Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-946-1150/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-02
Bylos Nr.
e1-946-1150/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00024-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
A. I.-J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-946-1150/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00024-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.; 1.2.4.5.1; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 2 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-946-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. I.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. I.-J. dėl neatsargumo susargdino naujagimį A. I., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent: ji, žinodama, kad laukiasi, elgėsi nerūpestingai, buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui, nesidomėjo vaisiaus raida bei galimais rizikos veiksniais – nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 21 d., paskutiniu nėštumo periodu, vartojo narkotines medžiagas – heroiną, kurios toksiškai veikė jos vaisių sukeldamos jo organizmo pripratimą šiai medžiagai, ko pasėkoje naujagimiui A. I., pagimdytam (duomenys neskelbtini) VšĮ „Vilniaus gimdymo namuose“, Vilniuje, Tyzenhauzų gatvėje 18A, pasireiškė narkotinės abstinencijos sindromas, išsivystęs dėl jos narkotikų vartojimo nėštumo metu. Tokiu būdu A. I.-J. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė naujagimio sūnaus A. I. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. I.-J. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamoji A. I.-J. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad besilaukdama vartojo narkotines medžiagas – heroiną, kadangi yra priklausoma nuo jų, narkotines medžiagas vartoja apie 4 metus. Ji sužinojo, kad laukiasi, būdama tris mėnesius nėščia, prieš sužinodama taip pat vartojo, vėliau, kai sužinojo apie nėštumą, ji stengėsi mažinti dozes vien dėl to, kad taip nekenktų kūdikiui, bet visiškai nevartoti nepavyko. Bando užsiregistruoti gydymuisi pas R. B., bet didelės eilės. Nori patekti būtent pas šį gydytoją, nes iš pažįstamų, kurie gydėsi pas jį, daug kas pasveiko, gydytojai jį rekomendavo. Jeigu nepavyks patekti greitu metu pas šį gydytoją, ji kreipsis į Aušros vartų ligoninę. Nori pasveikti nuo narkomanijos, yra tuo suinteresuota. Gailisi dėl savo elgesio, labai nori kuo greičiau pasveikti ir susigrąžinti vaikus (b. l. 92–95, 102–104).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamosios prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Liudytoja R. M. parodė, kad ji yra VšĮ „Centro poliklinikos“, Naujamiesčio filialo vidaus ligų gydytoja. Dėl A. I.-J. nėštumo ir ar jo metu ji vartojo narkotines medžiagas, nežino, bet gydytojai žinoma, kad dėl narkotinių medžiagų priklausomybės kaltinamoji turėjo problemų. Prisimena, kad 2020 m. pradžioje buvo išrašytas siuntimas pas priklausomybės ligų gydytoją dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Kaltinamoji su siuntimu į gydymo įstaigą kaltinamoji nenuvyko. Į vidaus ligų gydytojo funkcijas nėščiųjų priežiūra neįeina. Nėščiąsias prižiūri gydytojai ginekologai-akušeriai. Prieš apklausą pasidomėjo A. I.-J. lankymusi pas gydytojus ir matė, kad ji kelis kartus nėštumo laikotarpiu lankėsi pas gydytojus ginekologus-akušerius poliklinikoje (b. l. 26–27).

3.2. VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 12.00 val. iš VšĮ Vilniaus gimdymo namų į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų naujagimių skyrių atvežtas vyriškos lyties naujagimis, gimęs (duomenys neskelbtini). Pacientui diagnozuotas naujagimio abstinencijos sindromas dėl motinos narkomanijos (vartojo heroiną). Su vaiko mama kontakto nėra. Prieš metus naujagimių skyriuje buvo hospitalizuotas naujagimio brolis. Iš medicininės dokumentacijos žinoma, kad nuo 2019 m. du vaikai augo su mama. Trečio vaiko nėštumo metu motina rūkė, vartojo narkotines medžiagas, moterų konsultacijose lankėsi vieną kartą (b. l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G426/2021 (01) konstatuota, kad remiantis aprašytais pateiktų A. I.-J. ir jos naujagimio medicininių dokumentų duomenimis, A. I.-J. vyriškos lyties naujagimiui, gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas naujagimių narkotinės abstinencijos sindromas, išsivystęs dėl motinos narkotikų naudojimo nėštumo metu. Dėl šio sindromo naujagimio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 66–67).

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 199/2021(01) konstatuota, kad A. I.-J. šlapime rasta morfino, kodeino, pėdsakų 6-monoacetilmorfin. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (b. l. 69).

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu A. I.-J. už veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 60 parų arešto bausmę ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 40 parų arešto bausmę. Prokuroras taip pat siūlo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 7 ir 10 punktais, paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąją visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji A. I.-J. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 119-122).

A. I.-J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą A. I.-J., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 119-122).

6. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

7. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinama A. I.-J., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji būtų padariusi žalą.

8. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

9. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. I.-J., žinodama, kad laukiasi, elgėsi nerūpestingai, buvo abejinga kūdikio vystymosi procesui, nesidomėjo vaisiaus raida bei galimais rizikos veiksniais – nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 21 d. vartojo narkotines medžiagas – heroiną, kurios toksiškai veikė jos vaisių, sukeldamos jo organizmo pripratimą šiai medžiagai. Tai lėmė, kad naujagimiui A. I., pagimdytam (duomenys neskelbtini) VšĮ „Vilniaus gimdymo namuose“, Vilniuje, Tyzenhauzų gatvėje 18A, pasireiškė narkotinės abstinencijos sindromas, išsivystęs dėl kaltinamosios narkotikų vartojimo nėštumo metu. Tokiu būdu A. I.-J. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė naujagimio sūnaus A. I. sveikatą. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek pačios kaltinamosios prisipažinimas (b. l. 92–93), tiek VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ raštas Nr. SR-6141 (b. l. 3), tiek teismo medicinos specialisto išvada Nr. G426/2021 (01) (b. l. 66–67). Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekyla. Įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios A. I.-J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje.

11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. I.-J. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 121).

Dėl A. I.-J. skirtinos bausmės

12. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajai paskirti 60 parų arešto bausmę ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 40 parų arešto bausmę. Prokuroras taip pat siūlo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 7 ir 10 punktais, paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąją visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

14. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

15. Kaltinamajai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamajai atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas, veika baigta. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją A. I.-J.– jauno amžiaus, nedirbanti, nuo 2021 m. gegužės 18 d. registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, daug kartų bausta administracine tvarka, nuobaudų nemoka, todėl laikoma, kad jos galiojančios. Duomenų apie gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra. Nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. įrašyta Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

17. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis už vidurkį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos kaltinamajai paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

18. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai A. I.-J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu sulaikyta nebuvo, kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. I.-J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. I.-J. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos kaltinamąją įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti A. I.-J., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji (A. I.-J.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė