- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2-5618-867/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00723-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Austroka“
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Irena Barauskaitė-Gaižiūnienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Austroka“ atstovui V. M., ieškovės atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Austroka“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 460,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2019 m. rugsėjo pradžioje atsakovas kreipėsi dėl atlygintinų paslaugų teikimo, tai yra dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo katilo taisymo darbų ir buvo susitarta, kad bus atlikti katilo remonto darbai ir pateikta sąskaita atsakovui dėl atliktų darbų. Nurodo, kad atlikus katilo remonto visus darbus atsakovui 2019 m. lapkričio 29 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą AUS Nr. 048, kurios atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs, nors atliktus remonto darbus priėmė ir jokių pretenzijų nepareiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2020 m. balandžio 9 d. ieškovė jam, pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal žodinę sutartį dėl šildymo katilo remonto jis ieškovei yra skolingas 460,00 Eur. Nurodo, kad jis 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į ieškovę dėl katilo gedimo ir ieškovės meistras kelis kartus buvo atvykęs, tačiau gedimo nepašalino, o vis nurodydavo, kad kitos gedimo priežastys. Nurodo, kad jis jau yra pardavęs namą ir iš jo išsikraustė 2020 m. kovo mėnesį. Draudimo įmonei jis pateikė tik ieškovės išrašytą sąskaitą, joks defektavimo aktas ar darbų atlikimo aktas nebuvo pateiktas, nes gedimai taip ir nebuvo pašalinti. Draudimo įmonė jam išmoką išmokėjo pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, kurią išrašė ieškovė. Taip pat nurodo, kad ieškovės meistrui grynais jis sumokėjo 200,00 Eur už bandymus pataisyti katilą ir vežinėjimąsi. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad šalys susitarė žodžiu dėl esminių sutarties sąlygų, o visų sąlygų akceptavimo ir pritarimo išvada yra atsakovo neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros pateikimas draudikui bei išmokos gavimas. Nurodo, kad esamu atveju buvo nežinoma, kiek ir kokių gedimų bus rasta, kiek medžiagų bus sunaudota, todėl buvo preliminariai įvertinta, kad taisymo/remonto darbai neturėtų viršyti 500,00 - 700,00 Eur, o konkreti suma bus aiški tik paslaugos teikimo pabaigoje, todėl buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 460,00 Eur sumai, kurią atsakovas priėmė, nepareikšdamas pretenzijų nei dėl paslaugų kainos, nei dėl paslaugų rezultatų ar kokybės. Atsakovas teigia, kad yra sumokėjęs 200,00 Eur ir turi tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jų neteikia, todėl būtent atsakovas ir turėtų pateikti įrodymus, kada, kur ir kam buvo sumokėti pinigai, kokie dokumentai buvo pasirašyti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog su dubliko argumentais nesutinka. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad laiku ir kokybiškai atliko darbus. Ieškovė per pusę metų nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. kovo mėn. neužbaigė darbų, siekiant tinkamo šildymo katilo veikimo rezultato, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdyti sutartį laiku, tinkamai ir sąžiningai. Mano, kad ieškovės siekis įrodinėjimo pareigą procese perkelti jam neatspindi proceso koncentruotumo ir operatyvumo siekio, vertinant ieškinio pateikimo aplinkybes iš esmės.