Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) atstovei G. L. – G,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VSDFV Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį teismo posėdžio metu patikslino, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, būdama kolūkio nare, nuo 1979 m. gruodžio 20 d. iki 1980 m. birželio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, būdama kolūkio nare, nuo 1982 m. kovo 2 d. iki 1985 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus (reg. CP-435). Pareiškime nurodė, kad 2017-04-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo jos 2017-03-03 skundą dėl „2016 m. lapkričio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. Š.“ Nr. PE_SP 1-22798 ir dėl „2016 m. gruodžio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. Š.“ Nr. PE_SP2-550, kuriuo nusprendė įskaityti į stažą jos darbo ir narystės „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje laikotarpį nuo 1975-01-09 iki 1975-08-06; laikotarpį nuo 1979-12-20 iki 1980-06-14 neįskaityti į jos darbo stažą; laikotarpį nuo 1982-03-02 iki 1985-06-01 neįskaityti į jo darbo stažą, bei nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nepagrįstai neįskaitė į darbo stažą laikotarpio nuo 1993-01-01 iki 1993-11-30. Teigia, jog jos darbo knygelėje nurodyta, kad 1979-12-20 buvo priimta dirbti į kolūkį paršelių šėrike. Minėtosios pareigos ir priėmimo data yra visai kitos, nei nurodyta apskrities archyvo pažymoje. Šias aplinkybes teisme paliudys liudytojai. Apskrities archyvas 2016-12-14 pažymoje Nr. (10.6) V10-2881 taip pat nurodė, kad 1981 m. vasario 13 d. visuotinio kolūkio narių susirinkimo protokole Nr. 1, 1982 m. vasario 19 d. visuotinio kolūkio narių susirinkimo protokole Nr. 1 ir 1983 m. vasario 18 d. visuotinio kolūkio narių susirinkimo protokole Nr. 1 įrašyta, kad buvo svarstyti kolūkiečiai, kurie atitinkamai 1980, 1981 ir 1982 metais neišdirbo kolūkyje nustatyto darbadienių minimumo, tačiau šių asmenų sąrašuose jos pavardė neįrašyta, kas reiškia, kad tuo laikotarpiu dirbo kolūkyje. Apie jos neišdirbtą laikotarpį nėra jokių įrašų. Tai, kad 1980 - 1983 metų (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių kolūkio narių susirinkimų protokoluose duomenų apie jai suteiktas atostogas, skirtas pašalpas ar premijas nėra, ir kad 1984 - 1986 metų kolūkio protokolai šiam archyvui saugoti neperduoti, savaime nereiškia, kad minėtaisiais metais nedirbo kolūkyje. Įrašai turimoje darbo knygelėje nurodo, kad ji tuo metu faktiškai dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Šią aplinkybę patvirtina knygelėje esantys parašai ir antspaudai. Surinkti rašytinius įrodymus, ar patvirtinti buvusius faktus, kurie įvyko prieš 30 metų yra sunku, kadangi tuo laikotarpiu rašytiniai įrodymai buvo ne visada tinkamai tvarkomi ir saugomi. Tai patvirtina ir pats apskrities archyvas nurodydamas, kad tam tikrų metų dokumentai nėra pateikti, arba pateiktuose yra įrašų neatitikimai. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suteiks jai teisę gauti senatvės pensiją.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pradėjo dirbti 1979 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) kolūkyje paršelių šėrike. Iki 1985 m. birželio 1 d. dirbo paršelių augintoja. 1979 m. kovo 1 d. gimė sūnus. Kadangi nebuvo kam dirbti, ji išėjo į darbą, o vaiką prižiūrėjo uošvienė. Vėliau buvo padaryta pertrauka vaiko auginimui. Vaikui suėjus 3 metams, nuo 1982-03-02 toliau tęsė darbą fermoje iki 1985-06-01, iki išsikraustymo iš (duomenys neskelbtini) kolūkio. (duomenys neskelbtini) kolūkyje buvo nustatytas darbadienių minimumas, ji juos išdirbo. Dirbdavo iš ryto 4 valandas ir po pietų 4 valandas. Tekdavo dirbti ir viršvalandžius. (duomenys neskelbtini) kolūkio nare buvo nuo 1979 m. Dirbdama premijų nei garbės raštų negavo. 