Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. I. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pratęstas procesinės prievartos priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų), pritaikytos kaltinamojo A. I. atžvilgiu, terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I., Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 2 d. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi – nepanaudojo savo įgaliojimų priešingai tarnybos interesams, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, ir ją gavo, tuo padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Muitinės departamentui, tuo pačiu – valstybei: A. I., tyčia nevykdydamas tiesioginės muitinės tarnautojo pareigos užtikrinti, kad vykstantys per sieną asmenys sumokėtų muito mokesčius į valstybės biudžetą, o paskutinį kartą tai atliko žinodamas, jog V. T. ir I. T. automobilius (duomenys neskelbtini) pareigūnai detaliai tikrins – priverstas objektyvių aplinkybių, ignoravo savo tiesioginę pareigą ir sistemingai veikė bei ketino veikti prieš savo institucijos tikslus (apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėta prekybos daromos žalos), sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes, nesumokant mokesčių, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos, ją gavo apie 137,26 eurų, tyčia pažeidė kaltinime nurodytas teisės normas ir sudarė įspūdį, kad valstybės institucijos nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą, iškraipė jos funkcijas ir veiklos principus, tuo pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą ir dėl tokių jo veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, tuo pačiu ir valstybė.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi A. I. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 vasario 18 d., šios procesinės prievartos priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas Kauno apylinkės bei Kauno apygardos teismų nutartimis.

Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi kaltinamajam A. I. pritaikytą procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, pratęsė trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 18 d. (VIII b. t., 34-37 l.). Teismo nutartyje nurodyta, kad A. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (BK 228 str. 2 d.), kuria kėsinamasi į valstybės tarnybą; ši kaltinamojo galimai padaryta veika yra tiesiogiai susijusi su jo užimamomis pareigomis, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolesnis (duomenys neskelbtini) pareigų ėjimas sudarytų kaltinamajam sąlygas piktnaudžiauti šiais įgaliojimais bei sudarytų galimybę ir toliau daryti ar per kitus asmenis organizuoti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad siekiant proceso operatyvumo, nešališko ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, taip pat siekiant užkirsti kaltinamajam galimybę daryti naujas veikas, byloje būtina ir toliau taikyti kaltinamajam pritaikytą procesinę priemonę, todėl A. I. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęsiamas.

Kaltinamasis A. I. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį. Kaltinamojo nuomone, teismas priimdamas tokį procesinį sprendimą byloje, visiškai neįsigilino į bylos esmę, neištyrė byloje esančius įrodymus, kurie suteiktų teisinio pagrindo priimti tokią nutartį. Pažymi, jog skundžiama nutartimi ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta, siekiant dviejų tikslų, t. y. greičiau ir nešališkiau išnagrinėti baudžiamąją bylą bei užkirsti kelią kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Pasak apelianto, nors jis yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis būtų linkęs daryti nusikalstamas veikas, o juo labiau, daryti pagrįstą išvadą, kad tolesnis (duomenys neskelbtini) pareigų ėjimas jam sudarytų sąlygas piktnaudžiauti šiais įgaliojimais bei sudarytų galimybę ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kaltinamojo vertinimu, nėra aišku kuo teismas vadovaudamasis vertino inkriminuojamos veikos pavojingumą, bei kodėl nustatė, jog paskirta ir pritaikyta procesinė prievartos priemonė nagrinėjamu atveju yra būtina. Nors teismas motyvuodamas tokio procesinio sprendimo priėmimą nurodė, kad siekiama proceso operatyvumo, nešališko bei objektyvaus bylos išnagrinėjimo, vienok nenurodė, kuo pasireikštų bylos vilkinimas, jei jis nebūtų nušalintas nuo pareigų, taip pat kuo remiantis padarė išvadą, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis teigia, kad ankstesni nušalinimai nuo pareigų ir jų pratęsimai buvo grindžiami tuo, kad 2014 m. vasario 17 d. atliktos jo namuose kratos metu rastos piniginės lėšos (įvairia valiuta, apie 140 000 Lt), dėl to pagrįstai buvo manoma, kad kaltinamasis toliau eidamas savo pareigas darys naujas nusikalstamas veikas. Tačiau anot jo, šiai dienai, šie įtarimai nepasitvirtino, šios aplinkybės išnyko, todėl laiko, jog nėra įrodymų, kad jis darys naujas veikas. Taip pat kaltinamojo nuomone, žemesnės instancijos teismas neįvertino jį charakterizuojančių duomenų, t. y. kad jis (A. I.) anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, charakterizuojamas gerai. Kas taip pat rodo, jog pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra. Be to, apelianto teigimu, byloje nėra ir jokių duomenų, jog jis eidamas Muitinės departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, kaip nors kitaip gali trukdyti procesui, bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, juo labiau, kad visi liudytojai byloje yra apklausti, o byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, siekdamas daryti įtaką, byloje apklausiamiems asmenims, ar kitaip trukdęs šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui. Mano, jog teismas skundžiama nutartimi, jam taikytos procesinės prievartos priemonės pagrindus nustatė formaliai, pakankamai nemotyvuodamas jų taikymo būtinumo.

