- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-943-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
- Pareiškėjas
- T. Z., T.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Birutės Bobrel,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 20l1 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4191-454/2011 pagal pareiškėjos T. Z. prašymą dėl turto apyrašo sudarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. Z., palikimo priėmimo tikslu, pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama sudaryti palikėjo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po mirties palikto turto apyrašą (b.l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi (b.l. 13-14) atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
Nutartis motyvuojama tuo, kad prie prašymo pateikti ne visi įrodymai, būtini bylai išspręsti. Pareiškėja nurodo, kad ji yra palikėjo teta, t.y. penktos eilės įstatyminė įpėdinė, kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Tačiau teismui nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių prašyme dėstomas aplinkybes, t.y. kad mirusysis neturėjo brolių, seserų, buvo nevedęs, neturėjo vaikų. Teismas nustatė, kad V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2010-10-22, o pareiškėja į teismą dėl turto apyrašo sudarymo kreipėsi 2011-01-21, t.y. nuo palikėjo mirties yra praėję beveik trys mėnesiai. Tačiau pareiškėja yra penktos eilės įstatyminė įpėdinė ir jai teisė priimti mirusiojo palikimą atsiranda tik po penkiolikos mėnesių nuo palikėjo mirties. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog pareiškėja kreipėsi į teismą nesuėjus terminui, nuo kurio jai atsiranda teisė priimti palikimą. Pareiškėjai teismas išaiškino, kad norėdama kreiptis į teismą su prašymu dėl turto apyrašo sudarymo, ji turi pridėti šioje nutartyje išvardintus įrodymus (dokumentus, įrodančius, kad nėra įstatyminių palikėjo V. Z. įpėdinių), arba kreiptis į teismą praėjus įstatymo nustatytam terminui (penkiolikai mėnesių nuo V. Z. mirties), kadangi CPK 582 str. 6 d. neuždraudžia pasikeitus aplinkybėms pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėja T. Z. atskiruoju skundu (b.l. 18-19) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-25 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti apylinkės teismui iš naujo.
1.2010 m. spalio 22 d. mirė T. Z. brolio A. V. Z. (mirusio 1985-05-02) sūnus V. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (ir jos dienai) gyvenęs Partizanų g. 70 - 34 Kauno m. Pastaruoju adresu buvo ir paskutinė V. Z. deklaruota gyvenamoji vieta. Po V. Z. mirties vienintele jo įstatymine įpėdine yra jo teta T. Z. - penktos eilės įstatyminė įpėdinė (pagal LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p.). V. Z. motina A. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2010-07-19 d. V. Z. nebuvo susituokęs, vaikų jis neturi. Taip pat, kaip buvo minėta, be jo tetos T. Z. nėra ir kitų V. Z. įstatyminių įpėdinių. Nepaliko jis ir testamento.
2.Pareiškime Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateikta visa žinoma informacija, reikalinga palikėjo V. Z. turto apyrašui sudaryti. Po palikėjo V. Z. mirties jo paties vardu registruoto nekilnojamojo turto neliko, tačiau jis yra priėmęs palikimą po jo motinos A. Z. mirties. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir Prienų rajono 2 - ojo notaro biuro notarės 2010-09-24 liudijimas (paveldėjimo bylos Nr. 153/2010 m.; reg. Nr. 3606), kuriame nurodyta, jog 2010-09-24 V. Z. (gyv. Partizanų g. 70-24, Kauno m.) 2010-07-19 dieną mirus testatorei A. Z. (kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Panemunės g. 28 Prienų m.) palikimą priėmė ir įpėdiniui V. Z. tas liudijimas išduotas gauti reikalingus dokumentus, patvirtinančius mirusiosios nuosavybės teises į turėtą turtą. Tuo tarpu, kadangi V. Z. pats 2010-10-22 mirė, nurodytoji paveldėjimo byla taip ir nebuvo baigta. Nepaisant pastarųjų aplinkybių, nors V. Z. mirė nebaigus paveldėjimo bylos pagal jo priimtą palikimą po jo motinos A. Z. mirties ir tokiu būdu A. Z. turėtas nekilnojamasis ir kitas turtas iki šios dienos yra registruotas jos vardu, įstatyminė įpėdinė T. Z. pagal LR CK normas turi teisę priimti ir pastarąjį turtą, nuosavybės teises į kurį pats V. Z. iki jo mirties nespėjo nurodytosios Prienų rajono 2-ojo notaro biuro paveldėjimo bylos eigoje įforminti savo vardu.
