Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui, kaltinamajam M. S., nukentėjusiojo O. S. atstovei pagal įstatymą G. K., nedalyvaujant nukentėjusiajam O. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2017-09-01 (duomenys neskelbtini) technikos priežiūros verslo darbuotojo mokymo programos (duomenys neskelbtini) grupės III kurso moksleivis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2019-03-04 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (vagystė iš S. K.) 5 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš E. U.) 7 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (vagystė iš G. M.) 6 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. V.) 7 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. G.) 9 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš J. S.) 8 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš K. S.) 5 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (B. Š. turto sugadinimas) 4 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. K.) 9 mėn. laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (vagystė iš V. P.) 5 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant (visose nusikalstamose veikose) per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. S. paskirta subendrinta bausmė - 2 m. laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (2018-04-16 3¹⁰ val. - 2018-04-16 16²⁷ val. ir 2018-04-16 16³² val. - 2018-04-17 16⁰⁷ val. laikotarpiais) (2 paros) ir laikytas atlikusiu keturias laisvės apribojimo dienas (įsiteisėjo 2019-05-29). M. S. 2019-06-10 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje, laisvės apribojimo bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. S. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), už pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie garažų, tyčia suduodamas nepilnamečiui O. S. du kartus kumščiu į pilvą, suduodamas O. S. vieną kartą kumščiu į veidą, suimdamas O. S. už kaklo, tuo nukentėjusiajam - nepilnamečiui O. S. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tikslios datos nepamena, bet (duomenys neskelbtini), prie garažų, už pirties, eidamas iš draugo pamatė einantį iš mokyklos O. S. su draugais, kurių vardų nežino. Jis (M. S.) tuo metu buvo su draugu J. P.. Nuėjo prie O. S., pasikvietė pasikalbėti dėl sužaloto septyniolikmečio brolio - apie tai sužinojo iš brolio draugų. Jis (M. S.) O. S. paėmė už kaklo, klausė: „Ar ką pasakysi, ar pasiaiškinsi?“, šis nieko neatsakė, tik šaipėsi ir juokėsi, jį paleido sakydamas „Dink iš akių“. Kai suėmė O. S. už kaklo, jis nesakė, jog skauda. O. S. daugiau nieko nedarė, jo nemušė. O. S. nuėjo į mokyklą. Tai buvo apie 11³⁰ val. - 12 val., per ilgąją pertrauką. O. S. tylėjo, porą žodžių pasakė jo draugas. O. S. sako netiesą. Nežino, kodėl nukentėjusysis norėtų kaltinamąjį apkalbėti.

Pareikštas 1000 EUR civilinis ieškinys yra absurdas. Fizinį skausmą gal ir sukėlė, bet O. S. reagavo paprastai, nebuvo jokios išraiškos. Su O. S. nėra pažįstami, jis keršyti neturėtų. Brolis patyrė sportinę traumą - buvo plyšę raiščiai, negalėjo paeiti, jo draugai sakė, jog O. S. tyčia jam užšoko ant kojos, todėl mano, jog nukentėjusiojo veiksmai buvo tyčiniai. Brolis tėvams sakė, jog pats nukrito, jiems ir jam (M. S.) nepasakojo, kas įvyko, nesiskundė, todėl išsiaiškinti negalėjo. Dirbo, šiuo metu jau nebedirba, gyvena iš santaupų. Gailisi, kad taip padarė.

Nukentėjusiojo O. S. atstovė pagal įstatymą ir liudytoja G. K. parodė, kad sūnaus draugai parašė vyrui, jog sumuštas O. S.. Grįžęs O. S. papasakojo, ji iškvietė policiją. Nepažįstamo kaltinamojo brolis patyrė netyčinę traumą. Mušdamas kaltinamasis sakė: „Jei pasiskųsi, gausi dar“. O. S. sakė, jog M. S. pakvietė pasikalbėti, jog sūnui trenkė į veidą ir du kartus į pilvą, kurį skauda. Jis buvo apsivilkęs džinsais, mokykline uniforma, ant kaklo buvo raudona dėmė, kraujosruva, pareigūnai ją nufotografavo, pas gydytojus nesikreipė. Sužalojimų ant pilvo nesimatė. Sūnus po įvykio jautėsi blogai, vaikui padaryta trauma, jis tapo dar uždaresnis, pergyvena, šį įvykį atsimins visą gyvenimą. Ji klausė sūnaus, kaip jaučiasi, bet jis nieko nesako. Ji pareiškė 1000 EUR ieškinį, nes žalą patyrė visi: ir ji, kaip mama, pergyvena. Šeimoje turi keturis vaikus, yra dekretinėse atostogose. Dirbdama (duomenys neskelbtini) uždirbo 500-600 EUR. Mano, jog 1000 EUR yra tinkama suma žalai atlyginti. Sūnus, pamatęs kaltinamąjį, pergyvena, bijo, kad prie jo neprisikabintų, pareidamas sako: „Aš jį mačiau“. O. S. ji ramina, kad nepergyventų, pasakytų, jei kabinėsis prie jo. Jos nuomone, sūnus pasakė tiesą apie įvykį.

Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, bet tai laikytina jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. S. ikiteisminiame tyrime apklaustas du kartus tvirtino, kad tik suėmė O. S. už kaklo, bet nesudavė smūgių kumščiu į veidą ir pilvą. O. S. laikydamas už kaklo palenkė, šis juokėsi. Tada jis (M. S.) atitraukė ranką ir pasakė jam dingti (1 t., b.l. 120-121, 133). Analogiškai M. S. parodė ir apklausiamas teismo posėdyje - jis O. S. paėmė už kaklo, bet jo nemušė. Fizinį skausmą gal ir sukėlė, bet O. S. reagavo paprastai, nebuvo jokios išraiškos (1 t., b.l. 176). Tuo tarpu nepilnametis nukentėjusysis O. S. apklaustas teisme parodė, kad M. S. pokalbio metu prašė pasiaiškinti dėl brolio kojos ir M. S. du kartus kumščiu trenkė į pilvą, vieną kartą - į kairį skruostą. Nuo smūgių skaudėjo pilvą, ant kairio žando liko nubrozdinimas. J. P. matė, kaip mušė. M. S. buvo suėmęs už kaklo po smūgių. Kai suėmė už kaklo, jam (O. S.) skaudėjo, bet oro netrūko (1 t., b.l. 23-24). Dar vienas įvykį matęs asmuo – nepilnametis liudytojas J. P. apklaustas teisme parodė, kad jo draugas M. S. laikė O. S. už kaklo ir klausė dėl M. S. broliui plyšusių čiurnos raiščių. M. S. vėl pradėjo O. S. spausti už kaklo, bet šis nieko daugiau nepasakė. Tada vėl paėmė už kaklo ir prirėmė prie sienos, reikalavo paaiškinti, kas nutiko broliui. O. S. tylėjo. M. S. tada paleido O. S.. Kad M. S. suduotų smūgius O. S. kumščiu, nematė (1 t., b.l. 42-43). Tokie J. P. parodymai dera tarpusavyje su M. S. parodymais, tačiau įvertintina tai, kad juos sieja draugiški santykiai ir J. P. parodymus teismas vertina itin atidžiai, sugretindamas su kitais bylos duomenimis ir jais vadovaujasi toje apimtyje, kuri pagrindžia M. S. kaltę. Kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami, todėl, priešingai nei teigia kaltinamasis, nukentėjusiajam meluoti nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė, kad kaltinamasis būtų apkalbėtas ir mano, kad nėra pagrindo nukentėjusiojo parodymais netikėti. Juo labiau, kad O. S. buvo sužalotas – tai patvirtina 2019-12-20 policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad O. S. nuotraukoje ant kaklo matyti nubrozdinimas, paraudimas (1 t., b.l. 60, 62). Tai, kad nukentėjusysis nesikreipė į gydytojus ir į medicinos ekspertus nereiškia, kad jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi nustatyta, kad nukentėjusįjį mušė M. S..

