Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymu dėl civilinių bylų Nr. e2-1382-880/2024 ir Nr. e2YT-14673-490/2024 sujungimo, pareikštu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Achema“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Polimerų perdirbimo centras“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1382-880/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jonavos vandenys“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – AB) „Achema“ ir UAB „Polimerų perdirbimo centras“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje gautas atsakovės AB „Achema“ 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymas dėl civilinių bylų Nr. e2-1382-880/2024 ir Nr. e2YT-14673-490/2024 sujungimo.

2. Atsakovė AB „Achema“ prašymą grindžia tuo, kad be Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1382-880/2024, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-14673-490/2024 pagal UAB „Jonavos vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės į AB „Achema“ valdomus slėginius nuotekų šalinimo tinklus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Minimi tinklai yra nuotekų šalinimo tinklai, esantys tarp AB „Achema“ ir UAB „Jonavos vandenys“, t. y. tie patys nuotekų šalinimo tinklai, kuriais į UAB „Jonavos vandenys“ valymo įrenginius tariamai buvo teikiamos švinu užterštos nuotekos. Tinklai nėra registruoti viešajame registre, jie niekam nepriklauso nuosavybės teise. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1382-880/2024 tinklų nuosavybės priklausymas vienam ar kitam subjektui gali būti reikšminga aplinkybė. Bylose yra nagrinėjamos tarpusavyje susijusios aplinkybės, o būtent – kam nuosavybės teise priklauso infrastruktūra, kuria leidžiamos nuotekos tariamai padarė žalą UAB „Jonavos vandenys“. Tinklų nuosavybės teisės nustatymas gali būti svarbus sprendžiant klausimą dėl tariamos žalos atlyginimo, jo pagrindo ir apimties. Kompleksinis šių klausimų išsprendimas vienoje, o ne atskirose bylose, užtikrins išsamų ir teisingą bylos išnagrinėjimą, proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimą.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

5. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

6. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1382-880/2024 pagal ieškovės UAB „Jonavos vandenys“ ieškinį atsakovėms AB „Achema“ ir UAB „Polimerų perdirbimo centras“, kuriuo ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovių solidariai 646 850 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad AB „Achema“, leisdama UAB „Polimerų perdirbimo centras“ prisijungti prie AB „Achema“ vamzdyno, vedančio į UAB „Jonavos vandenys“ aikštelę, pažeidė tarp UAB „Jonavos vandenys“ ir AB „Achema“ 2014 m. sausio 2 d. Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kadangi UAB „Polimerų perdirbimo centras“ išleidus švinu užterštas nuotekas per AB „Achema“ vamzdyną, buvo užterštas UAB „Jonavos vandenys“ dumblas. Dumblas turi būti sutvarkomas, todėl UAB „Jonavos vandenys“ skelbs viešąjį pirkimą ir patirs apie 646 850 Eur dydžio nuostolius.

7. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-14673-490/2024, pagal UAB „Jonavos vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir AB „Achema“. Pareiškimu prašoma nustatyti, kad UAB „Jonavos vandenys“ įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. 4400-6340-9167), esančius Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad UAB „Jonavos vandenys“ nėra įgijusi nuosavybės teisių į nuotekų šalinimo tinkus, tačiau buvo sąžininga turto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką. Šioje byloje AB „Achema“ atsiliepimu į pareiškimą nesutiko su UAB „Jonavos vandenys“ pareiškimu, kadangi laiko, jog ne UAB „Jonavos vandenys“, o būtent AB „Achema“ nuotekų šalinimo tinklus įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.

8. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad vienoje byloje yra sprendžiamas žalos atlyginimo, t. y. nuostolių priteisimo klausimas, o kitoje – nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo klausimas. Nors prašomose sujungti bylose esminės šalys (UAB „Jonavos vandenys“ ir AB „Achema“) yra tapačios, tačiau skiriasi bylų nagrinėjimo dalykas, turi būti nustatomos ir vertinamos skirtingo pobūdžio faktinės aplinkybės, šalių reikalavimai nėra priešpriešiniai ir bylų nagrinėjimui pasitelkiamos dvi, t. y. ginčo ir ypatingoji teisenos. Civilinėje byloje Nr. e2-1382-880/2024 bus vertinamas civilinės ir deliktinės atsakomybės taikymo už sukeltus nuostolius, pagrindas ir nustatinėjamos su atsakomybės taikymu susijusios faktinės aplinkybės, o civilinėje byloje Nr. e2YT-14673-490/2024 – ar yra atitiktis nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu sąlygoms pagal šalių nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad tinklų nuosavybės nustatymo klausimas daro įtaką nuostolių dėl dumblo užteršimo priteisimui ir šių bylų negalima išnagrinėti skyriumi. Vertinant skirtingą bylose pareikštų reikalavimų pobūdį, darytina išvada, kad civilinių bylų, nagrinėjamų skirtingų teisenų tvarka, sujungimas vietoje to, kad užtikrintų bylų nagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, priešingai – bylų nagrinėjimą apsunkintų, ištęstų teisminio proceso trukmę ir neužtikrintų bylos išnagrinėjimo per trumpiausią terminą.

9. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors teismų praktikoje nurodoma, jog skirtingose teisenose nagrinėjamų bylų sujungimas yra galimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008), tačiau šalia to, kaip nurodyta, turi būti nustatytos aplinkybes, lemiančios bylų sujungimą, t. y. tapačios šalys, vienarūšiai bylose reiškiami reikalavimai ir aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad bylas sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustačius CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų aptariamų civilinių bylų sujungimui, prašymas sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1382-880/2024 su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2YT-14673-490/2024, netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1382-880/2024 su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2YT-14673-490/2024.