Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-211/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
1A-264-211/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17229-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
E. S.
Advokatai
Elena Žilėn
Kategorijos
  • 2.4.6.1Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-211/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17229-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;2.4.5.;2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. (S.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir E. S. paskirta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis (įst. red. galiojusi iki 2017-10-06), subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 6 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir būdu, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo ne mažiau 35 (trisdešimt penkis) vienetus psichotropinės medžiagos – klonazepamo tablečių, kurias 2017-04-10 Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK areštinėje kameroje Nr. 5 atvirai išbėrė ant stalo ir grindų, tokiu būdu, sudarydamas sąlygas, pavaišino-išplatino kameroje buvusiems asmenims – nuteistajam O. L. (O. L.) ir suimtajam D. V., – kol 2017-04-11, 03.00 val., šias psichotropines medžiagas – klonazepamą, kurio bendra masė 0,070 g., – tikrinant kamerą Nr.5, rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo tikslo ir neplatino psichotropinių medžiagų, jas turėjo savo vartojimui. Kartu su juo Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK areštinėje buvę asmenys jam priklausančias klonazepamo tabletes nuo stalo pasiėmė patys. Teigia, kad tiek jis (E. S.), tiek O. L. bei D. V. parodymus Švenčionių PK areštinėje davė, būdami apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, todėl jų parodymai neatitinka tikrovės. Nurodo, jog teisingus parodymus jis davė teisiamojo posėdžio metu, būdamas sąmoningos būsenos. Nors savo kaltę pripažino ir dėl savo poelgio gailėjosi, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir paskyrė jam per griežtą bausmę.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo E. S. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Teisėjų kolegija sprendžia, kad E. S. veika iš esmės kvalifikuota tinkamai.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat už šių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. E. S. yra inkriminuotas psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir laikymas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių kad E. S. psichotropines medžiagas įgijo ir jas gabeno. Taip pat nėra nustatyta, kokiomis aplinkybėmis nuteistasis tai galėjo padaryti, būdamas įkalinimo įstaigoje. Jam pareikštame kaltinime nėra nurodyta , kur nuteistasis E. S. įgijo psichotropines ir kur jis jas gabeno , akivaizdu, kad šie alternatyvūs nusikalstami veiksmai nuteistajam inkriminuoti preziumuojant, kad taip galėjo būti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas iš pareikšto E. S. kaltinimo šalinami. Dėl šių motyvų skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms , iš nuosprendžio nusikalstamą veiką nustatomosios dalies pašalinant nuteistajam E. S. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus: psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą.

Pažymėtina, kad 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. numatytos veikos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei kilti pagal šį straipsnį pakanka bent vienos iš jų. Tai kad iš pareikšto E. S. kaltinimo pašalinti neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas, nuosprendžio esmės nekeičia – nepaneigia veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, nes nepašalina E. S. atsakomybės už narkotinių medžiagų laikymą ir jų platinimą. Pats nuteistasis neneigia laikęs psichotropines medžiagas, tik apeliacine skunde ginčija jam inkriminuotą psichotropinių medžiagų platinimą, nurodo, kad jas laikė asmeniniam vartojimui, jų vartoti O. L. bei D. V. neliepė.Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, juos paneigia byloje esančių įrodymų visetas.Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. paaiškino, kad pagal Švenčionių r. PK viršininko žodinį nurodymą ji administruoja Švenčionių r. PK areštinę. Kamera Nr. 5 iki asmenų patalpinimo buvo kruopščiai patikrinta: ventiliacinė anga, spintelės, lovos gultai, čiaupas, sanitarinis mazgas, naktinių ir dieninių šviesų apšvietimai, langelis, palangė ir kt. Jokių draudžiamų, pašalinių daiktų kamerose nebuvo. Tik vienam E. S. buvo atnešti daiktai perdavimui 2017-04-10 po pietų. A. M. priėmė daiktus iš G. S., juos peržiūrėjo matant G. S., nunešė į areštinę, padavė vyr. patruliui J. Barzdo, kuris tikrino daiktus savarankiškai, po ko daiktai buvo perduoti į kamerą pačiam E. S.. Iki 17.00 val. (A. M. darbo laiko pabaigos) jokių incidentų areštinėje nebuvo, įtarimų asmenys nesukėlė. Kitą dieną, atvykusi į darbą sužinojo, kad 3 asmenys kameroje Nr. 5 yra galimai apsvaigę, kad nakties metu triukšmavo. Nuėjo į areštinę, šie asmenys jau buvo išskirstyti į kitas kameras, kameroje Nr. 5 liko E. S., atrodė mieguisti, O. L. ir D. V., paklausti, ką vartojo, nurodė, kad gėrė „kryžiukus“, kuriuos jiems davė E. S., kiek sugėrė, nesakė. pats E. S. jai paaiškino, jog tai yra tabletės miegui, kurias jis atsivežė iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškes, o iš Lukiškių – į Švenčionių r. PK areštinę kelnaitėse, prie lytinių organų. Ji nedelsiant iškvietė greitąją med. pagalbą (t.1, b.l. 52-54).Ikiteisminio tyrimo metu Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklaustas liudytoju O. L. parodė, jog nežino, iš kur tos tabletės, jį apieškojo dar iki patalpinimo į kamerą ir jis su savimi nieko neturėjo. Kai jį patalpino į kamerą, joje jau buvo du jam nepažįstami asmenys, o ant staliuko jau buvo pabertos tabletės, gal 6 vnt., ant jų pamatė įspaustą kryžiuką, žino, kad jos atpalaiduojančios, nežino kieno jos. Pradžioje sugėrė vieną, po to dar vieną. iš viso – 36 vnt. tablečių, nes skaičiavo, kiek suvartojo. Po to kažkuris dar pabėrė tablečių. Laisvėje vartoja heroiną kartą į savaitę, apie tabletes išmano. Nežino kiek jų suvartojo kartu buvę kaliniai, bet matė, kad E. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė jų saują iš karto. Neprisimena, kas uždengė kamerą iš vidaus paklodėmis (t.1, b. l. 102).Ikiteisminio tyrimo metu Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad 2017-04-10 etapu iš Lukiškių kalėjimo buvo atvežtas į Švenčionių areštinę. Po to, kai jį ir daiktus apieškojo, jis buvo patalpintas į kamerą su kažkokiu vyruku, kurį matė pirmą kartą, jo duomenų nežino. Kameroje ant grindų pamatė baltas mažas tabletes. Nors nėra priklausomas nuo narkotikų, jam buvo įdomu pabandyti pirmą kartą. Ant grindų esančias tabletes suvartojo. Nematė, ar kameroje dar kas vartojo tabletes. Jas suvartojęs, pasijuto kaip išgėręs alaus, neįsivaizduoja, kiek suvartojo tablečių. Ką darė kameroje, ar uždenginėjo įėjimo duris, neprisimena (t.1, b.l.77-78). Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog, apklaustas įtariamuoju pirmoje apklausoje, E. S. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad pareikštas įtarimas jam suprantamas. Parodė, kad 2017-04-10 vakare kameros Nr. 5 ventiliacinėje angoje aptiko maišelį su apie 400 vnt. tablečių. Tabletes sudėjo į indelį nuo saldiklio, pats suvartojo apie 30 vnt. tablečių, o kiti kameroje buvę kurių pavardžių nežino po tris tabletes. Nuo tablečių apgirto, tapo mieguistas (t.1, b.l. 128-131). 2017-08-08 pateikus galutinį įtarimą, E. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog viską papasakos teisme (t.1, b.l. 191-193). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, E. S. patvirtino, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir parodė, jog buteliuką su tabletėmis atsivežė jis. Mano, jog buteliuką per klaidą jam perdavė kitas nuteistasis, kuomet jis paprašė pastarojo saldiklio, daugiau šio nuteistojo nematė. Vartoti minėtas tabletes O. L. ir D. V. neliepė, apie jas nieko nesakė. O. L. šios tabletės buvo žinomos, jis anksčiau jas buvo vartojęs, visi išgėrė gal po 5 tabletes, gal tiek, kiek nurodyta, po to neprisimena nieko, sąmoningas tapo tik penktadienį, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad jis (E. S.), O. L. bei D. V. parodymus Švenčionių PK areštinėje davė, būdami apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, todėl