Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus jam tinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN, neizoliuodama jo nuo kitų nuteistųjų pasimatymų metu, sudarydama pasimatymų su artimaisiais grafiką bei atsisakydama įrašyti į pareiškėjo pateiktą elektroninę laikmeną knygas pažeidė jo teises. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl pareiškėjo neizoliavimo nuo kitų nuteistųjų trumpalaikio pasimatymo metu

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN administracija 2017 m. spalio 7 d. vykusio kontaktinio trumpalaikio pasimatymo su tėvais metu neužtikrino jo saugumo, kadangi pasimatymas vyko neizoliuojant pareiškėjo nuo kitų asmenų, nesančių buvusiais valstybės tarnautojais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalimi, izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nuostata, kad nurodytai asmenų kategorijai priskirti nuteistieji yra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nustatyto kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, kuri turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų tam, kad būtų nustatyta, ar kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2917/2013).

Pareiškėjas 2017 m. spalio 7 d. turėjo trumpalaikį pasimatymą su savo tėvais (b. l. 63–64). 2017 m. spalio 11 d. pareiškėjas pateikė skundą (b. l. 31–32) Vilniaus PN direktoriui, nurodydamas, kad minėto trumpalaikio pasimatymo metu nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, nesančių buvusiais valstybės tarnautojais, ir jautėsi nesaugus pasimatymo metu, todėl baimindamasis dėl savo sveikatos ir gyvybės, turėjo anksčiau laiko nutraukti pasimatymą. Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 42-1088(1) (b. l. 14–15) pareiškėjo skundą atmetė, nurodydama, kad užtikrino pareiškėjo saugumą vaizdo stebėjimo prietaisų pagalba. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d. skundą (b. l. 25–30), 2018 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 2S-459 (b. l. 16–19) pripažino, kad Vilniaus PN netinkamai vykdė Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą ir netinkamai užtikrino pareiškėjo izoliaciją, tačiau izoliacijos tikslai pareiškėjo atžvilgiu buvo pasiekti techninėmis-inžinerinėmis priemonėmis (vaizdo stebėjimo sistemos pagalba) ir fizine apsauga (patalpoje buvo pareigūnai), todėl Kalėjimų departamentas konstatavo, kad pasimatymų metu pareiškėjui buvo užtikrintas saugumas.

Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra buvusiu valstybės tarnautoju, todėl turėtų būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, nesančių buvusiais valstybės tarnautojais. Be to, byloje nėra ginčijama ir aplinkybė, kad 2017 m. spalio 7 d. vykusio trumpalaikio pasimatymo metu pareiškėjas ir jį lankantys asmenys nebuvo izoliuoti nuo kitų pasimatymų patalpose esančių asmenų, nesančių buvusiais valstybės tarnautojais. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos imperatyvios Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, įpareigojančios pataisos įstaigos administraciją užtikrinti tinkamą atskirų kategorijų nuteistųjų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, nepriklausančių šiai kategorijai, ir atsakovės atstovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje nustačius, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirtą režimą, reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Vis dėlto, atsakovės veiksmų neteisėtumas savaime nesuponuoja neturtinės žalos fakto atsiradimo. Tam, kad tam tikri valstybės valdžios institucijos asmens atžvilgiu padaryti veiksmai (arba neveikimas) būtų pakankamu pagrindu konstatuoti pinigais įvertintos neturtinės žalos asmeniui atsiradimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismui yra būtina įvertinti neteisėtų veiksmų pobūdį, jų mastą ir įtaką asmeniui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo prasme būtų pripažinti neabejotinu pagrindu konstatuoti, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų asmuo patyrė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą neigiamą poveikį (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymo prasme tokie (neteisėti) veiksmai galėtų būti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu asmens orumą elgesiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2219/201).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN trumpalaikių pasimatymų patalpoje, kurioje pasimatymai vyksta neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, šias patalpas vaizdo stebėjimo priemonėmis nuolat stebi budinčiosios pamainos pareigūnai, taip pat siuntinių ir perdavimo bei pasimatymų suteikimo biuro pareigūnai. Pareigūnai, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nustatę, kad nuteistieji pažeidžia režimo reikalavimus, nedelsdami reaguoja į įvykį ir vyksta į pažeidimo padarymo vietą. Taigi, kaip pagrįstai nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, techninėmis priemonėmis ir fizine apsauga atsakovės atstovas užtikrino pareiškėjo saugumą trumpalaikių pasimatymų metu. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu padarytas pažeidimas buvo epizodinis ir trumpalaikis (pareiškėjas teigia, kad šiuo metu jam yra užtikrinami izoliuoti pasimatymai), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nurodytu laikotarpiu grėsė pavojus, pareiškėjas nei skunduose, pateiktuose Vilniaus PN administracijai ir Kalėjimų departamentui, nei skunde, pateiktame teismui nepagrindė, kad jam buvo daromas neigiamas poveikis minėto trumpalaikio pasimatymo metu, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad pareiškėjui buvo grasinama ar pan., taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, sąlygojusių ilgalaikio, sunkiai pašalinamo poveikio jo sveikatai atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti trumpalaikių ir vienkartinių neigiamo pobūdžio išgyvenimų, kurie nebuvo pakankamai intensyvus tam, kad sukeltų pareiškėjui neturtinę žalą.