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, be nukentėjusiojo, nukentėjusiojo O. S. atstovės pagal įstatymą ir liudytojos G. K. parodymų ir nepilnamečio liudytojo J. P. parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2019-11-06 G. K. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2019-11-06 d., apie 13⁰⁰ val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jai į mobilaus ryšio telefoną SMS žinutę parašė nepilnamečio sūnaus O. S. draugas A. M., kurioje nurodė, kad O. S. sumušė M. S.. Apie 14³⁰ val. grįžęs į namus O. S. papasakojo, kad jį šiandien prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), primušė pažįstamas M. S.. Prašo surasti ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (1 t., b.l. 1-3, 4); 2019-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (taip tekste), (duomenys neskelbtini). Mūriniame pastate (duomenys neskelbtini) įsikūrusi pirtis. Nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), į rytų pusę stovi mūrinis pastatas ir yra asfaltuota aikštelė. Už šio pastato pietų kryptimi stovi mūriniai garažai. Įvykio vietoje tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui pėdsakų negauta. Įvykio vietos apžiūros metu sudarytas maps.lt žemėlapis (1 t., b.l. 17, 19); 2019-11-26 nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad teisme apklaustas O. S. parodė, kad iki įvykio M. S. nepažinojo. Po pamokų, tikslios dienos neprisimena, apie 14 val., ėjo su draugais ir M. S. jį išsivedė. M. S. sutiko prie garažų. Jis ten stovėjo ir pasakė: „Ateik čia“. Jis (O. S.) nuėjo, o draugai liko stovėti. M. S. prašė pasiaiškinti dėl brolio kojos, nes prieš kurį laiką su M. S. broliu žaidė krepšinį, susidūrė ir jis išsinarino koją. Pokalbis baigėsi sumušimu. M. S. du kartus kumščiu trenkė į pilvą, vieną kartą - į kairį skruostą. Nuo smūgių skaudėjo pilvą, ant kairio žando liko nubrozdinimas. M. S. pasakė, kad jei jis (O. S.) pasiskųs, gaus dar. Po įvykio papasakojo mamai, tą pačią dieną. J. P. pažįsta, nes eina į tą pačią mokyklą. Jis buvo šalia su klasioku. J. P. matė, kaip mušė. M. S. buvo suėmęs už kaklo po smūgių. Kai suėmė už kaklo, jam (O. S.) skaudėjo, bet oro netrūko. Kai M. S. mušė, be J. P., dar buvo jo klasiokas R., kurio pavardės nežino (1 t., b.l. 23-24); 2019-11-26 nepilnamečio liudytojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad teisme apklaustas J. P. parodė, kad O. S. pažįsta, bet su juo nebendrauja. M. S. yra jo (J. P.) draugas. Įvykis buvo lapkričio mėnesį, per ilgąją pertrauką, apie 11³⁰ val., ėjo į parduotuvę. Grįždamas į mokyklą, prie pirties, pamatė O. S. ir M. S.. M. S. laikė O. S. už kaklo ir klausė dėl M. S. brolio P. Jie aiškinosi, kaip broliui plyšo čiurnos raiščiai. M. S. vėl pradėjo O. S. spausti už kaklo, bet šis nieko daugiau nepasakė. Tada vėl paėmė už kaklo ir prirėmė prie sienos, reikalavo paaiškinti, kas nutiko broliui. O. S. tylėjo. M. S. tada paleido O. S.. Tuo metu taku pro šalį ėjo R. P.. Kad M. S. suduotų smūgius O. S. kumščiu, nematė (1 t., b.l. 42-43); 2019-12-20 policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad kita policijos pareigūnė pateikė nepilnamečio nukentėjusiojo O. S. nuotrauką, kurioje ant kaklo matyti nubrozdinimas, paraudimas (1 t., b.l. 60, 62).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>. Šia nusikalstama veika kaltinamasis pasikėsino į žmogaus kūno neliečiamumą, atlikdamas smurtinius veiksmus, sukėlusius nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia – kaltinamasis suvokė, kad sukelia nukentėjusiajam skausmą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, jo veiksmų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas buvo neišvengiami. Aukščiau minėti ir aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku, tyčia suduodamas nepilnamečiui O. S. du kartus kumščiu į pilvą, vieną kartą kumščiu į veidą, suimdamas O. S. už kaklo, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Tikslintina tik kaltinamajame akte nurodyta nusikaltimo padarymo vieta – ne (duomenys neskelbtini), už pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie garažų (1 t., b.l. 155), o (duomenys neskelbtini), už pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie garažų, nes ši gyvenamoji vietovė nėra miestelis, o turi miesto statusą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą – motina G. K. pareiškė 1000 EUR neturtinės žalos civilinį ieškinį, nes sūnus nusikaltimo metu patyrė tokio dydžio žalą (1 t., b.l. 34-35, 37).

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos BPK 113 str.).

Kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai interesai, kuriuos taip pat gina teisė. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnui šis sumušimas buvo psichologinė trauma, jis patyrė smurtą (1 t., b.l. 31), o duodama parodymus teisme tvirtino, kad O. S. sakė, jog M. S. trenkė į veidą ir du kartus į pilvą, kurį skauda, ant kaklo buvo raudona dėmė, kraujosruva. Sūnus po įvykio jautėsi blogai, vaikui padaryta trauma, jis tapo dar uždaresnis, pergyvena, šį įvykį atsimins visą gyvenimą, klausiamas neatsako, kaip jaučiasi. Žalą patyrė visi: ir ji, kaip mama, pergyvena. Šeimoje turi keturis vaikus, yra dekretinėse atostogose. Ji dirbdama (duomenys neskelbtini) uždirbo 500-600 EUR. Sūnus, pamatęs kaltinamąjį, pergyvena, bijo, kad prie jo neprisikabintų, pareidamas sako: „Aš jį mačiau“. O. S. ji ramina, kad nepergyventų, pasakytų, jei kabinėsis prie jo (1 t., b.l. 176).

Byloje nustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimo) nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, jam sukeltas skausmas, baimė, grasinama, kad pasiskundus gausiąs dar. Be to, O. S. patyrė ir dvasinius išgyvenimus - jis po įvykio jautėsi blogai, tapo dar uždaresnis, šį įvykį atsimins visą gyvenimą, pamatęs kaltinamąjį, pergyvena, bijo, kad prie jo neprisikabintų. Šiais nukentėjusiojo motinos parodymais teisme nėra pagrindo netikėti. Kaltinamasis neginčija, kad suimdamas už kaklo galėjo sukelti fizinį skausmą (1 t., b.l. 177). Visos šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, į jos pasekmes – fizinio skausmo sukėlimas, baimės jausmas, žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad turtinė žala nepadaryta, kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, bet teigė turintis santaupų, 1 t., b.l. 177, yra jauno ir darbingo amžiaus, mokosi) bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes – į kaltinamojo požiūrį į įvykį, kad pareikštas civilinis ieškinys yra absurdas, fizinį skausmą gal ir sukėlė, bet O. S. reagavo paprastai, nebuvo jokios išraiškos, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į realią galimybę tokią žalą atlyginti ir teismų praktikoje priteistiną dydį tokio pobūdžio bylose. Nusikaltimas yra nesunkus, padarytas tiesiogine tyčia. Įvertinant aukščiau išdėstytus motyvus, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 700 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str. 1-2 d.).

Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas – fizinio skausmo sukėlimas (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.) yra nesunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau jis neigia, kad sudavė nepilnamečiui O. S. du kartus kumščiu į pilvą ir vieną kartą kumščiu į veidą, todėl ir deklaruojamas gailestis negali būti laikomas nuoširdus ir teismas nepripažįsta, kad M. S. veiksmuose yra ši lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusikaltimo pobūdį - nusikaltimas žmogaus sveikatai padarytas nepilnamečiui, kuris už kaltinamąjį jaunesnis net penkeriais metais, taigi labiau pažeidžiamam asmeniui, kurio galimybės apsiginti įprastai būna mažesnės, jo apimtį - nedidelė, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – kad siekė neteisėtais veiksmais atkeršyti už brolio patirtą traumą sportuojant, neturint jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis apskritai prie to prisidėjo, stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. S. iki šio nusikaltimo padarymo teistas kartą (1 t., b.l. 70-72, 74-110), bausmės neatlikęs ir teistumas neišnykęs. Jam 2018-05-17 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (dvi veikos) nutrauktas ir šis nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. (taip tekste), BPK 212 str. 5 p.) (1 t., b.l. 70). M. S. per metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka nebaustas, tačiau baustas praeityje du kartus: 2016-09-02 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 14 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-09-07 ir 2018-07-05 administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 str. (dėl trijų administracinių nusižengimų 2018 m. sausio – balandžio mėnesį padarymo už smulkias vagystes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) galutine subendrinta nuobauda – 80 EUR bauda, kurią sumokėjo 2019-08-30 (2019-12-10 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus, 1 t., b.l. 67-69, 163-164).

