- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- eI2-1071-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00271-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės, atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- G. Š., J. N., V. M. N.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,
atsakovės Kauno rajono savivaldybės, atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, atstovei Aušrai Jasiukėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareiškimą atsakovei Kauno rajono savivaldybei, atstovaujamai Kauno rajono savivaldybės administracijos, tretieji suinteresuoti asmenys: G. Š., J. N., V. M. N., dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 7 314,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, 335,67 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja pareiškime bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini), nulūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, pareiškėja vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2020 m. rugsėjo 1 d. redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5 papunktį, transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Pareiškėja pagal remonto sąmatą apskaičiavo transporto priemonei padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 7 314,63 Eur draudimo išmoką.
Teigė, kad atsakinga už minėtą įvykį atsakovė Kauno rajono savivaldybė. Medis, kuris apgadino pareiškėjos apdraustą transporto priemonę, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Pareiškėja siuntė pretenziją atsakovei ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1–2 dalimis, teigia, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Tuo pačiu pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad želdynų savininkų ir valdytojų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.
Atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, jog, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šiuo požiūriu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė.
Nurodė, kad po bylos iškėlimo, įforminto CK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tuo pačiu teigė, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Prašė pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno rajono savivaldybė, atstovaujama Kauno rajono savivaldybės administracijos atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Akcentavo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Kauno rajono savivaldybės administracijos veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimą, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį. Pažymėjo, jog teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Mano, jog pareiškime abstrakčiai nurodoma, kad medis, kuris 2021 m. gegužės 3 d. apgadino pareiškėjos apdraustą transporto priemonę, augo Kauno rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype, tačiau nepateikta tai patvirtinančių įrodymų, nepateikiama detalesnių argumentų, kuo remiantis pareiškėja daro išvadą apie tai, kad žalą sukėlęs medis augo Kauno rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Pareiškime nėra detaliai nurodyta medžio, kuris, pareiškėjos teigimu, apgadino jos apdraustą transporto priemonę, buvimo vieta. Iš kartu su pareiškimu pateiktos informacijos nėra aišku, koks medis ir kokiomis aplinkybėmis nulūžo, negalima nustatyti tikslios medžio buvimo vietos. Nagrinėjamu atveju turėtų būti teikiama tiksli ir išsami informacija apie įvykį, pateikiant įrodančią medžiagą (nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas ant transporto priemonės užkritęs medis, ir nurodyta tiksli medžio buvimo vieta). Taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių medis nulūžo. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kad kartu su pareiškimu pateiktuose nuotraukose pavaizduotas medis virto iš Kauno rajono savivaldybei priklausančios ar patikėjimo teise valdomos teritorijos.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nepateikė duomenų apie tikslią įvykio vietą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad už pareiškime nurodyto medžio priežiūrą buvo atsakinga būtent Kauno rajono savivaldybė. Taigi pareiškimas yra nepagrįstas, nes pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su nustatyta pareiga organizuoti jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą, t. y. neįrodyti Kauno rajono savivaldybės neteisėti veiksmai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės civilinės atsakomybės už žalą, kurią padarė ant trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. automobilio užvirtęs medis.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“ draudėjas G. Š. apdraudė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), nuo visų rizikų Transporto priemonių draudimu (Kasko).
2021 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini), nulūžus medžiui buvo apgadintas automobilis. Įvykio metu jis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju.
Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, pareiškėja vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2020 m. rugsėjo 1 d. redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 25 d.). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5 papunktį, transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Pareiškėja pagal remonto sąmatą apskaičiavo automobiliui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 7 314,63 Eur draudimo išmoką.
Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė Kauno rajono savivaldybė yra atsakinga už minėtą įvykį. Medis, kuris apgadino pareiškėjos apdraustą automobilį, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype.
Pareiškėja 2021 m. liepos 1 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 16 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta.
Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 2 ir 3 dalių nuostatas, aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už įstatymo priskirtų funkcijų vykdymą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą, vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Viena iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nurodytų Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas). Savivaldybių pareigą valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdymų kūrimą, želdinių veisimą nustato ir Želdynų įstatymas, pagal kurio 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-622-1673/2012, 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-624/2018), savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti jos teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą.
Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Kauno rajono savivaldybės veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2021 m. gegužės 15 d. eismo įvykio informacijos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) matyti, kad draudiminis įvykis įvyko 2021 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) (eismo įvykio koordinatės 54,85043943060212, 23,91633329267886). Pareiškėja su pareiškimu teismui pateikė 2021 m. gegužės 5 d. Kauno AVPK eismo įvykio informaciją (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kurioje yra užfiksuota, jog draudiminis įvykis įvyko 2021 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) (eismo įvykio koordinatės 54,850429960994774, 23,91563258607684). Atsakovė atsiliepime į skundą teigia, kad nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi žemės sklypas, kuriame augo medis ir dėl jo lūžio įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. N., V. M. N.. Jie ir yra atsakingi už šiame žemės sklype esančių želdinių priežiūrą.
Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 10 d. išrašu, 0,5263 ha žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. N., V.M. N..
Želdynų įstatymas numato, kad želdynų ir želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau – fizinis ir juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 31 dalis).
Siekiant nustatyti atsakingus už želdynų priežiūrą subjektus, yra svarbu nustatyti tikslią įvykio vietą. Teismo vertinimu, pareiškėjos su skundu pateiktos nuotraukos, žemėlapiai (DOK-17943), kuriuose, pareiškėjos manymu, atvaizduota eismo įvykio vieta, nustatyta pagal Kauno AVPK pažymoje nurodytas koordinates, kurios yra skirtingos, yra neinformatyvūs, iš jų negalima nustatyti, kokioje konkrečioje vietoje stovėjo automobilis ir augo medis, kuris nulūždamas jį apgadino.
Atsakovė, patikrinusi faktines aplinkybes pagal Kauno AVPK pažymoje nurodytas eismo įvykio vietos koordinates, nustatė, jog buvo rasti du galimai nuvirtusių / nulūžusių medžių kelmai. Atlikus skaičiavimus nuo kelio ašies, nustatyta, kad vienas iš rastų kelmų yra 8,5 metrai nuo kelio ašies, o kitas – 11,00 metrų nuo kelio ašies. Taip pat nustatyta, jog minėti kelmai yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. N., V. M. N., t. y. medis, apgadinęs automobilį, augo ne atsakovei priklausančioje ar jos prižiūrimoje teritorijoje.
Taip pat į bylą buvo pateikta Kauno AVPK Kelių policijos skyriaus administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Remiantis pateikta medžiaga matyti, kad eismo įvykio vieta yra nurodyta kita, nei nurodyta prieš tai byloje esančiuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, atsakovė pateikė schemą pagal koordinates, kurioje pagal Kauno AVPK pateiktus duomenis pažymėta kelmo buvimo vieta. Iš šio dokumento (DOK-16518) matyti, kad policijos schemoje nurodytas medis augo ne atsakovės patikėjimo teise valdomame žemės sklype.
Atsakovė pateikė duomenis, jog trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. 2023 m. liepos 4 d. atsakovės atstovui parodė ginčo kelmo buvimo vietą, kelmas buvo pažymėtas, 2023 m. liepos 11 d. buvo atlikti matavimai. Žemės sklypo ribų nužymėjimo schema (DOK-21039) patvirtina, kad ginčo medis augo 2,59 m nuo sklypo ribos ir ne savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype.
Remiantis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su nustatyta pareiga organizuoti jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą, t. y. neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, nes medis augo tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. N., V. M. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, pareiškėja nesutiko dėl atsakovo pakeitimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnis), todėl jos skundo teiginiai, kad būtent Kauno rajono savivaldybė nagrinėjamu atveju yra atsakinga už kilusią žalą, yra nepagrįsti.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės (ar kito asmens) neteisėtų veiksmų, nes neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad, nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės 7 314,63 Eur žalos atlyginimo, 335,67 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, tad dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90).
Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas atmetamas, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepatenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.