1983-1985 m. dirbo. Namų šeimininke buvo nuo 1980 m. iki 1982 m., kol vaikui suėjo 3 metai. Nuo 1980-06-15 laikinai dirbo pieno linijų operatore (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kaime, kol surado kitą žmogų. Vyras dirbo su pienovežiu ir fermos vedėja paprašė, kad ji ten laikinai padirbtų. Kiek laiko ten dirbo, nepamena, bet neilgai, gal iki 1,5 mėnesio. Jos bendras darbo stažas yra 14 metų 11 mėnesių 11 dienų. Kolūkiečio darbo knygelė jai nebuvo išduota, nes jos nebuvo vedamos arba buvo išmėtytos. Fermoje ji dirbo slenkančiu grafiku, gaudavo išeigines dienas. Kodėl darbo knygelėje neįrašyta apie darbą pieno linijoje, nežino. Dirbdama paršelių šėrike gaudavo gerą atlyginimą, 300-400 rublių, o jei geri rezultatai, dar daugiau. Tame pačiame sektoriuje kartu su ja nuo 1979 m. dirbo D. T.. Dar kartu dirbo A. Š.. V. L. buvo fermos vedėjas. Pradedant dirbti reikėjo parašyti pareiškimą ir prašymą, kad priimtų į kolūkio narius. Į kolūkio narius priimama tik tada, kai būna visuotinis kolūkio narių susirinkimas, kuris vykdavo vėliau, nei priėmimas į darbą.

Pareiškėjos atstovas advokatas Linas Mažonas pareiškimą palaikė ir nurodė, kad tai, kad protokole nurodyta, jog pareiškėja nuo 1980-06-15 priimta į operatorės pareigas, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji laikinai buvo priimta į šias pareigas. Iš tikrųjų ji buvo priimta dirbti šėrike. Tik atsiradus poreikiui, trumpam periodui buvo perkelta į kitas pareigas, tačiau tai nebuvo atžymėta darbo knygelėje. Mano, kad protokole padaryta klaida, jog kolūkio nare R. Š. priimta ne nuo 1979 m., o nuo 1980-06-15.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo nenustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad R. Š., būdama kolūkio nare, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1979-12-20 iki 1980-06-14; o nuomonę dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad R. Š., būdama kolūkio nare, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1982-03-02 iki 1985-06-01, pareikš posėdžio metu. Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p, Nuostatų 23 p., pagrįstai į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1979-12-20 iki 1980-06-14, kadangi pagal pirminius (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentus, R. Š. priimta į kolūkio narius nuo 1980-06-15. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p, Nuostatų 23.1. p., 16.2. p. ir 16.3 p., R. Š. darbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje nuo 1982-03-02 iki 1985-06-01 neįskaitė į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kadangi nėra duomenų, apie išdirbtas darbo dienas minėtu laikotarpiu. Pagal Nuostatų 24 p., jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nuostatų 16 p., turi būti nustatytas ne tik faktas, kad pareiškėja, būdama kolūkio nare, dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, tačiau taip pat turi būti nustatyti pareiškėjos narystės (duomenys neskelbtini) kolūkyje metu išdirbti darbadieniai. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo šioje dalyje turėtų būti tikslinamas.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovė teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. Š., būdama kolūkio nare, nuo 1982 m. kovo 2 d. iki 1985 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus. Su kita pareiškimo dalimi nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad buvo gautas dokumentas iš Kauno apskrities archyvo, kuriame nurodyta, kad rasti keli protokolai. Viename iš jų įrašyta, kad R. Š. priimta į kolūkio narius nuo 1980-06-15. Pažymoje buvo ir įrašas, kad duomenų apie jos priėmimą 1979 m. protokoluose nėra. Todėl laikoma, kad priimta dirbti į kolūkį nuo 1980-06-15, o ne nuo 1979-12-20. Dalis dokumentų neišlikę, neišsaugoti, neperduoti, dėl to daugiau duomenų nebuvo rasta. Pareiškėja nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, kurie neišdirbo darbadienių. Tas faktas, kad R. Š. dirbo nuo 1982-03-02 iki 1985-06-01 ir išdirbo darbadienių minimumą, gali būti nustatytas. Darbo knygelėje yra įrašas, kad ji dirba nuo 1979-12-20, tačiau duomenys pirminiuose dokumentuose kitokie. Galėjo tais laikais kažkas ne taip ką nors užpildyti. Į kolūkio narius priimama vieną kartą. Nurodyta, kad R. Š. į kolūkio narius priimta nuo 1980-06-15. Stažas skaičiuojamas tik tada, jeigu dirbi kolūkyje būdamas kolūkio