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas V. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu žodžiu buvo susitarta dėl katilo gedimo darbų. Atvykę pas atsakovą pamatė, kad bėda ekrano valdyme, tai yra automatikos gedimas. Iš karto nėjo pataisyti, reikėjo užsakyti detalę, o kol laukė detalės, per tą laiką atliko papildomus darbus kur buvo gedimai sistemoje. Nurodė, kad buvo pakeistas naujas sistemos hidraulinis indas, kurį atsakovas nupirko, o jie tik pakeitė. Buvo problemos su veržslėge, be to išvalė katilo šilumokaičius, šalino lašėjimo priežastį, o kai susitvarkė sistema, paaiškėjo, kad automatikos tvarkyti nebereikėjo. Atsakovas pats paskambino ir sako viskas susitvarkė, tos automatikos sakė nebedėti, tačiau norėjo, kad už papildomus darbus, ką jie padarė, iš draudimo gautų pinigus. Ką jie padarė techninį darbą, iš draudimo neįmanoma gauti pinigų, nes čia mechaniniai gedimai, o iš draudimo galima gauti automatikos gedimams. Konkrečios darbų kainos nebuvo sutarę už kiek turėjo būti katilas suremontuotas. Nurodė, kad katilo hidraulinius remonto darbus padarė per savaitę ir medžiagas bei darbus įvertino 460,00 Eur sumai. Hidraulinis indas, sklendės, davikliai buvo pakeisti iš jo. Užsakytą automatikos detalę gražino į parduotuvę. Nebuvo susitarę ir dėl darbų atlikimo termino. Nurodė, kad atsakovas nieko nėra sumokėjęs, nors padaryti mechaniniai darbai buvo. Sąskaita buvo išrašyta ankščiau nei atlikti darbai. Atliktų darbų suderinimas nebuvo pasirašytas. Nurodo, kad pas atsakovą vyko 4 kartus, tai yra kelis kartus buvo išimti ekranėliai, papildomos plokštės atvežtos, patikrintos, išvalyti šilumokaičiai, nustatė naujus katilo parametrus, davikliai buvo perstatyti, hidraulinį indą iš naujo iškėlė, papildomi lašėjimai buvo kitose vietose, reikėjo pakeisti. Nurodė, kad pagal jų įmonės įkainius vien atvažiavimas kainuoja 30,00 Eur, o po to eina valandinis įkainis. Perstatyti daviklius kainuoja 30,00 Eur, servisas 50,00 Eur, hidraulinio indo pakėlimas apie 80,00 Eur, lašėjimo priežasčių nustatymas ir vis tie dalykai apie 50,00 Eur. Nurodo, kiekvieną kartą atvykus būdavo kažkas remontuojama. Kai viskas susitvarkė, išsivalė, tada nebemetė klaidų ir automatika. Nurodė, kad pas atsakovą išdirbo panašiai 8 val., o valandos įkainis draudimui apie 40,00 Eur plius PVM. Paaiškino, kad pateiktose į bylą foto nuotraukose matyti, kad pakeisti vamzdžiai, vario uždėti, ventiliai sudėti, tam pačiam hidrauliniam indui ventiliai sudėti, variniai trišakiai, alkūnės įdėtos. Tai kas buvo pakeista panašiai 100,00 Eur su PVM, o kiek užgaišta laiko, detalių vežinėjimai, ėmimai, dar daugiau išlaidų patirta nei išrašyta sąskaita. Nurodo, kad iš karto neįmanoma įkainoti kokia bus kaina. Iki pat galo buvo manoma, kad automatiką reikės keisti. Klientas sakė, grąžink tą automatiką ir išrašyk sąskaitą, kad padengtumėm visus darbus, kuriuos padarė. Sumos atžvilgiu išskaidžius atliktus darbus, niekas nepasikeistų, nes po katilo automatika yra pakeistos detalės ir pan. Pretenzijų dėl išrašytos sąskaitos nereiškė, tik kai reikėjo pinigus atiduoti, tada prasidėjo pretenzijos. Yra nustatytos bendros kainos, kuriomis ir dirba. Defektacinio akto nebesiuntė, nes draudimui nebereikėjo. Buvo susitikęs su atsakovu prie parduotuvės, tačiau jokių pinigų iš atsakovo negavo.