jų parodymai neatitinka tikrovės. Šiuos argumentus paneigia 2017-04-11 medicinos dokumentų išrašai, iš kurių matyti, kad VšĮ Švenčionių r. ligoninės gydytojas G. S. nustatė, jog E. S., O. L. ir D. V. yra orientuoti, sąmoningi, kiek mieguisti AKS 120/80, P 70. Medicininė pagalba nereikalinga. Diagnozė: Tyčinis lengvas apsinuodijimas sedatyviniais - hipnotiniais vaistais. Ligos kodas T42 (t.1, b.l. 115-116, t.1, b.l. 90-91, t.1, b.l. 65-66 ). Netikėti jais kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas E. S. kaltę grindė ne tik šiais, bet ir vėlesniais šių asmenų parodymais, tarp jų ir nuteistojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis padaryta teismo išvada, jog nuteistojo E. S. veiksmai vertinami kaip psichotropinių medžiagų platinimas, padaryta nepažeidžiant BPK nustatytų įrodymų vertinimo bei nuosprendžio surašymo taisyklių. Visos teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis ir atitinka įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką. Teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo E. S. konkliudentiniais veiksmais pasireiškusį pasiūlymą (kai jis 2017-04-10 Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK areštinėje kameroje Nr. 5 psichotropinės medžiagos – klonazepamo turinčias tabletes, atvirai išbėrė ant stalo ir grindų), kuriuo pasinaudojo O. L. ir D. V., įvertino kaip psichotropinių medžiagų platinimą. Toks vertinimas atitinka susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009, Nr. 2K-117/2014, Nr. 2K-21/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad jis (apeliantas) visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos apdarymo, ir nepagrįstai paskyrė jam per griežtą bausmę. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad E. S. visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai taikė E. S. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir 1/3 sumažino paskirtą jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pažymėtina, jog viena iš būtinų šio straipsnio taikymo sąlygų yra asmens prisipažinimas kaltu, todėl apelianto argumentai, kuriais jis kvestionuoja teismo sprendimą, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti ir nelogiški, nes, viena vertus, jis prašo jo veiką perkvalifikuoti ir sušvelninti paskirtą jam bausmę, kita vertus, neigdamas savo kaltę dėl psichotropinių medžiagų platinimo ir teigdamas, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas to nevertino, tuo pačiu tarsi nesutinka su teismo sprendimu, kad jam vienu trečdaliu buvo sumažinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos vertinimu, paskirta E. S. bausmė yra aiškiai ne per griežta, tinkamai subendrinta, galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, švelninti ją nėra įstatyminio pagrindo. Kolegija, sumažindama nuteistajam E. S. jam inkriminuoto kaltinimo apimtį , nemano , kad jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, sutrumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė ir sumažinus jo kaltų veiksmų apimtį, atitinka BK 41 str., 54 str. , numatančių bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nuostatas , todėl mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, pagrindo nėra. Už nusikalstamos veikos, nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, padarymą apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su pirmesniu nuosprendžiu paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme , jas bendrinant dalinio sudėjimo būdu . Pažymėtina, kad prie griežtesnės bausmės teismas pridėjo iš naujai paskirtos bausmės tik jos dalį : 1 metus ir 4 mėnesius . Bausmių bendrinimas buvo atliktas, tinkamai taikant BK 64 str. taisykles ir švelninti subendrintą bausmę, mažinant jos trukmę, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 24d. nuosprendį pakeisti :

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies, nustačiusios E. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes , pašalinti jam inkriminuotus alternatyvius veiksmus: neteisėtą ne mažiau 35 vnt. psichotropinės medžiagos klonezapamo tablečių įgijimą ir jų gabenimą .

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta UlbienėNuorašas tikras :Teisėja Laureta Ulbienė