- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-31
- Bylos Nr.
- N-62-415-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. V. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB "Žildeta" direktore, 2005 03 21 ir 2005 04 07 leido dirbti nesudariusiam darbo sutarties, t. y. nelegaliai, A. K. - tuo V. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41 ³ str. l d. (nelegalus darbas).
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, Kaltinimas iš esmės grindžiamas A. K. parodymais bei jo pateiktais dokumentais - 2005 04 07 PVM sąskaita faktūra ir 2005 03 21 kelionės lapu Nr.20050321. jis aiškino, kad jis, ieškodamas darbo, š.m. vasario mėn. kreipėsi į UAB "Žildeta" dėl darbo ir jį priėmė dirbti vadybininku - reikėjo savo automobiliu BMW 520 išvežioti gaminamą produkciją į prekybos taškus ir ieškoti naujų klientų. Dirbo iki 2005 04 20, tačiau atlyginimo jam V. Č. nemokėjo, oficialiai neįdarbino. Sutartas atlyginimas buvo 1500 - 2000 Lt per mėnesį į rankas.
Šalies argumentai
V. Č. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji dirba UAB "Žildeta" direktore, bendrovė užsiima konditerijos gaminių gamyba bei išvežiojimu po prekybos taškus. Pokalbiui kaip darbo ieškantis buvo atvykęs A. K., tačiau jis neturėjo automobilio, kuris atitiktų higienos reikalavimus, keliamus produkcijos išvežiojimui, todėl į darbą nebuvo priimtas. Tačiau jis vis tiek būdavo įmonės patalpose, prašėsi priimamas, nes norėjo važinėdamas suderinti savo verslą - draudimo paslaugų teikimą ir produkcijos išvežiotojo darbą, sėdėdavo pas buhalterę, gerdavo kavą, kartu važinėdavo su įmonės vadybininkais po objektus, į kuriuos būdavo išvežiojama produkcija, pasiūlė automobilių meistrą, kuris galėtų suremontuoti sugedusį bendrovės automobilį. Šis automobilis buvo remontuojamas apie pusantro mėnesio pas jo rekomenduotą meistrą, o kai buvo suremontuotas, A. K. savavališkai paėmė apmokėjimo dokumentus ir ant jų pasirašė. Kelis kartus įmonės vadybininkai skundėsi, kad po to, kai su jais važiuodavo A. K., dingo dokumentai.
Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba UAB "Žildeta" sandėlininke. A. K. yra mačiusi bendrovės patalpose, tačiau ką jis ten veikia, nežino. Ji jam niekada nėra išdavusi jokių prekių. PVM sąskaitoje faktūroje Nr.0002454 yra įrašyta jos pavardė, tačiau ji jam prekių pagal šį dokumentą tikrai neišdavė, ant kelionės lapo Nr.20050321 taip pat yra jos pavardė, tačiau parašas ne jos, o J. K., jame nurodytų prekių ji taip pat neišdavė. Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba UAB "Žildeta" finansiste, A. K. buvo atėjęs įsidarbinti, tačiau kadangi jis neturėjo automobilio, tinkamo gabenti maisto produktus, į darbą priimtas nebuvo. Tačiau jis vis tiek ateidavo į bendrovės patalpas, ateidavo pas ją, buvo labai paslaugus ir malonus, jie kartu išgerdavo kavos. Jis rodė patentą, kuriuo jam buvo leista teikti draudimo paslaugas, sakė kad jam būtų patogu išvežioti bendrovės produkciją, tuo pačiu jis galėtų siūlyti draudimo paslaugas kituose rajonuose. Jis važiuodavo kartu su kitais vairuotojais į rajonus, taip pat norėjo perparduoti bendrovės produkciją. Tuo tikslu jam vieną kartą buvo išrašytas kelionės lapas Nr. 20050321, tačiau mokesčių inspekcijoje jai pasiteiravus, ar turint patentą verstis draudimo veikla galima pardavinėti maisto produktus, buvo gautas neigiamas atsakymas, todėl išduotos prekės buvo grąžintos atgal į sandėlį, o šį kelionės lapą jis savavališkai pasiėmė. Pagal sąskaitą faktūrą ser. ZIL Nr.0002454 ji kartu su A.K. vežė prekes Sonatos Alesiūtės įmonei, buvo vežta jo iniciatyva, jis kvietėją važiuoti į kavinę ir tuo pačiu užvežti bendrovės produkciją, o kadangi tuo metu nebuvo kam nuvežti šių prekių, ji sutiko ir dėl to labai gailisi. Taip pat teigė, kad A.K. nuo jos stalo yra paėmęs ir daugiau dokumentų su įmonės antspaudais, prašė jos paliudyti, kad jis iš tiesų nelegaliai dirbo UAB "Žildeta", tačiau ji nesutiko, kadangi taip nebuvo. Liudytoja S. A., S.Alesiūtės įmonės savininkė, patvirtino, kad J. K. kartu su nepažįstamu, pirmą kartą matytu vyriškiu atvežė prekes pagal sąskaitą faktūrą serija ZIL Nr.0002454, tačiau kaip atrodė tas vyriškis, neprisimena. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad nukentėjusio parodymų nepatvirtino liudytojai, su kuriais jis teigia dirbęs. Apie kelionės lapo ir sąskaitos faktūros, kuriuose įrašytos A.K. pavardės patekimo pas A.K. aplinkybes parodė liudytoja J. K., ir šie faktai rodo tik tai, kad jis yra buvęs bendrovės patalpose, bendravęs su darbuotojais, žino vietas, kur buvo išvežiojama produkcija. Teismo nuomone, šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad buvo padaryta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika, t.y. kad A.K. nelegaliai dirbo UAB "Žildeta" dėl direktorės V.