nariu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. paaiškino, kad su pareiškėja gyveno viename kaime. Abi kartu dirbo kiaulių fermoje. R fermoje dirbo nuo 1979 m. iki 1985 m. Ji fermoje pradėjo dirbti nuo 1983 m. ir dirbo slenkančiu grafiku. R irgi turėjo panašiai dirbti. Ryte dirbdavo, o po to eidavo po pietų. Kartu dirbo T, V, J, B. R. pradėjo dirbti fermoje nuo 1979 m. gruodžio mėnesio. R. išėjo iš darbo, nes persikėlė kitur gyventi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. T. paaiškino, kad su pareiškėja kartu dirbo kiaulidėje paršiukų šėrikėmis. Buvo nustatyti darbadieniai pagal vaikų amžių, koks tas darbadienių skaičius buvo, nežino. Jų abiejų vaikai kartu gimė, prižiūrėjo viena kitos vaikus. Dirbo slenkančiu grafiku, 6 ar 8 dienas dirbo, po to turėdavo 2 dienas išeigines. R. Š. pradėjo dirbti 1979 m., anksčiau už ją. R baigė dirbą gal 1985-1986 m.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkio (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekso fermos vedėju nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. 1979 m. gruodžio mėn. pareiškėja R. Š. buvo priimta dirbti paršelių prižiūrėtoja. Ji dirbo nuo 6-7 val. iki vakaro su pietų pertrauka. R. Š. išėjo iš darbo apie 1985 m., nes pakeitė gyvenamąją vietą. Darbadienių minimumą R. Š. tikrai išdirbo. Darbadienius skaičiavo sekretorė, viską darė valdyba. Tabelį pildydavo jis, perduodavo buhalterijai. Pagal tai skaičiavo atlyginimą ir darbadienius, juos įrašydavo į knygelę. R. Š. tikrai dirbo nuo 1979 m. gruodžio iki 1985 m. birželio 1 d. ir išdirbo darbadienių minimumą.

Pareiškimas tenkintinas visiškai, surašant sutrumpintus motyvus, nes suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka iš dalies (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio 1980-06-23 valdybos posėdžio protokole Nr. 5 įrašyta, kad svarstytas R. Š. pareiškimas priimti į darbą ir kolūkio narius ir nutarta priimti pieno linijų operatoriaus pareigoms ir rekomenduoti visuotiniam susirinkimui priimti į kolūkio narius nuo birželio 15 d. 1980-08-01 visuotiniame narių susirinkimo protokole Nr. 3 įrašyta, kad R. Š. priimta į kolūkio narius nuo 1980-06-15. Duomenų apie priėmimą į darbą 1979 m. ir kolūkiečiams nustatytus darbo dienų minimumus 1978-1983 (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokoluose nėra (1984 m. protokolų knyga archyvui neperduota), taip pat nėra duomenų apie atleidimą iš darbo ir kolūkio narių 1985 m. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, nes kolūkio protokolų knyga archyvui saugoti neperduota. (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentų fonde 1981-02-13, 1982-02-19, 1983-02-18 visuotinių narių susirinkimų protokoluose Nr. 1, 1, 1 įrašyta, kad svarstyti kolūkiečiai, kurie 1980, 1981, 1982 metais neišdirbo darbo dienų minimumo. R. Š. šiuose sąrašuose neįrašyta. 1980-1983 (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokoluose duomenų apie R. Š. suteiktas atostogas, skirtas pašalpas ir premijas nėra. Kauno apskrities archyvas duomenų apie suteiktas atostogas, pašalpas ar premijas 1984, 1985 metais bei darbo dienų išdirbio 1983, 1984, 1985 metais svarstymą kolūkyje pateikti negali, nes 1984-1986 metų kolūkio protokolai archyvui saugoti neperduoti. Jonavos rajono savivaldybės administracijos duomenimis, apie 1980-1985 m. R. Š. išdirbtas darbo dienas (duomenys neskelbtini) kolūkyje duomenų nėra, nes R. Š. darbo stažo knygose neįrašyta. (duomenys neskelbtini) kolūkio darbo stažo ir darbo užmokesčio dokumentai archyvui saugoti perduoti ne visi, nes neišsaugoti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-04-18 raštu į darbo stažą įtrauktas laikotarpis nuo 1980-06-15 iki 1982-03-01 ir nuo 1993-01-01 iki 1993-11-30. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis, pareiškėja, įskaičius minėtus laikotarpius, yra įgijusi 14 metų 11 mėnesių 11 dienų stažą, todėl nuspręsta neskirti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos. Pareiškėjos darbo knygelėje yra įrašas, kad ji nuo 1979-12-20 priimta dirbti paršelių šėrike (duomenys neskelbtini) kolūkyje, o atleista1985-06-01, pačios prašymu.