Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“, valdančiai vivus.lt sistemą, ir uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2018 m. birželio 22 d. gautas ieškovės V. J. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, pareikštas atsakovui V. J., kuriuo ieškovė prašė nutraukti V. J. ir V. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio V. J. kaltės, ieškovės naudai iš atsakovo V. J. priteisti 1 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Credit Service“ ir UAB „SB lizingas“ tampa solidariomis V. J. ir V. J. prievolėmis; nutrauktus santuoką ieškovei V. J. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „K.“; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalys teismui 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė sudarytą taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr. e2-5533-630/2018, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje ir sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.64 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Šiuo atveju teismui buvo pateikta tarp ieškovės bei atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurioje abipusių nuolaidų būdu, atsižvelgdamos į tarpusavio interesus ir savo finansines galimybes, šalys išsprendė kilusį ginčą. Taikos sutartimi šalys sutarė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad visus baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, įgytus santuokoje ir iki santuokos sudarymo, yra pasidalinę, pasiėmę kiekvienas sau ir dėl jų pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje nereikš, jokio kito bendro turto neturi. Šalys taip pat sutarė, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios lėšos ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka jų pačių asmenine nuosavybe. Šalys patvirtino, kad yra abu darbingi, jų gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, todėl išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Šalys taip pat susitarė, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ yra asmeninė ieškovės prievolė, o kreditorinis įsipareigojimas UAB „Credit Service“ yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Šalys susitarė, kad mokėjimus kreditoriui vykdys solidariai pagal nustatytą kredito grąžinimo grafiką nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos. Šalys taip pat nurodė, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo yra praėję mažiau nei vieneri metai, jų santuoka gali būti nutraukta tik ginčo teisenos tvarka, todėl šioje dalyje taikos sutartis negali būti tvirtinama kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena kaip šeima ir bendro ūkio neveda, nežada vėl pradėti gyventi kartu, nurodo, kad galimybės susitaikyti nėra, termino susitaikyti prašo neskirti, atsakovas susilaukė vaiko su kita moterimi, todėl laikytina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio V. J. kaltės, pateiktoje taikos sutartyje šalys sutarė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei V. J. grąžintina iki santuokos turėta pavardė - „K.“, atsakovui paliktina - „J.“ pavardė. Priteisti išlaikymą šalys nereikalauja. Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje bendro turto neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi.

Ieškovės ir atsakovo prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos dalyje dėl piniginių prievolių padalijimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nei vienos iš šalių ir kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams žalos nedaro. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorinis reikalavimas UAB „SB lizingas“ atsirado pagal 2017 m. spalio 9 d., tarp UAB „SB lizingas“ ir ieškovės V. J., sudarytą vartojimo kredito sutartį, t. y. iki santuokos su atsakovu V. J. sudarymo, todėl ši prievolė laikytina asmenine ieškovės V. J. prievole. Kreditorinis reikalavimas UAB „Credit Service“ atsirado pagal 2018 m. balandžio 13 d., tarp UAB „Credit Service“ ir V. J. ir V. J., sudarytą vartojimo kredito sutartį, t. y. santuokos metu, todėl ši prievolė laikytina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Šalys raštu patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis dalyje dėl piniginių prievolių kreditoriams UAB „SB lizingas“ ir UAB „Credit Service“ padalijimo teismo tvirtintina ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Šalims išaiškintina, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 294 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Išaiškintina šalims, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnis).

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas, kurio pagrindu ieškovei V. J. buvo teikta antrinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismui pateikta 2018 m. rugpjūčio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4828, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. J. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 130,00 Eur advokato užmokestis. Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitoje dalyje civilinė byla nutrauktina sudarius taikos sutartį, iš atsakovo priteistina 25 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nuo kurių ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista.

Už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės turi būti mokamas 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis. CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad sudarius taikos sutartį šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, dalyje reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį, iš atsakovo V. J. valstybės naudai priteistinas 25 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur x 25 proc.) ir teismo turėtos 5,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis CK 3.60, 3.117, 3.119, 3.123 straipsniais, CPK 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinant iki santuokos turėtą pavardę – K., atsakovui paliekant pavardę – J.

Kitoje dalyje civilinę bylą Nr. e2-5533-630/2018 nutraukti ir patvirtinti ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį dėl piniginių prievolių padalijimo tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“, juridinio asmens kodas 234995490, pagal 2017 m. spalio 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C710962561, yra asmeninė V. J. prievolė.

2. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas UAB „Credit Service“, juridinio asmens kodas 302431575, pagal 2018 m. balandžio 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CS9822673002, yra solidari V. J. ir V. J. prievolė. Šalys susitaria, kad mokėjimus kreditoriui pagal minėtą sutartį Šalys vykdo solidariai pagal nustatytą kredito grąžinimo grafiką nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos.

3. Šalys pareiškia, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,5 Eur (trisdešimt du eurus dvidešimt penkis ct) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.