- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- 1-2475-1078/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T., vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2022 m. rugpjūčio 7 d., apie 14.50 val., Vilniuje, O. Milašiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 21, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. T. nurodė, kad kaltę pripažįsta, dėl įvykio gailisi, supranta savo elgesio pasekmes. Dėl įvykio nurodė, kad iš Rusijos atvažiavo brolis ir ta proga, įvykio išvakarėse, išgėrė 0,5 litro butelį degtinės. Kitos dienos ryte, apie 10 val., išgėrė apie 100 gramų alkoholio ir, važiuojant į Vilnių, 15.00 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pirmo alkoholio kiekio tikrinimo metu pripūtė 2 promiles, po 15 minučių pripūtė daugiau, kodėl alkoholio koncentracija didėjo, paaiškinti negali. VĮ „Regitra“ automobilis registruotas jo vardu, tačiau šiuo metu automobilį vairuoja žmona. Dėl laidavimo nurodė, kad dukra savo pavyzdžiu gali padaryti teigiamą įtaka, kadangi jam ji yra autoritetas. Per 45 metus toks įvykis nutiko primą kartą, po šio įvykio alkoholio nebevartoja visiškai.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. T. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. rugpjūčio 6 d. su savo broliu, kuris atvyko į svečius iš Rusijos, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vieną butelį degtinės. 2022 m. rugpjūčio 7 d. jis, su jam priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į darbą, nes jautėsi pakankamai gerai ir manė, kad gali vairuoti. Važiuojant O. Milašiaus gatve jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams jo paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad vartojo išvakarėse. Tikrinant jo blaivumą alkoholio matuokliu, kiek pamena, abu kartus įpūtė daugiau kaip 2 promiles. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi ir negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tiksliai nežino, kur yra jo vairuotojo pažymėjimas, galimai yra jį pametęs (b. l. 53-55).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. G. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) specialistu. 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.51 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Nemenčinės plentu link Vilniaus važiuoja automobilis „Toyota Prius“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nemenčinės plento ir Svajonių gatvės sankryžoje pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį ir jį sustabdė. Bendraujant su vairuotoju, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesių koordinacija sutrikusi. Paklausus vairuotojo, kada jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. Apie 15.05 val. patikrinus V. T. blaivumą, pirmu bandymu nustatytas 2,02 promilės neblaivumas, antruoju bandymu, kuris vyko apie 15.24 val., nustatytas 2,18 promilės neblaivumas. Vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Apžiūrėjus automobilį, alkoholinių gėrimų jo salone nebuvo (b. l. 36-38).
Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m rugpjūčio 7 d. gautas pranešimas, jog Nemenčinės plentu, link Vilniaus, važiuoja automobilis „Toyota Prius“, kuris pavojingai manevruoja keliu (b. l. 10-12).
Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d., 15.19 val., iš automobilio vairuotojo V. T. burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojas elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, tiesia linija eiti negalėjo, stovėdamas pataikyti į nosies galą negalėjo. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 15.05 val. V. T. įpūtė 2.02 promilių, antro tikrinimo metu 15.24 val. – 2.18 promilių (b. l. 13-16).
Iš VšĮ „EMPREKIS“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Prius 1.8 HSD“ kaina – 6120 Eur (su PVM) (b. l. 17).
Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius Advance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso V. T. (b. l. 18).
Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius Advance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 23-30).