Dėl teisės į pasimatymus ribojimo

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę matytis su artimaisiais, sudarydama nuteistųjų pasimatymų grafiką bei versdama nuteistuosius buvusius valstybės tarnautojus prašymuose dėl pasimatymų suteikimo įrašyti, kad neprieštarauja pasimatymo metu būti kartu su kitais nuteistaisiais, nesančiais buvusiais valstybės tarnautojais.

Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems yra leidžiami trumpalaikiai (iki trijų valandų) ir ilgalaikiai (iki vienos paros) pasimatymai. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 102 punktu, pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašančiojo suteikti pasimatymą vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), nuteistojo, su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardas ir pavardė (kai prašymą pateikia į pasimatymą su nuteistuoju atvykstantis asmuo), pageidaujamo pasimatymo rūšis ir trukmė, motyvai dėl antro pasimatymo be pertraukos suteikimo. Leidimą suteikti pasimatymą ar kelis pasimatymus be pertraukos duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo ar kelių pasimatymų trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.

Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė Vilniaus PN skundą (b. l. 37–39), kuriame nurodė, yra ribojama jo teisė matytis su šeimos nariais jam ir lankytojams patogiomis dienomis. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. buvo informuotas būrio viršininko, kad buvusių valstybės tarnautojų atžvilgiu yra priimtas neoficialus įsakymas, ribojantis jų teisę per trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus susitikinėti su šeimos nariais, jeigu prašyme dėl pasimatymo suteikimo nebus nurodyta, kad nuteistasis buvęs valstybės tarnautojas neprieštarauja pasimatymo metu būti patalpoje kartu su nuteistaisiais, nesančiais buvusiais valstybės tarnautojais. Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 42-1176(1) (b. l. 11–12) paaiškino pareiškėjui, kad siekiant išvengti nuteistųjų, esančių buvusiais valstybės tarnautojais, kontakto su kitais nuteistaisiais, buvo suderinti įvairūs su neteistųjų dienotvarke ir jų teisių įgyvendinimu susiję tvarkaraščiai, be kita ko, ir pasimatymų tvarkaraštis. Pasimatymų tvarkaraščiai yra sudaromi mėnesiui ir konkrečiai nuteistųjų kategorijai išskirtos pasimatymų dienos kiekvieną mėnesį kinta. Esant galimybei, derinant buvusiems valstybės tarnautojams skirtinas pasimatymų dienas, Vilniaus PN atsižvelgia į jų prašymus. Kalėjimų departamentas 2018 m. vasario 9 d. raštu (b. l. 16–19) atsakydamas į pareiškėjo skundą konstatavo, kad Vilniaus PN administracija deda pastangas tam, kad būtų užtikrinta nuteistųjų izoliacija pagal atskiras jų kategorijas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstaigoje yra laikomas didelis nuteistųjų skaičius, ir visiems norintiems gauti pasimatymą pageidaujamu laiku nepakanka vietų, Vilniaus PN parengė trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarką, kurios pagrindu, siekiant patenkinti visų norinčiųjų poreikius, yra sudaromi pasimatymų grafikai.

Taigi, siekiant apsaugoti nuteistųjų, kurie dėl priklausymo tam tikrai asmenų kategorijai turi būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, nepriklausančių šiai asmenų grupei, sveikatą ir gyvybę, Vilniaus PN yra sudaromi nuteistųjų pasimatymų tvarkaraščiai, kuriuose yra nustatomos atskiroms nuteistųjų grupėms (buvusiems valstybės tarnautojams, kitiems asmenims) skirtos pasimatymų dienos. Pažymėtina, kad pasimatymų dienos yra nustatomos, be kita ko, atsižvelgiant į nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų pageidavimus. Vadinasi, nuteistiesiems, tiek buvusiems valstybės tarnautojams, tiek ir šiai kategorijai nepriskirtiems asmenims, yra sudaromos galimybės palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis pasimatymų metu.

