- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-11310-1026/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05788-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G.
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo A. J. S. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties niekas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Nurodė, jog palikimą sudaro piniginės lėšos bei asmeniniai tėvo daiktai. Pareiškėjas priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra A. J. S. sūnus. A. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. J. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Byloje pateikti įrodymai apie A. J. S. paveldimą turtą.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. S. po tėvo mirties perėmė ir pradėjo valdyti jo turtą – perėmė jo asmeninius daiktus, tai yra faktiškai priėmė A. J. S. palikimą. Suinteresuotas asmuo D. G. su pareiškimu sutiko. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. J. S. turtą, nepateikta.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į A. J. S. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. S. po tėvo A. J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.