M. S. nedirbantis (1 t., b.l. 66 ir 175), nuo 2017-09-01 (duomenys neskelbtini) technikos priežiūros verslo darbuotojo mokymo programos (duomenys neskelbtini) grupės III kurso moksleivis (mokymo programos pabaiga – 2020-06-30) (1 t., b.l. 101-102, asmens duomenų psl. 1), nevedęs (1 t., b.l. 175). Duomenų, kad jis Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų būtų registruotas, byloje nėra, 2019-03-04 teismo nuosprendyje konstatuota, kad ten neregistruotas (1 t., b.l. 101). Iš jo žodžių psichiatro kabinete neregistruotas, galvos traumų neturėjo, pilnai suvokia savo veiksmus (1 t., b.l. 120). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra.

Atsižvelgiama ir į tai, kad anksčiau asmuo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, o ne už smurtinius nusikaltimus. Taip pat įvertintina ir tai, kad M. S. vos daugiau nei po penkių mėnesių nuo 2019-03-04 teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2019-05-29) įvykdė naują nusikaltimą (2019-11-06). Teismo nuomone, jis kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Todėl užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo gali su laisvės atėmimu nesusijusi ir antroji pagal griežtumą straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei vidurkis – 8 mėn. laisvės apribojimo ir paskirtinas tarpusavyje suderintas teismo draudimas – per bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su tam tikrais asmenimis (- iu) bei du teismo įpareigojimai - tam tikru laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (nes šiuo metu kaltinamasis mokosi) ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. 1 p. ir 3 p.). Toks draudimas – bendrauti su nukentėjusiuoju O. S. skirtinas todėl, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad santykiai tarp M. S. ir O. S. tapo konfliktiški, nukentėjusysis kaltinamojo bijo ir tai leis išvengti naujų konfliktų, o nukentėjusysis jausis saugiau. Įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose M. S. skirtinas todėl, kad jis gali būti skiriamas bet kuriam nuteistajam, be to, toks įpareigojimas jau buvo paskirtas ankstesniu teismo nuosprendžiu, kuris bendrinamas su šiuo teismo nuosprendžiu. Tuo tarpu kitas įpareigojimas - pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis M. S. skirtinas todėl, kad jis šiuo metu nedirba, o ugdymo įstaigoje mokslai turėtų pasibaigti labai greitai – 2020-06-30. M. S. mokydamasis gali įgyti reikalingą ateičiai profesiją, o dirbdamas galėtų būti naudingas visuomenei ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Teismo nuomone, būtent šis skiriamas draudimas ir įpareigojimai ribos M. S. elgesį, siekiant užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir pagaliau sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą <...>, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d.). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, <...> (Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d.).

M. S. neatlikęs 2019-03-04 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2 m. laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas ir laikytas atlikusiu keturias laisvės apribojimo dienas), nes tik 2019-06-10 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje (1 t., b.l. 70-72, 74-110), padarė naują nusikalstamą veiką (2019-11-06) ir šio (antrojo) teismo nuosprendžio priėmimo dieną yra atlikęs tik 8 mėn. 7 d. 2019-03-04 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, šiuo ir 2019-03-04 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant. Neatliktos bausmės (šiuo atveju – laisvės apribojimo) dalis yra didesnė - daugiau nei 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, todėl prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės apribojimo) dalis. Teismo nuomone, pridėtina didesnė nei minimali laisvės apribojimo bausmės dalis, atsižvelgiant į apimtį ir tai, kad padarytas nusikalstamas veikas skiria pakankamai nedidelis laiko tarpas, pakankamai neigiamą M. S. asmenybę ir išvadų nepadarymą, būtent toks laikotarpis būtų proporcingas ir leistų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., 48 str. 2 d., 64 str. 1 d. ir 3 d.). Taigi dėl šių motyvų paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju O. S. bei įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. 1 p. ir 3 p.).

Kiti bylos klausimai (kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kt.)

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

M. S. 2019-11-14 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 136-137) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktinis įrodymas – kompaktinio disko laikmena yra byloje (1 t., b.l. 44) ir paliktina joje saugoti.

Iš kaltinamojo priteistinos iki teismo nuosprendžio priėmimo susidariusios 5,15 EUR proceso (pašto) išlaidos valstybei (1 t. pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2019-11-06 d. nusikaltimas) ir skirti 8 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju O. S. bei įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2019-03-04 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – laisvės apribojimo dalimi, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju O. S. bei įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. S. nukentėjusiajam O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 700 EUR (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

M. S. 2019-11-14 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.

Iš M. S. priteisti 5,15 EUR proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.