3.Tokiu būdu palikėjo V. Z. įpėdinei T. Z. yra žinomas šis pastarojo palikėjo turtas: 1) Butas, registruotas A. Z. vardu ir esantis Partizanų g. 70 - 34 Kauno m.; 2) Gyvenamasis namas ir žemės sklypas, registruoti A. Z. vardu ir esantys Sodininkų bendrijoje „Centrolitas" (Seklyčios g. Nr. 145. Gervėnupio seniūnija, Kauno raj. sav.); 3) Žemės sklypas, registruotas A. Z. vardu ir esantis Islandijos pi. 209B, Kauno m.; 4) Piniginės lėšos A. Z. vardu „Prienų globos namuose" (Panemunės g. 28 Prienų m.) 12000,00 Lt sumoje.
4.Apie palikėjo V. Z. skolas ir jo kreditorius įpėdinei T. Z. nėra žinoma.
5.T. Z. yra gavusi antstolės Gitos Andrijauskienės (Antstolės Gitos Andrijauskienės kontora; L. S. g. 3 - 4 Kaunas) sutikimą įvykdyti teismo pavedimą dėl palikėjo V. Z. turto apyrašo sudarymo. Manoma, kad pagal LR CK 5.53 str. 3 d. palikimo apyrašui sudaryti nustatytinas vieno mėnesio terminas.
6.Remdamiesi nurodytais duomenimis ir motyvais, o taip pat LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p.. 5.53 str. 2 ir 3 d. d., vadovaudamiesi LR CPK 579 str., 580 str.. 582 str. teismo buvo prašoma: pavesti antstolei Gitai Andrijauskienei (Antstolės Gitos Andrijauskienės kontora; L. S. g. 3 - 4 Kaunas) sudaryti palikėjo V. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2010 m. spalio 22 d., turto apyrašą ne vėliau kaip per mėnesį.
7.Manoma, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta. Be to, dėl trūkstamų dokumentų pateikimui apylinkės teismas galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Bylos dėl teismo leidimo išdavimo, ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos nagrinėjamos LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja T. Z., palikimo priėmimo tikslu, pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama sudaryti palikėjo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po mirties palikto turto apyrašą. Kauno miesto apylinkės teismas motyvuodamas tuo, jog LR CPK XXXIX skyriaus normos nenustato pareiškimų dėl paveldėjimo procedūrų taikymo priėmimo ir pareiškimų trūkumų šalinimo tvarkos, pareiškėjos prašymą atmetė.
Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutikti negali. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 41 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad jeigu prašymas dėl teismo leidimo išdavimo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų, teismas, pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) taikydamas CPK 137 str. 2 d. 1 p., nutartimi atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka. Tačiau ši taisyklė turėtų būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus normas ir tikslus. Teismas taip pat turi galimybę, remdamasis CPK 582 str. 3 d., įpareigoti pareiškėją papildomai pateikti duomenis, kurie, teismo nuomone, yra būtini visapusiškai ir objektyviai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 582 str. 3, 4 d.), arba išreikalauti tokius duomenis savo iniciatyva. Kurį iš aukščiau nurodytų elgesio variantų pasirinkti yra teismo diskrecijos teisė, tačiau tai turi būti padaryta įvertinus bylos aplinkybes bei nepažeidžiant supaprastinto proceso, kurio pagrindas operatyviai išnagrinėti klausimą dėl teismo leidimo, esmės. Ši nuostata nepakito ir vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 12 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010 pažymėjo, jog ypatingosios teisenos proceso normos neriboja teismo teisės taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl tuo atveju, kai, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nustato formalius paduoto procesinio dokumento trūkumus, kuriuos prašymą pateikęs asmuo gali objektyviai pašalinti, turėtų sudaryti galimybę asmeniui juos pašalinti – nurodyti visus trūkumus ir nustatyti pakankamą terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; pagal CPK 582 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi aptartomis teisės normomis ir aukščiau minėta teismų praktika konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatęs pateikto pareiškimo formalius trūkumus, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Kilus neaiškumams, teismas galėjo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis).
Be to, kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, nutartyje nurodydamas, jog pareiškėja, būdama penktos eilės įpėdinė, kreipėsi į teismą nesuėjus 15 mėnesių terminui po palikėjo V. Z. mirties, nuo kurio jai atsiranda teisė priimti palikimą, savo išvados tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė taikytomis teisės normomis.
Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant kitų įpėdinių, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda tik po 15 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis). Toks šios normos aiškinimas nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi, nes be pagrindo varžoma atitinkamos eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
Šios bylos kontekste vertinant CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog paaiškėjus, kad pirmos-ketvirtos eilės įpėdinių nėra, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda palikėjo mirties momentu, o ne po 15 mėnesių kaip konstatavo pirmos instancijos teismas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą toks įpėdinis turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 379-382 str.), reguliuojančias ginčo teisinius santykius, todėl nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjos prašymo sudaryti turto apyrašą perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl turto apyrašo sudarymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.