- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 2-11/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- UAB „Grundfos Pumps“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sidabriniai vandenys“
- Kategorijos
- 119.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Grundfos Pumps“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo UAB „Grundfos Pumps“ prašymo dėl taikos sutarties įvykdymo tvarkos pakeitimo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1868-258/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grundfos Pumps“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sidabriniai vandenys“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su teismo galimumu pakeisti įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kurios pagrindu buvo nutraukta byla, įvykdymo tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Grundfos Pumps“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Sidabriniai vandenys“ 723 758,58 Lt nuostolių, 17 900 Lt delspinigių, 15,21 Lt procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Šalys taikos sutartyje nustatė ir teismas patvirtino tokias sąlygas:
1. Atsakovas pareiškė, jog sutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu, nagrinėjamu civilinėje byloje Nr. 2-1868-258/09 bei įsipareigojo 723 785,58 litų pagrindinę skolą ieškovui padengti šioje taikos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovui 25 (dvidešimt penkis) procentus ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.
2. Ieškovas atsisakė reikalavimų priteisti delspinigius, palūkanas bei išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
3. Ieškovas paskyrė savo atstovą, kurio parašas privalomas, atsakovui vykdant finansinius atsiskaitymus su bendrovės (atsakovo) kreditoriais.
4. Atsakovas įsipareigojo per 2 (dvi) darbo dienas nuo nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas civilinėje byloje Nr. L2-1868-258/09, įsiteisėjimo dienos sumokti ieškovui 30 000,00 litų;
5. Šalys sutarė, jog 693 785,58 litų skola (723 785,58 litų – 30 000,00 litų) ieškovui padengiama šia tvarka – atsakovas kiekvieną kartą, įsigydamas prekių iš ieškovo, privalo sumokėti 10 (dešimt) procentų nuo užsakytų prekių vertės, kurie bus skiriami šiame punkte nurodytos skolos dengimui. Šalys taip pat susitarė, jog ieškovas prekes atsakovui parduos tik gavęs išankstinį 100 (šimto procentų) avansinį apmokėjimą.
6. Atsakovas taip pat įsipareigojo parduoti ieškovui visas prekes, kurias ieškovas pardavė atsakovui iki šios taikos sutarties pasirašymo dienos. Šalys susitarė, jog šiame punkte numatytų prekių pardavimo kaina sudaro 83 (aštuoniasdešimt trys) procentai jų įsigijimo iš ieškovo vertės. Ieškovas ir atsakovas susitarė, jog šiame punkte numatytu atveju pirkimo – pardavimo kaina atsakovui nebus mokama, o ieškovo mokėtina suma bus skirta dengti šios sutarties 5 punkte nurodytą skolą (bus atliekas įskaitymas).
7. Ieškovo paskirtas asmuo (sutarties 3 punktas) įsipareigojo išsaugoti konfidencialią informaciją apie atsakovo veiklą pasirašydamas atsakovo parengtas Konfidencialumo taisykles.
8. Šalys susitarė, jog atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant šias sutarties sąlygas, taikomos tokios sankcijos:
8.1. Atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovui reikalavimo teises į savo (atsakovo) kreditorius tokia apimtimi, kiek reikės atsakovo skolai padengti. Ieškovas gali rinktis atsakovo kreditorius. Ieškovas gali mažinti kreditorinio reikalavimo pirkimo kainą, jeigu su tokia kaina raštiškai sutinka atsakovas;
8.2. Ieškovas turi teisę, pranešęs apie tai atsakovui raštu (reg. laišku) prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
9. Ieškovas sutiko, jog patvirtinus šią taikos sutartį, būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1868-258/09.
10. Atsakovas įsipareigojo atlyginti teismo turėtas išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovo (išieškotojo) prašymu Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą byloje.