Č. kaltės. Administracinė byla V. Č. atžvilgiu nutrauktina nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. sudėties.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme, nes nutarimas neteisingas. Teismas nesirėmė pateiktais liudininko A. K. parodymais, kuriuose jis aiškiai nurodė, kad UAB "Žildeta", nesudaręs darbo sutarties (nelegaliai) dirbo nuo 2005 m vasario mėn. 21 d. iki balandžio mėn. 20 d. vadybininku. Su bendrovės direktore V. Č. buvo sulygtas mokėti 1500 - 2000 Lt. darbo užmokestis. Teismas rėmėsi tik pažeidėjos V. Č. ir jos šaliai atstovaujančių liudytojų parodymais. V. Č. paaiškinimas, kad A. K. nedirbo bendrovėje, o su įmonės vadybininkais važinėdavo po objektus, į kuriuos išvežiojama produkcija, teismo turėjo būti vertinamas kritiškai. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą. rėmėsi nelegalų A. K. darbą patvirtinančiais raštiškais įrodymais, t. y. UAB "Žildeta" kelionės lapu Nr. 20050321, kuriuo buvo išduota įmonės produkcija, pakrauta į liudytojo automobilį BMW 520. Faktas patvirtintas darbuotojos J. K. parašu (kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu). Taip pat iš PVM 2005 m. balandžio 7 d. sąskaitos faktūros ZIL Nr. 0002454 nustatyta, kad A. K. išduota bendrovės produkcija, kurios gavimas patvirtintas jo parašu. A. K. "Žildetos" produkciją pristatė Sonatos Alesiūtės įmonei. UAB "Žildeta" darbuotojos J. K. parodymai, kad A. K. vieną kartą buvo išrašytas kelionės lapas Nr.20050321, bet vėliau prekės gražintos atgal į sandėlį, o kelionės lapas jo pasiimtas savavališkai, ir kad A. K. vėžė prekes Sonatos Alesiūtės įmonei savo iniciatyva teismas turėjo vertinti kritiškai. Teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, kad nesurinkta įrodymų apie darbdavio atstovo ir darbuotojos susitarimą dirbti tam tikrą darbą už tam tikrą atlygį. A. K. raštiški paaiškinimai įrodo, kad su UAB „Žildeta" direktore V. Č. buvo sulygtas darbo užmokestis. Raštiški įrodymai surinkti byloje patvirtina, kad A. K. faktiškai dirbo UAB "Žildeta" vadybininku, t. y. šalys buvo susitarę dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 95 str. numatytų darbo sutarties sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 41 ³ straipsnyje yra išdėstyta blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Dėl to taikant ATPK 41 ³ straipsnį ir sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties elementų, būtina vadovautis Darbo kodeksu. Draudžiama veika pagal ATPK 41 ³ straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Kad nustatyti, jog padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas, būtina konstatuoti, jog yra nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis), t. y. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių turinio. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais.
Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės kaip pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštasis kaltinimas dėl nelegalaus darbo yra neįrodytas, jog nėra visų būtinų teisės pažeidimo sudėties elementų. Reikia sutikti su apeliantu, kad šioje byloje yra prieštaringų įvairių asmenų pasakytų teiginių. Vertinant įrodymus yra svarbios aplinkybės, kad V. Č. pateikė nenuoseklius, prieštaringus paaiškinimus, jos nurodyta versija yra neįtikima; dalis liudytojų yra nuo darbdavio priklausomi asmenys, suinteresuoti liudyti darbdavio naudai, tuo tarpu, byloje yra parodymų, kurie nepaneigia A. K. nurodytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų, apie kuriuos kalbama apeliaciniame skunde. Iš šių įrodymų seka, kad buvo atliekama darbo funkcija, o ne kad asmuo buvojo organizacijoje tik savo noru, be tikslo. Neįtikėtina, kad be įmonės savininko žinios pašalinis asmuo būtų bendrovės patalpose arba atliktų tam tikrus darbus be darbdavio žinios ir prieš jo interesus ir pan. Taigi, byloje yra duomenų, kad A. K. dirbo įmonės naudai, jo ir darbdavio santykiuose yra darbo sutarties požymių, o darbdavys leido dirbti asmeniui nesilaikydamas darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismas atliko paviršutinišką įrodymų vertinimą ir reikia sutikti su apeliantu, kad bylą nutraukė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas negali bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pabloginti jo padėties, be to turi būti šiam asmeniui užtikrinama teisė į apeliaciją. Dėl to byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kadangi nėra protokolo, galima sutikti su apeliantu, kad liudytojų apklausa galėjo būti atlikta paviršutiškai, nes nedalyvavo inspekcijos pareigūnai. Padarytas įrodymų vertinimas, neatitinka teisės principų (ATPK 257 str.).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. 3 p.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.