Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Angelei Ščiukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. Č., dėl tėvystės nustatymo , vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad gyveno su atsakovu kartu jos namuose (duomenys neskelbtini)rajone nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio, (duomenys neskelbtini)gimė vaikas, kurio tėvas atsakovas R. Č.. Po vaiko gimimo atsakovas vaiku domėjosi, išlaikymą vaikui suteikė 3 kartus, iš viso davė 150 Eur. Nuo 2016 m. vasaros pradžios atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Vaikas turi negalią – mišrų raidos sutrikimą ir kt. Iš SODROS ieškovė gauna vaikui 225 Eur. Ieškovė niekur nedirba – gauna taip pat išmokas iš vaikų fondo už dvi dukras, vaiko pinigus, vaiko invalidumo pinigus, tai sudaro 560 Eur.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje teismui išvadoje ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimoje lankosi socialinė darbuotoja, ieškovė gyvena vieno kambario bute su trimis vaikais, noriai bendradarbiauja su socialine darbuotoja. Atsakovas yra įgijęs profesiją, neturi sveikatos sutrikimų, turi susirasti darbą ir teikti išlaikymą savo vaikui. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina ieškove šioje byloje neprieštarauja vaiko interesams.

Liudytojos V. A. ir J. B. parodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno, po to gimė vaikas E. P..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

E. P., gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo liudijime motina įrašyta A. P., tėvas nenurodytas (b. l. 18). A. P. šeimoje be šio vaiko auga dar dvi nepilnametės dukros, kurių tėvais jų gimimo liudijimuose nurodyti kiti asmenys, bet ne atsakovas (b. l. 17-19). A. P. nuosavybės teise įregistruotas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (b. l. 13, 11). A. P. gaunamos pajamos iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos 2015 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais buvo 1398,94 Eur, 2016 m. sausio-balandžio mėnesiais buvo 1120,48 Eur (b. l. 14, 40). E. P. sveikatos sutrikimus patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai (b. l. 20-28). Išlaidas maisto ir kitoms prekėms bei išlaidas medikamentams patvirtina byloje pateikti jų įsigijimo kvitai parduotuvėse ir vaistinėse (b. l. 29-38). Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, tame tarpe ir atsakovo tėvystės pripažinimas ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis. DNR ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta, nes atsakovas pripažino, kad yra vaiko tėvas. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus E. P. tėvas, atsakovas neginčija ir pripažino, kad yra šio vaiko tėvas. Tai patvirtino ir byloje apklausto liudytojos V. A. ir J. B. parodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno, po to gimė vaikas E. P..

Teismui įvertinus ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei į tai, kad atsakovas savo tėvystės nepilnamečiui E. P. neginčijo, nustatytina, kad R. Č. yra nepilnamečio vaiko E. P. tėvas, o E. P. jo sūnus (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (MMA - šiuo metu yra 350 Eurų) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22. Prie kasdienio E. P. išlaikymo jo tėvas atsakovas byloje R. Č. neprisideda, yra nedirbantis, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad yra nedarbingas , negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, ir toks atsakovo vengimas dirbti ir gauti darbines pajamas atsakovo neatleidžia nuo pareigos prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal vaiko, turinčio sveikatos sutrikimų, poreikių apimtį. Vaiko poreikiams ieškovė nurodo šias išlaidas: maitinimui - 150 Eur, aprangai - 40 Eur, vitaminams, vaistams -35 Eur, asmens higienos prekėms - 50 Eurų, gyvenamosios vietos išlaikymui (šildymas, vanduo, elektra) - 40 Eurų, kitoms išlaidoms - 40 Eurų. Visos nurodytos pozicijos neabejotinai būtini vaiko gyvenimo poreikiai prie kurių tenkinimo turi prisidėti vaiko tėvas, tačiau ieškovė visų nurodytų sumų pilnai nepagrindė byloje įrodymais. Teismas vertina, kad vaiko aprangai 40 Eur per mėnesį nurodyta suma yra per didelė, ieškovė nepagrindė kitų išlaidų 40 Eur apimtyje. Nors nepateikti būsto išlaikymą patvirtinantys dokumentai, tačiau ieškovės ir jos bei atsakovo sūnaus gyvenamoji vieta yra minėtame ieškovės nuosavybės teise turimame bute, kurio išlaikymo išlaidų dalis tenka ir E. P. . Teismas įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko, kuris turi sveikatos sutrikimų, poreikius, atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, atsakovo pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus E. P. išlaikymui kas mėnesį priteistina po 160 Eur suma. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini)iki ieškinio padavimo teisme dienos už 11 mėn. , kiekvieną mėnesį po 175,00 Eur, kas sudaro 1925,00 Eurų. Ieškovė pripažino, kad atsakovas yra davęs sūnaus E. P. išlaikymui iš viso 150 Eur, todėl ši suma iš prašomos priteisti minusuotina. Taip pat įvertintina tai, kad atsakovas teismo posėdyje sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymo įsiskolinimui 1775 Eur.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina ieškove šioje byloje, išvadą teikiančios institucijos prieštaravimų šiam reikalavimui nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, vaiko E. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina A. P..

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio. Išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 92 procentų apimtyje. Iš atsakovo valstybei priteistina žyminis mokestis už priteistą išlaikymą -57,60 Eur, už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą 53,25 Eur, iš viso 110,85 Eur (83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-01-20 pažymoje Nr. NTP-7-850 nurodyta ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 154,36 Eur (b. l. 85) . Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 99 str.). Iš atsakovo taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko E. P., gimusio 2015-09-11, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; o E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), R. Č. a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nepilnamečio E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina A. P. a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti išlaikymą po 160,00 Eur (po vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirti įstatyminę nepilnamečio vaiko E. P. atstovę A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1775 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) sūnaus E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą.

Iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 110,85 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 85 ct) žyminio mokesčio ir 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu (Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas 154,36 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 36 ct) (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.