Atsakovas D. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. pastebėjo, kad katilas automatiškai nebeišsivalo, todėl jis kreipėsi į ieškovę dėl katilo remonto. Atvažiavo ieškovės darbuotojas ir pasakė, kad reikia keisti plokštę, dar pastebėjo papildomų darbų, tai yra nurodė, kad reikia pakeisti hidraulinis bakelį, kurį jis nupirko, o ieškovė pakeitė. Tada sako reikia automatiką keisti. Nurodė, kad jo namas buvo draustas visų rizikų draudimu, visi gedimai įeina į jo turimą draudimą ir apie tai jis nurodė ieškovei ir, kad reikės išrašyti sąskaitą draudimui. Po 2-3 savaičių atvažiavo ieškovės atstovas su savo kolega, atvežė seną plokštę, ją įdėjo, išėmė, nes neveikė ir išvažiavo. Praėjo dar 2-3 sav. atsivežė naują plokštę, kuri irgi neveikė, tada jie įdėjo jo seną plokštę ir vėl išvažiavo. Pasakė, kad čia kaltas ekranas. Nurodė, kad reikia užsakyti ekraną, praėjo gal mėnuo, atsivežė ekraną, ekranas netiko, įstatė jo katilui priklausantį ekraną ir išvažiavo. Buvo atvažiavęs ieškovės kolega ir paliko nesureguliuotą pečių, tada jis paskambino ieškovei ir pasakė, kad pečiaus nesureguliavo, ieškovė sakė atvažiuos už savaitės, tačiau neatvažiavo net už dviejų savaičių, per tą laiką jis pardavė namą 2020 m. vasario mėn., o balandžio mėn. 1 d. išsikraustė iš namo, ir liko kaip ir neužbaigtas reikalas su ieškove, nes vis tiek kažką darė, važiavo. Susiskambino su ieškove, balandžio mėnesio 6 d. susitiko prie Tauralaukio parduotuvės ir sumokėjo 200,00 Eur ieškovei grynais, tada ieškovė pradėjo grasinti jam. Nurodo, kad kur yra foto teismui pateikta, tai ten nieko nėra padaryta. Ieškovė pakeitė išsiplėtimo bakelį, tai kad įdėjo ir išėmė ekraną, kuris netiko, čia jau ne jo bėdos ir už tai jis neprivalo mokėti. Patvirtino, kad ieškovės darbuotojai pas jį buvo atvykę 4 kartus. Nurodė, kad tariantis dėl katilo remonto jo neinformavo, kokie yra įkainiai. Patvirtino, kad ieškovė statė vamzdelį, tačiau pečius neveikia kaip veikdavo iki tol, tai yra jis valosi tada kai sumasto, o ne tada, kada jis turi valytis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Austroka“ pagal žodinį susitarimą atliko šildymo katilo taisymo darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris darbų atlikimo metu priklausė atsakovui D. K.. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą AUS Nr. 048 460,00 Eur sumai, tai yra 198,34 Eur katilo automatika ir 181,818 Eur atlikti darbai, plius PVM (21 procentai) – 79,83 Eur. PVM sąskaitos apmokėjimo terminas nurodytas 2019 m. gruodžio 9 d. Ieškovė 2020 m. balandžio 9 d. išsiuntė atsakovui pretenziją dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Į bylą pateiktas Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 2019 m. gruodžio 2 d. pranešimas patvirtina, kad atsakovui dėl 2019 m. rugsėjo 17 d. įvykusio draudiminio įvykio pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija AUS Nr. 048 buvo išmokėta 460,00 Eur draudimo išmoka žalos Nr. 259498-0301_1-004.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė tinkamai atliko katilo remonto darbus ir ar pagrįstai reikalauja iš atsakovo 460,00 Eur, nes atsakovas nesutinka apmokėti motyvuodamas tuo, jog ieškovė nepašalino katilo gedimo, o tik atliko kai kuriuos katilo remonto darbus už kuriuos jis ieškovei yra sumokėjęs 200,00 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (1 dalis). Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (2 dalis). Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).
Įstatymas nenustato darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuri kaip nurodė ieškovės atstovas šia veikla verčiasi jau daugiau nei penkerius metus, o atsakovas yra vartotojas.