Atsakovas (skolininkas) pateikė prašymą panaikinti išduotą vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad vykdomojo rašto panaikinimas reikštų teismo įsiteisėjusio sprendimo vykdymo panaikinimą, o vykdomasis raštas yra išvestinis teismo sprendimo dokumentas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Grundfos Pumps“ pateikė teismui prašymą pakeisti taikos sutarties įvykdymo tvarką, priteisiant iš atsakovo ieškovui 589 099,99 Lt. Prašyme nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi skolininkas sutiko su pareikštu ieškiniu bei įsipareigojo 723 785,58 Lt pagrindinę skolą padengti taikos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (taikos sutarties 1 punktas). Skolininkas iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį, sumažindamas savo įsiskolinimą. Šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl išieškotojas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pagal taikos sutarties 6 punkto nuostatą atsakovas taip pat įsipareigojo parduoti ieškovui visas prekes, kurias ieškovas pardavė atsakovui iki šios taikos sutarties pasirašymo dienos už 83 procentus jų įsigijimo iš ieškovo vertės. Be to, šalys sutarė, jog tokio prekių grąžinimo tikslas – nurodytos skolos dengimas. Antstolis atliko vykdymo veiksmus, susijusius su šia vykdomojo rašto dalimi įgyvendinimu. Tačiau skolininkas nei per antstolio raginime nurodytą terminą, nei antstolio paskirtu priverstinio įvykdymo metu, taikos sutarties sąlygos, įpareigojančios grąžinti jam perduotas prekes, neįvykdė. Prašyme pabrėžiama, kad šiame akte konstatuota, jog skolininko vadovas Aurelijus Rimkus informavo, kad prekės, išskyrus tas, kurios parduotos tretiesiems asmenims, buvo parduotos išieškotojui. Vykdomasis raštas kartu su antstolio patvarkymu buvo grąžintas išieškotojui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl taikos sutarties įvykdymo tvarkos pakeitimo, priteisiant iš atsakovo ieškovui 589 099,99 Lt, netenkino. Teismas nutartį grindė tuo, kad nutarčiai įsiteisėjus, byla laikoma užbaigta, o dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Teismo vertinimu, ieškovas kreipėsi dėl teisinio santykio, nustatyto įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartimi, nutraukimo ir proceso civilinėje byloje tęsimo. Įsiteisėjusia teismo nutartimi šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimai yra išspręsti, teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta. Tuo pačiu teismas išaiškino ieškovui teisę kreiptis su prašymu atnaujinti procesą byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Grundfos Pumps“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą antstolis atlikto priverstinio vykdymo veiksmus– nuvyko į skolininko patalpas ir jį įpareigojo sugrąžinti prekes, tačiau skolininkas šių reikalavimų neįvykdė, o skolininko vadovas pripažino, jog nėra galimybės įvykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punkto reikalavimo, kadangi ieškovui skirtos prekės yra parduotos tretiesiems asmenims.
2) Ieškovas paduotu prašymu siekia ne modifikuoti reikalavimus, o apginti subjektines teises vykdymo procese, kadangi dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų įvykdyti sutartas sąlygas neįmanoma. Atsakovui nesant galimybės įvykdyti prievolę natūra (sutartų daiktų perdavimu), teismas prievolės įvykdymą turėtų pakeisti pinigine prievole.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nėra pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. Spangevičienė v. Z. Jeremičius, S. Janulynas, kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. Olisovas v. K. J. Mizaras, T. Mizarienė, bylos Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles.
Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, gali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas bendra ginčo teisenos tvarka, tačiau tik tokiu atveju, kai taikos sutartį sudariusios šalys nesutaria dėl papildomų prievolių vykdymo (pavyzdžiui, dėl netesybų, nustatytų taikos sutartyje, mokėjimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-372/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-481/2010). Tuo tarpu, jeigu taikos sutarties, patvirtintos teismo įsiteisėjusia nutartimi, šalis nereiškia naujų reikalavimų, o tik siekia modifikuoti taikos sutarties vykdymo sąlygas dėl to, jog kita šalis netinkamai įvykdė ar nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to nebeįmanoma pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškoti tai, kas priteista, nukentėjusioji šalis subjektines teises turėtų ginti ne reikšdama savarankišką ieškinį, o civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka reikšdama reikalavimą dėl teismo įsiteisėjusioje nutartyje nustatytos vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 str. 1 d.). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismas byloje dėl pinigų sumos, nesumokėtos už parduotas prekes, priteisimo, nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria leido šalims vykdyti ginčo prekių atpirkimą ir tokiu būdu atlikti skolos užskaitymą pagal sutartą grąžinamų prekių vertę, laikoma, kad byloje priimtas alternatyvus procesinis sprendimas (CPK 3 str. 6 d., 272 str.). Nesant galimybės teismo įsiteisėjusios nutarties įvykdyti šalių sutartu daiktų pardavimo būdu, atliekant skolos užskaitymą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl nustatytos vykdymo tvarkos pakeitimo ir negrąžintos skolos priteisimo. Tai, kad neįmanoma įvykdyti teismo nutartyje nustatytų taikos sutarties sąlygų, gali paaiškėti tuomet, kai antstolis nustato, jog negalima perduoti daiktų, nurodytų vykdomajame rašte ir surašo aktą dėl negalimumo įvykdyti teismo nutartį bei vykdomąjį raštą grąžina išieškotojui (CPK 765 str. 3, 4 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Grundfos Pumps“ prašė teismo pakeisti taikos sutarties įvykdymo tvarką, priteisiant iš atsakovo ieškovui 589 099,99 Lt. Prašymą grindė tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (prekių perleidimo kitiems asmenims) nesant galimybės įvykdyti taikos sutarties 6 punkto nuostatos, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui visas prekes, kurias ieškovas pardavė atsakovui iki šios taikos sutarties pasirašymo dienos už 83 procentus jų įsigijimo iš ieškovo vertės, ir tokiu būdu atlikti užskaitymą, yra pagrindas keisti nutartyje nustatytų taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką. Ieškovo prašymu priverstinio vykdymo veiksmus pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą atlikęs antstolis 2010 m. vasario 19 d. akte konstatavo, kad nėra galimybės įvykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punkte nustatytą sąlygą dėl prekių pardavimo išieškotojui, kadangi skolininkas visas prekes pardavė išieškotojui, išskyrus tas, kurias pardavė kitiems asmenims, ir vykdomąjį raštą grąžino išieškotojui (b.l. 227). Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti klausimą dėl teismo įsiteisėjusioje nutartyje nustatytos vykdymo tvarkos pakeitimo. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai nesant realios galimybės įvykdyti teismo įsiteisėjusio sprendimo byloje dėl skolos ir delspinigių priteisimo šalių sutartu užskaitymo būdu (nes būtent tokiu būdu jo įvykdymą ir nustatė šalys, Taikos sutarties 1, 6 punktai), išieškotojas negalėtų atgauti skolą, kurią pripažino atsakovas ir kurią priteisė teismas. Pradinis ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl pinigų sumos priteisimo, todėl ieškovo siūlomas alternatyvus teismo nutarties įvykdymo būdas (ne atsakovo skolos įskaitymu ieškovui iš atsakovo atperkamomis prekėmis, o pinigų priteisimu) atitinka ieškovo teisėtus interesus, nepažeidžia atsakovo, savanoriškai nevykdžiusio prisiimtų sutartinių prievolių, interesų. Naujo ieškinio pareiškimas šiuo atveju negalimas, kadangi ginčas tarp šalių dėl skolos priteisimo yra išspręstas teismo įsiteisėjusia nutartimi. Proceso atnaujinimas taipogi nėra galimas, nes teismas patvirtino tokias taikos sutarties sąlygas, kurias buvo įmanoma įvykdyti, t. y. nepadarė teisės taikymo aiškios klaidos ir tik paties atsakovo veiksmai lėmė situacijos pasikeitimą ir poreikį pakeisti taikos sutarties sąlygas. Atsakovas neginčijo, kad jis neturi prekių, kurių grąžinimo reikalauja ieškovas, t. y. jis neneigė, jog nėra galimybės įvykdyti taikos sutarties 6 punkto nuostatų. Jis taip pat neišdėstė savo pozicijos nagrinėjamu klausimu nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme.