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai - visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 23 p. nurodytas dokumentų sąrašas, kuriais remiantis įrodomi Pensijų įstatymo 54 str. išvardinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Jeigu asmuo negali minėtais dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Nuostatų 24 p.).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Kadangi pareiškėja negali valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų laikotarpių įrodyti Nuostatų 23 p. nurodytais dokumentais, o stažo nustatymas teismine tvarka sukels pareiškėjai teisines pasekmes ir turės įtakos pensijos skyrimui, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Pažymėtina, kad nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. LAT 2008-08-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 nurodė, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; LAT 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; LAT 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, būdama kolūkio nare, nuo 1982 m. kovo 2 d. iki 1985 m. birželio 1 d. dirbo(duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja R. Š. buvo priimta į(duomenys neskelbtini) kolūkio narius ir jame dirbo. Šią aplinkybę patvirtino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-04-18 raštu Nr. (6.5) I-2440, kuriuo į stažą įskaitė laikotarpį (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1980-06-15 iki 1982-03-01, t. y. iki kol jos sūnui suėjo trys metai. Pareiškėja teigia, kad po to, kai vaikui suėjo trys metai, grįžo dirbti ir (duomenys neskelbtini) kolūkyje išdirbo iki 1985-06-01, kaip tai nurodyta jos išsaugotoje darbo knygelėje. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat patirtino, kad pareiškėja fermoje dirbo iki 1985 m., kai išsikraustė gyventi kitur. Kauno apskrities archyvo duomenimis, 1985 m. (duomenys neskelbtini) kolūkio protokolų knyga archyvui saugoti neperduota, dėl to negali pateikti duomenų, apie pareiškėjos atleidimą iš darbo ir (duomenys neskelbtini) kolūkio narių.

Vadovaujantis Nuostatų 16 p., darbo kolūkiuose laikas į stažą įskaitomas, kai išdirbtas darbo dienų minimumas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo paršelių šėrike, laikinai (kelioms savaitėms) buvo perkelta dirbti pieno linijų operatore, dirbo slenkančiu grafiku, rytais 4 valandas, po pietų – taip pat. Kartais dirbdavo viršvalandžius, todėl darbadienių minimumą tikrai yra išdirbusi. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas V. L., dirbęs (duomenys neskelbtini) kolūkio (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekso fermos vedėju, kategoriškai nurodė, kad R. Š. tikrai dirbo nuo 1979 m. gruodžio iki 1985 m. birželio 1 d. ir išdirbo darbadienių minimumą. Kauno apskrities archyvo duomenimis, 1980–1982 m. protokoluose, kuriuose svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbadienių minimumo, pareiškėjos pavardės nėra, o 1984–1986 m. protokolai archyvui neperduoti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei tas aplinkybes, kad darbo knygelės įrašas apie pareiškėjos atleidimą iš (duomenys neskelbtini) kolūkio nuo 1985-06-01 byloje taip ir nebuvo paneigtas, o duomenų, kad pareiškėja būtų kolūkio susirinkimuose svarstyta kaip narė, neišdirbusi darbadienių minimumą, nėra, bei atsižvelgdamas į VSDFV Kauno skyriaus atstovės nuomonę (neprieštarauja šio fakto nustatymui), konstatuoja, kad pareiškėja, būdama kolūkio nare, nuo 1982 m. kovo 2 d. iki 1985 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, būdama kolūkio nare nuo 1979 m. gruodžio 20 d. iki 1980 m. birželio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus. Suinteresuotas asmuo su šiuo prašymu nesutinka, nes išlikusiuose dokumentuose įrašyta, kad R. Š. priimta į darbą ir kolūkio narius tik nuo 1980-06-15.