Iš pareiškėjo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės (b. l. 63–64) matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi savo teise bendrauti su šeimos nariais pasimatymų metu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam iš tikrųjų buvo apribota teisė susitikti su artimaisiais, pvz., duomenų, kad atvykus šeimos nariams, jiems nebuvo leista susitikti su pareiškėjui, konkrečių šių įvykių datų ir aplinkybių. Be to, kaip minėta, atsakovės atstovas nurodė, kad sudarant nuteistųjų pasimatymų tvarkaraštį, yra atsižvelgiama, be kita ko, į nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų pageidavimus dėl konkrečių pasimatymo dienų, o pareiškėjas skunde nurodė, kad prašymuose dėl pasimatymų visada nurodo laiką, kada pas jį ketina atvykti artimieji ir nenurodė konkrečių atvejų, kai sudarant pasimatymų tvarkaraštį, nebuvo atsižvelgiama į jo pageidaujamas susitikimo su artimaisiais datas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad Vilniaus PN atsižvelgia į pareiškėjo pageidavimus dėl susitikimų su šeimos nariais laiko ir sudaro galimybes pareiškėjui matytis su artimaisiais, palaikyti su jais šeimos ryšius.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Vilniaus PN administracija nurodo nuteistiesiems buvusiems valstybės tarnautojams prašyme dėl pasimatymo suteikimo nurodyti, kad pasimatymo metu jie sutinka būti kartu su kitais nuteistaisiais, nesančiais buvusiais valstybės tarnautojais. Vis dėlto, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė nei konkrečių datų, kai jis buvo verčiamas rašyti tokio pobūdžio pastabas prašyme dėl pasimatymo suteikimo, nei konkrečių pareigūnų, nurodžiusių pareiškėjui tai daryti. Taigi, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos.

Dėl pareiškėjo prašymo įrašyti knygas į elektroninę laikmeną

Pareiškėjas 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu leisti jam iš interneto svetainės atsisiųsti ir įsirašyti į elektroninę laikmeną knygas, kurios reikalingos pareiškėjui siekiant mokytis programuoti kompiuteriu (b. l. 35). Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 42-1127(1) (b. l. 13) informavo pareiškėją, kad teisės aktai numato suimtajam teisę gauti tik išspausdintą prašomą dokumentą ar kitą medžiagą iš nurodytos konkrečios interneto svetainės ar nuteistojo pateiktos laikmenos ir už šias paslaugas nuteistasis privalo sumokėti. Pataisos įstaigai nėra numatyta pareiga teikti nuteistiesiems dokumentų ar kitos medžiagos atsiuntimo iš interneto svetainių ir įrašymo į elektroninę laikmeną paslaugų. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą (b. l. 25–30) dėl Vilniaus PN administracijos atsakymo, 2018 m. vasario 2 d. raštu (b. l. 16–19) konstatavo, kad Vilniaus PN administracija, atsisakydama įrašyti elektroninių knygų kopijas iš elektroninių svetainių į pareiškėjo laikmeną, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Vidaus tvarkos taisyklių 192¹ punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus.

Taigi, Vidaus tvarkos taisyklių nuostatuose įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti išspausdintus (popierinius) pageidaujamus dokumentus iš nuteistojo nurodytos svetainės ar pateiktos elektroninės laikmenos su sąlyga, kad nuteistasis gali apmokėti dokumentų spausdinimo išlaidas teisės aktuose nustatyta tvarka. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovas, teisės aktai nenumato pareigos teikti nuteistiesiems dokumentų ar kitos medžiagos persiuntimo iš nuteistojo nurodytos interneto svetainės ir jų įrašymo į nurodytą elektroninę laikmeną paslaugų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės atstovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl elektroninės knygos įrašymo į pareiškėjo pateiktą laikmeną, nepažeidė teisės aktų nuostatų.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui atsisakius įrašyti jo pageidaujamas elektronines knygas į elektroninę laikmeną, buvo tyčia ribojama pareiškėjo teisė individualiai mokytis programuoti kompiuteriu, be to, tokiu būdu jis buvo diskriminuojamas laisvėje esančių asmenų, kurie gali mokytis pasirinktos profesijos be jokių apribojimų, atžvilgiu. Tačiau pastebėtina, kad Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 17 d. atsakyme (b. l. 13) paaiškino pareiškėjui, kad prašoma informacija iš nuteistojo pateiktos elektroninės laikmenos gali būti išspausdinta ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas pageidauja gauti išspausdintas knygas, jis privalo pateikti prašymą savo būrio viršininkui bei apmokėti spausdinimo išlaidas. Kitaip tariant, Vilniaus PN paaiškino pareiškėjui, kokiu būdu jam gali būti pateiktos jo prašomos knygos, ir nurodė šios paslaugos suteikimo tvarką. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad Vilniaus PN neužkirto pareiškėjui kelio gauti reikiamą literatūrą ir mokytis individualiai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų, laisvėje esančių asmenų atžvilgiu.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises, neizoliuodami jo nuo kitų nuteistųjų 2017 m. spalio 7 d. vykusio trumpalaikio pasimatymo su pareiškėjo tėvais metu. Tačiau dėl šio pažeidimo kilusios neigiamos neturtinės pasekmės nebuvo tokio intensyvumo, kad joms atstatyti būtų reikalinga priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti Vilniaus PN pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.