Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-397-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
1A-616-397-2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00421-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
L. K.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudž. byla Nr. 1A-616-397-2013Teisėja Aušra Vingilė Proceso Nr. 1-24-1-00421-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-04-08 iki 2013-04-09.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš automobilio, o būtent: 2013-04-08 apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikštelėje, sugadindamas A. M. automobilio „BMW“ 525 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę ir bandydamas dureles atidaryti, iš automobilio pasikėsino pagrobti priekinėje panelėje įdėtą 400 Lt vertės automobilinį grotuvą „JVC“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas liudytojo R. K..

Nuteistasis L. K. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, paskiriant švelnesnę iš alternatyvių sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimą arba baudą (jos dydį nustatant, atsižvelgiant į sunkią turtinę padėtį) arba arešto bausmę, kurios trukmę rasti galimybę sutrumpinti, įvertinant atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas mano, jog bausmė paskirta per griežta, atsižvelgiant į veikos pobūdį, pasekmes bei kitas aplinkybes, todėl neatitinka BK 41 str. ir 54 str. reikalavimų. Kadangi nustatyta ne vena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apelianto manymu, jam nepagrįstai paskirta pati griežčiausia bausmės rūšis. Apelianto teigimu, teismas realiai atsakomybę lengvinančių aplinkybių neįvertino, tik deklaravo, kad į jas atsižvelgia. Be to, teismas nurodė, kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.), nors teismų praktikoje paprastai ši aplinkybė virinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistojo manymu, skiriant bausmę, teismas taip pat neįvertino ir veikos stadijos, tai yra to, jog veika nebuvo baigta. Neįtikinami ir teismo motyvai dėl nuteistojo riboto pakaltinamumo veikos padarymo metu. Taip pat skunde pažymima, jog vien buvimas recidyvistu nėra besąlyginis pagrindas skirti pačią griežčiausią iš nustatytų bausmių rūšių. Nuteistasis deklaruoja, jog paleistas po paskutinės bausmės atlikimo iš laisvės atėmimo vietos stengėsi gyventi sąžiningai, ieškojo darbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teigia, jog jis visuomenei nepavojingas, išvadas dėl savo klaidų padaręs ir jų daugiau nebekartos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Ginčo dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra, šioje byloje keliamas bausmės individualizavimo klausimas, todėl kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Nuteistasis nepagrįstai prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo L. K. bausmės klausimą, tinkamai vadovavosi įstatyme numatytais pagrindais, bK 41 str. ir 54 str. nuostatos nepažeistos. Nėra jokio pagrindo abejoti L. K. paskirtos bausmės teisingumu. Apylinkės teismas teisingai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savanoriškai atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai pripažinta tai, kad L. K. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors L. K. skunde nesutinka su teismo argumentais dėl jo galimai buvusio riboto pakaltinamumo, tačiau konkretesnių argumentų dėl šios aplinkybės nenurodo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teidmo išvadomis dėl to, jog nėra pagrindo pripažinti, kad L. K. galėjo būti riboto pakaltinamumo būsenoje, nes teismo išvados padarytos įvertinus visas reikšmingas aplinkybes – nuteistojo parodymus, kad tokią būseną lėmė jo neblaivumas, rašytinius duomenis dėl priklausomybės ligų, bei išvadą, jog teismo psichiatrinę ekspertizę atlikti nereikalinga. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nuteistasis galėjo būti riboto pakaltinamumo būsenoje darant nusikalstamą veiką, todėl skundo argumentai dėl šios aplinkybės atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, tai pripažino ir nuteistasis, kad nusikalstamus veiksmus lėmė jo apsvaigimas nu alkoholio ir tai pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apeliantas skunde kelia klausimą ir dėl dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo. Mano, jog jo atsiprašymas galėtų būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Nors ši aplinkybė ir nepripažinta atsakomybę lengvinančia, tačiau į ją neabejotinai atsižvelgta nustatant bausmės dydį, kuris yra žymiai mažesnis nei vidurkis ir artimas terminuoto laivės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui. Be to, pažymėtina, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą vienas ar kitas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis. Šiuo atveju atsižvelgiant į veikos pobūdį (turtinė), nuteistojo asmenybę (ne kartą teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo atsiprašymas neturi atsakomybę lengvinančios aplinkybės pobūdžio.

Sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, įvertintina tai, kad L. K. anksčiau teistas 9 kartus, teistumui neišnykus, padarė naują nusikalstamą veiką. Dalis ir ankstesnių jo teistumų yra susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu, kas rodo, kad jis išvadų iš jam taikytų poveikio priemonių nepadarė, jis ir toliau yra linkusi nusikalsti asmenybė, ši veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Be to, sutinkamai su BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes L. K., kaip recidyvistui, net ir esant kelioms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė ir tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoj, nustatė žymiai mažesnį nei įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, beveik artimą šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui, todėl darytina išvada, jog tiek atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tiek ir nuteistojo atsiprašymas bei nusikalstamos veikos stadija įvertinta tinkamai.

Kadangi L. K. yra recidyvistas, anksčiau teistas net 9 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, nusikaltimas buvo itin įžūlus (padarytas viešoje vietoje, viduryje dienos, meluojant apsaugos darbuotojui, kad nori patekti į savo automobilį, o savininkei į klausimą, ką jis daro prie jos automobilio, įžūliai atsakant, kad bando į jį patekti) būtent laisvės atėmimo bausmė yra pati tinkamiausia BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad L. K. paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, ji nėra per griežta ir yra tinkama realizuoti bausmės tikslus - siekti ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir paveikti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.

Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas bausmę L. K. individualizavo tinkamai, paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai.

Visa tai įvertinus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti pagal nuteistojo L. K. apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį palikti galioti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas Jaliniauskas