Šalys neginčija ir patvirtina, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė sutartis dėl katilo remonto darbų atlikimo ir sudarant žodinę sutartį nebuvo aptarta nei kaina konkreti nei terminas per kiek turėtų būti atliktas katilo remontas. Tiek ieškovės atstovo, tiek atsakovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė siekdama šalinti katilo gedimus negalėjo tiksliai nustatyti kokie gedimai buvo ir pas atsakovą vyko keturis kartus ir buvo atliekami tam tikri remonto darbai, tai yra pakeistas hidraulinis indas, išvalyti šilumokaičiai, pašalinta sistemos lašėjimo priežastis ir įstatytas vamzdelis. Šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais taip pat nustatyta, kad katilo automatika nebuvo keista ir užsakyta katilo automatika buvo grąžinta.
Ieškovė į bylą pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą AUS Nr. 048 460,00 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad katilo automatikos kaina yra 198,35 Eur (be PVM), o atliktų darbų kaina sudaro 181,82 Eur (be PVM). Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ši sąskaita buvo išrašyta anksčiau, nei faktiškai buvo atlikti katilo remonto darbai. Taip pat nustatyta, kad remonto darbai užtruko, nes buvo aiškinamasi gedimų priežastis, o darbai buvo atliekami palaipsniui. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad nors sąskaita buvo išrašyta pagal pirminę numanomą gedimo priežastį, tačiau jos faktiškai atliktų darbų kaina, šalinant kitus gedimus, sudaro tą pačią 460,00 Eur sumą, kuri ir nurodyta PVM sąskaitoje – faktūroje. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2020 m. vasario mėnesį, todėl atsakovui nebepriklauso.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės. Nurodytos teisės normos esmė yra ta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, tai reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartojimo teisiniuose santykiuose vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad jis yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir panašaus pobūdžio veiksniai. Ieškovė UAB „Austroka“, būdama juridinis asmuo, savo veiklos srities profesionalė ir teikdama specializuotas paslaugas, privalėjo būti rūpestinga ir atidi, ne tik priimdama atsakovo užsakymą, vykdydama darbus, bet ir priduodama atliktus darbus. Ieškovė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių atliktų darbų pobūdį, kiekį ir įkainius, teismui nepateikė, o byloje pateikta viena katilinės fotonuotrauka, atsakovui ginčijant atliktų darbų pobūdį ir kiekį, byloje nesant defektų nustatymo akto ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovė atliko visus šildymo katilo remonto darbus, kuriuos nurodė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ir kurių vertė sudaro 460,00 Eur.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą. Vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, kad būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga, ginant silpnesniosios sutarties šalies teises, tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, teismas neturi pareigos beatodairiškai, visais atvejais ginti tik vartotojų interesus, nagrinėdamas bylas visada privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5. straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šildymo katilas po remonto darbų vis tiek neveikė taip, kaip iki tol veikdavo, taip pat nurodė, kad jis su ieškove yra atsiskaitęs pagal jos faktiškai atliktus darbus, t. y. sumokėjęs grynaisiais pinigais 200,00 Eur, tačiau, ieškovei ginčijant gauto apmokėjimo faktą ir teigiant, kad jos atlikti darbai buvo kokybiški, į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas iš dalies yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atliko tam tikrus šildymo katilo remonto darbus, kurių dalies atsakovas ir neginčijo, į tai, kad nors atsakovas ir nurodo, kad už faktiškai atliktus ieškovės darbus jis yra atsiskaitęs, tačiau į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė, į tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai, į tai, kad PVM sąskaitoje – faktūroje, kurios pagrindu ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo, nurodyta katilo automatika (198,35 Eur (be PVM)) buvo grąžinta į parduotuvę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta atliktų darbų kaina, t. y. 220,00 Eur (198,35 Eur x 21 proc.). Ieškovė iki pat bylos išnagrinėjimo netikslino ieškinio reikalavimo ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atliko darbų už 460,00 Eur, nepateikė kiek ir kokių medžiagų buvo panaudota atliekant remonto darbus.
Kadangi atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovei yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už visą priteistą 220,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 815,00 Eur (400,00 Eur + 250,00 Eur + 150,00 Eur + 15,00 Eur (žyminis mokestis)). Ieškovės ieškinys patenkintas 47,83 procentais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 389,81 Eur suma. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 550,00 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 286,94 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 389,81 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Austroka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Austroka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 286,94 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.