būtina vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą nukentėjusysis buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, susijusius su civiliniu ieškiniu, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, kuris šiuo metu nedirba, yra garbaus amžiaus, pensininkas. Todėl teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, kad byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ginčas kilo vien tik dėl civilinio ieškinio, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, prašomų priteisti išlaidų dydį mažina iki 1000 Eur.
Daiktinis įrodymas – CD laikmena su fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. A. paskirti 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straispnio 2 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui. Nustatyti, kad baudą V. A. savanoriškai turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas - 6801). Mokėjimo kvitą (us) būtina pateikti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinę.
Nukentėjusiojo V. L. (V. L.) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiojo V. L. naudai priteisti 19,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Procesą dėl nukentėjusiojo V. L. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nutraukti, civiliniam atsakovui UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlyginus 2089,22 Eur sumą. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl 2910,98 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Iš kaltinamojo V. A. nukentėjusiojo V. L. naudai priteisti 1000 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.