Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei K. U., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, nedalyvaujant atsakovui G. B., dalyvaujant institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. U. ieškinį atsakovui G. B., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2000 m. pradėjo draugauti su atsakovu, po metų jis apsigyveno pas ją bute, todėl gyveno kaip šeima, tvarkė bendrą ūkį iki kol atsakovas išvyko į užsienį. 2003 m. pagimdė sūnų, kuris gyvena kartu su ja. Atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę, išlaikymo neteikia nuo pat vaiko gimimo.

Atsakovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimo negauta.

Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje pateikto Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė K. V. (dabar (duomenys neskelbtini)), tėvystės nenustatyta (b.l. 6, 9). Tėvystei, sutinkamai su LR CK 3.148 str. 1d., pagrindas nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi net tinkamai pranešus apie šios civilinės bylos nagrinėjimą atsakovas bylos procesu nesidomėjo, į posėdžius neatykdavo, prašymų nereiškė, atsileipimo nepateikė. Tačiau be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir dėka kitų įrodomųjų faktų: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, išlaikymas ir kt. Bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas turėtų pasižymėti būdingais šeimos santykiams bruožais – santykių artumu, viešumu ir pan., Tai gyvenimas viename būste, bendras turtas, maitinimasis kartu, materialioji ir moralinė parama vienas kitam. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Ieškovės paaiškinimus, kad ji su atsakovu iki vaiko gimimo kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir pan. patvirtino byloje pateikti įrodymai (CPK 178, 186 str.). Liudytoja I. Z. yra ieškovės draugė. Iš jos parodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu bendravo nuo 2000 metų, gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį nuo 2001 m. Pateiktos foto nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad šalys kartu gyveno kaip šeima, atsakovas lankė mažametį vaiką. Minėti įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas tėvystę pripažino, todėl įvertinus pateiktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus T. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas G. B. (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas duomenų apie kitus išlaikytinius, savo sveikatos būklę teismui nepateikė, atsiliepimo ir prašymų nepareiškė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, sutinka su pareiga išlaikyti vaiką ir su ieškovės prašomu išlaikymo po 400 Lt dydžiu bei išlaikymo įsiskolinimu.

Pažymėtina, kad ieškovė, vykdydama savo pareigą nepilnamečiui sūnui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į ugdymą, sveiką mitybą, augančiam organizmui reikalingą reguliarų vitaminų vartojimą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punkto nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, šiuo metu suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio T. V., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė motina K. U. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trijų metų laikotarpį skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį priteisimo (CPK 185, CK 3.200 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 29,34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo turėtų būti priteistas žyminis mokestis: 100 Lt tėvystės nustatymo dalyje, 144 Lt išlaikymo priteisimo dalyje, 432 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyje, viso 676 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turės pareigą mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, į tai, kad jis neturi nekilnojamojo turto, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais laikytina, kad minėtų išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų ir taip sunkią atsakovo turtinę padėtį, todėl atsakovas iš dalies atleistinas nuo minėtų išlaidų atlyginimo valstybei, priteisiant iš atsakovo 10 Lt pašto išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo priteistinos 720 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas G. B., a.k(duomenys neskelbtini) yra T. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo G. B., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-11-24 po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 14 400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį, nustatant ieškovei K. U., a.k(duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. B., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei -10 Lt (dešimt litų) pašto išlaidų ir 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. B., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei -720 Lt (septynis šimtus dvidešimt litų) žyminį mokestį, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.