Taikos sutartį sudariusios šalys galutinį rezultatą pasiekia tik po to, kai yra įvykdytos taikos sutarties sąlygos, dėl kurių susitarė šalys ir kurias patvirtino teismas. Vienas iš pagrindinių taikos sutarties sąlygų vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas (CK 6.200 str. 2 d.). Taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymas susijęs su abiejų šalių, šiuo atveju ypač atsakovo, geros valios išraiška, sąžiningumu. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog vykdant taikos sutarties sąlygas dėl priteistos pinigų sumos įskaitymo ieškovo atsakovui parduotais, o po to atpirktais daiktais, atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, o vėliau nebeliko galimybės įvykdyti teismo nutartimi patvirtintas šalių sutartas taikos sutarties sąlygas dėl skolos įskaitymo daiktais. Tik atsakovo gera valia galėjo būti vykdoma ir taikos sutarties 5 punkte įtvirtinta sąlyga dėl 10 (dešimt) procentų skolos padengimo nuo atsakovo užsakytų naujų prekių iš ieškovo vertės. Dėl šių priežasčių teismo įsiteisėjusios nutarties nevykdymas užtruko nepagrįstai ilgai (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartis, kuria patvirtintos taikos sutarties sąlygos, įsiteisėjo 2009 m. balandžio 14 d., b.l. 169-173). Be to, pagal taikos sutartyje nustatytas sąlygas atsakovas per šį laikotarpį sugrąžino ieškovui tik nedidelę dalį teismo priteistos skolos. Tokie argumentai taip pat patvirtina, jog yra pagrindas keisti taikos sutarties vykdymo tvarką. Toks aiškinimas pagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ginti ieškovo teises pagal teismo nutarties įvykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančių proceso teisės normų nustatytas taisykles. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti pagrįstos išvados apie skolos, kurią prašo nustatyti ieškovas, atsakovui neįvykdžius sutartinių prievolių, dydį. Žemesnės instancijos teismui netinkamai pritaikius ir išaiškinus CPK normas, reglamentuojančias teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo sąlygų pakeitimą, o pagal byloje esančius duomenis nesant galimybės nustatyti atsakovo negrąžintos skolos, kuri turėtų būti išieškota dėl negalimumo įvykdyti šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties, dydžio, t. y. pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus bylos esminių aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl taikos sutarties įvykdymo tvarkos pakeitimo pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 338 str., 337 str. 2 p.).
Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti, už kokią pinigų sumą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas atsakovas pardavė ieškovui sutartas prekes, ar atsakovas sumokėjo ieškovui tiesiogiai tam tikrą teismo nutartimi priteistą pinigų sumą, jeigu taip, kokio dydžio pinigų suma buvo sumokėta ieškovui. Teismui nustačius kokią pinigų sumą šalys įskaitė prekėmis ir kokią pinigų sumą atsakovui grąžino ieškovas, šia suma turi būti sumažinta teismo nutartimi priteista atsakovo skola ieškovui ir ji priteista iš atsakovo, atitinkamai pakeičiant teismo nutartimi nustatytas taikos sutarties vykdymo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti.
Klausimą dėl ieškovo UAB „Grundfos Pumps“ prašymo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartimi tarp ieškovo UAB „Grundfos Pumps“ ir atsakovo UAB „Sidabriniai vandenys“ patvirtintos taikos sutarties vykdymo sąlygas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.