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) kolūkį paršelių šėrike buvo priimta dirbti nuo 1979-12-20. Būtent tokia data ir pareigos įrašyti ir pareiškėjos išsaugotos darbo knygelės originale, kuriame yra aiškus įrašas, kad R. Š. darbo pradžia (duomenys neskelbtini) kolūkyje – 1979-12-20. Minėtas įrašas patvirtintas antspaudu. Kad būtent nuo šios datos ir tokio pobūdžio darbą pareiškėja pradėjo dirbti kolūkio fermoje, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos A. Š., D. T., bei fermos, kurioje pareiškėja dirbo, vedėjas V. L., aiškiai nurodęs, kad pats pradėjo dirbti fermoje nuo 1979 m. rugsėjo mėn., o R. Š. – nuo tų pačių metų gruodžio mėn. Ir nors (duomenys neskelbtini) kolūkio 1980-06-23 valdybos posėdžio protokole Nr. 5 įrašyta, kad svarstytas R. Š. pareiškimas priimti į darbą ir kolūkio narius ir nutarta priimti pieno linijų operatoriaus pareigoms ir rekomenduoti visuotiniam susirinkimui priimti į kolūkio narius nuo birželio 15 d., o 1980-08-01 visuotiniame narių susirinkimo protokole Nr. 3 įrašyta, kad R. Š. priimta į kolūkio narius nuo 1980-06-15, tačiau teismas šiuos įrodymus vertina kitų įrodymų kontekste, o būtent: pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1980 m. birželio mėnesį trumpam buvo priimta dirbti pieno linijų operatore, tačiau tai buvo laikinos pareigos, kol buvo surastas nuolatinis darbuotojas, šį darbą ji dirbo tik keletą savaičių, todėl tikėtina, kad minėtuose protokoluose atsispindi pareiškėjos laikinas perkėlimas iš vienų pareigų į kitas (iš paršelių šėrikės į pieno linijų operatores). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų įrodymų byloje matyti, jog nemažai (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentų neišsaugota ir neperduota valstybinėms institucijoms. Pateiktuose dokumentuose net niekur neatsispindi pareiškėjos nuolatinės pareigos kolūkyje – paršelių šėrikė – nors šias aplinkybes patvirtina darbo knygelės įrašas bei liudytojų parodymai, kaip jau buvo minėta, net nėra jokių dokumentų apie pareiškėjos atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, kas patvirtina faktą, jog(duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentai nebuvo tvarkomi atsakingai. Atsižvelgiant į išdėstytą, neatmestina ir protokolo klaida, nurodant datą, nuo kada pareiškėja priimta į kolūkio narius, turint omeny tą pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad visuotiniai susirinkimai, kuriuose būdavo sprendžiami tokio pobūdžio klausimai, nebūdavo rengiami iš karto, tik priėmus naują darbuotoją. Kadangi pareiškėja niekaip negalėjo įtakoti tinkamo duomenų fiksavimo (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentuose, esant išlikusiam originaliam, (duomenys neskelbtini) kolūkio antspaudu patvirtintam įrašui darbo knygelėje, apie darbo pradžią (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1979-12-20, ir šias aplinkybes nuosekliais parodymais patvirtinus teismo posėdyje apklaustiems liudininkams, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad pareiškėja R. Š. (duomenys neskelbtini) kolūkyje pradėjo dirbti 1979-12-20.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei tas aplinkybes, kad darbo knygelės įrašas apie pareiškėjos priėmimą į(duomenys neskelbtini) kolūkį nuo 1979-12-20 byloje taip ir nebuvo patikimai paneigtas, o duomenų, kad pareiškėja būtų kolūkio susirinkimuose svarstyta kaip narė, neišdirbusi darbadienių minimumą, nėra, konstatuoja, kad pareiškėja, būdama kolūkio nare, nuo 1979 m. gruodžio 20 d. iki 1980 m. birželio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas.

Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, sukelsiantys teisines pasekmes, yra įrodyti, todėl nustatytini (CPK 444 str. 8 p., 445 str.).

Juridinis faktas nustatytinas senatvės pensijos gavimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 448 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 442-448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama kolūkio nare, nuo 1979 m. gruodžio 20 d. iki 1980 m. birželio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama kolūkio nare, nuo 1982 m. kovo 2 d. iki 1985 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir išdirbo darbadienių minimumą per tuos metus.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti senatvės pensijos gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.