Iš 2022 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) specialisto A. N. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. gavus pranešimą, jog Nemenčinės plentu link Vilniaus važiuoja automobilis „Toyota“, kurio vairuotojas galimai neblaivus, automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio, pastebėjo, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkoholio matuokliu patikrinus asmens blaivumą, pirmu bandymu nustatytas 2,02 promilės neblaivumas, antruoju bandymu – 2,18 promilės neblaivumas (b. l. 39).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų vaizdo registratorių „Body cam“ vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 40-41).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad įrodyta, jog V. T. 2022 m. rugpjūčio 7 d., apie 14.50 val., Vilniuje, O. Milašiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 21, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pats kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio išvakarėse, t. y. 2022 m. rugpjūčio 6 d. vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė vieną butelį degtinės. Kitos dienos ryte išgėrė apie 100 gramų alkoholio, tačiau jautėsi pakankamai gerai, todėl vairavo automobilį. Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo O. G. parodymai, alkotesterio rodmenų išrašai, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. rugpjūčio 7 d. 15.19 val., pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 15.05 val. V. T. nustatytas 2.02 promilių, o antro tikrinimo metu 15.24 val. – 2.18 promilių neblaivumas. Liudytojas O. G. patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d., sustabdžius automobilį „Toyota Prius Advance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, O. Milašiaus g., ties pastatu Nr. 21, pastebėjo, jog vairuotojas V. T. galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesių koordinacija sutrikusi. Pažymėtina, kad V. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ne tik įvykio išvakarėse vartojo alkoholį, tačiau ir įvykio rytą jis išgėrė 100 gramų alkoholio. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog V. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo dukra M. K. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. K. nurodė, kad su tėvu sieja artimas ryšys, kiekvieną dieną susitinka, gyvena netoli vienas nuo kito, dažnai kartu leidžia laisvalaikį. Apie įvykį sužinojo pirmoji. Kai sužinojo, labai nustebo, nes tėvas vartodavo alkoholį tik per šventes. Šiuo metu tėvas alkoholio nevartoja visiškai. Po įvykio ant tėvo supyko, todėl su juo nebendravo, paskui susitaikė. Kai pradėjo bendrauti, pamatė, kad tėvas dėl įvykio gailisi. Taip pat nurodė, kad ji, būdama laiduotoja, tėvui gali rodyti gerą pavyzdį, todėl, kad mokinasi, dirba. Mano, kad savo pavyzdžiu ir asmeninėmis savybėmis, nuolatiniu bendravimu gali daryti tėvui teigiamą poveikį, kadangi tėvas jos klauso, prašo patarimų, padeda auginti dukrą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. T. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis V. T. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, V. T. anksčiau niekada nebuvo teistas (b. l. 68), praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 65-66), tačiau padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, dirbantis (b. l. 62-63). Teismo posėdyje V. T. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galėjusias kilti neigiamas pasekmes. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo V. T. dukra M. K. Tiek savo prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu M. K. patvirtino, kad jų su tėvu santykiai yra labai artimi, jie daug bendrauja, rūpinasi vienas kitu. Kai sužinojo apie įvykį, buvo labai sukrėsta, tokį tėvo elgesį vertina labai blogai ir kritiškai, kadangi supranta, kokia pavojinga yra ši veika. M. K. nurodė, jog stengsis bendraudama su kaltinamuoju užtikrinti, jog toks V. T. elgesys niekada nepasikartotų. Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad M. K. su tėvu V. T. sieja artimi ryšiai. M. K. asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista, nebausta administracine tvarka už nusižengimus, dirbanti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad M. K. yra verta teismo pasitikėjimo, artima V. T. šeimos narė. Taigi, savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis, gali daryti teigiamą įtaką V. T., siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant M. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant M. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. T. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,02 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,02 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal bylos aplinkybes, taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nors teisme gautas kaltinamojo žmonos L. T. prašymas nekonfiskuoti minėto automobilio (b. l. 98), nes tokia priemonė būtų per didelė finansinė našta jų šeimai, automobilis reikalingas jai tiek šeimos poreikių tenkinimui, tiek darbinėms funkcijos vykdyti, tačiau, teismo vertinumu, nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių turto konfiskavimas pažeistų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus. Juolab, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos kaltinamojo nesustabdė nuo nusikalstamo elgesio ir V. T. savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad V. T. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius Advance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. T. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Prius Advance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto (automobilio) konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. vasario 10 d. dalinai apribotos V. T. nuosavybės teisės į automobilį ,,Toyota Prius Advance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis (b. l. 42-43). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56-57), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. T. yra 70 Eur (b. l. 93-96). Teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė, jog šioje baudžiamojoje byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. T., iš kaltinamojo neišieškotinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su ,,Body cam“ įrašais, prisegtas prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. T. (V. T.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d.;
- turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. T. priklausantį automobilį ,,Toyota Prius Advance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu V. T. turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį ,,Toyota Prius Advance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
V. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, informuojant apie V. T. taikytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo – netenkinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su ,,Body cam“ įrašais, prisegtą prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.