Skunde taip pat pažymima, kad nei teismas, nei prokuroras nepateikė jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad laikinai nenušalinus jo nuo užimamų pareigų, nebūtų užkirsta galimybė jam daryti naujas nusikalstamas veikas ar būtų trukdoma greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių teigia, kad manymas, jog jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su minėtomis pareigomis, ar jomis naudodamasis gali kliudyti greitam ir nešališkam tyrimui, yra nepagrįstas. Be šių nurodytų skundų argumentų, A. I. nurodo, kad teismas nurodė, jog nušalinimu nuo pareigų yra pažeidžiama teisė į darbą, kaltinamasis negali įsidarbinti ir neturi pajamų; šis argumentas nėra pagrindas nepratęsti nušalinimo nuo pareigų, nes teisė į darbą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu nustatytais atvejais; teismas mano, kad tai nėra kliūtis kreiptis kaltinamajam į darbdavį ir prašyti suteikti jam kitą darbą, bet ne (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis skunde nurodo, jog tokie teismo argumentai visiškai nepagrįsti, kadangi kitas pareigas eiti galima tik laimėjus konkursą. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, mano, kad žemesnės instancijos teismas pratęsė jam pritaikytą procesinę prievartos priemonę, nemotyvuodamas tokio savo sprendimo.

Šio skundo nagrinėjimo kontekste, pažymėtina, kad šioje baudžiamosios bylos stadijoje skundą nagrinėjantis teismas nevertina faktinių bylos aplinkybių, o patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių matyti, kad nusikalstama veika galimai buvo padaryta, ir tuo pačiu, ar yra pakankamas pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę.

Aukštesnės instancijos teismui susipažinus su kaltinamojo skundo argumentais, įvertinus šio klausimo sprendimui teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, jog apygardos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 str. reikalavimų, pratęsdamas kaltinamajam A. I. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, terminą.

BPK 157 str. 1 d. nustatyta, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų arba laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas – taikoma tais atvejais, jei tai yra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje procesinių prievartos priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų procesinių prievartos priemonių (tarp jų – laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo) termino pratęsimo klausimus sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje (BPK 157 str. 4 d.). Tokiu būdu, teismas šią procesinę prievartos priemonę, taiko, jos terminus pratęsia ar skiria iš naujo, savo nuožiūra, kadangi tai yra diskrecinė teismo teisė.

Taigi, šios procesinės prievartos priemonės taikymo ir jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. I. galėjo padaryti jam inkriminuoją nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. Ši prielaida grindžiama byloje esančiais faktiniais duomenimis, užfiksuotais liudytojų parodymuose bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo būtina sąlyga yra tai, kad byloje būtų pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, o tokių duomenų, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamosios bylos stadijoje pakako. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šių duomenų pakankamumas yra vertinamasis kriterijus, dėl šių priežasčių, svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, ar kaltinamasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta tik pirmosios instancijos teisme pabaigus nagrinėti bylą. Todėl teismas spręsdamas klausimą dėl procesinės prievartos priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumo bei teisėtumo, nepateikia išankstinio įrodymų vertinimo, kadangi tai daro tik pirmosios instancijos teismas. Dėl šių priežasčių, nei žemesnės instancijos teismas priimdamas tokio pobūdžio procesinį sprendimą byloje, nei juo labiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šio procesinio sprendimo pagrįstumą, nepasisako dėl kaltinamojo kaltės ir pateiktus bylos duomenis vertina tik tiek, kiek jie yra susiję su šios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Tokiu būdu, nagrinėjamo skundo kontekste, nepasisakoma dėl apelianto skundo argumentų, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neįsigilino į bylos esmę, neištyrė byloje esamus įrodymus. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. I. nušalintas nuo pareigų (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika yra susijusi su jo užimamomis pareigomis, tuo pačiu manant, kad toliau eidamas šias pareigas, jis gali ir toliau daryti pats ar per kitus asmenis organizuoti tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas. BPK 157 str. įtvirtintos procesinės prievartos priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų) taikymui pakanka konstatuoti vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų alternatyvių pagrindų, t. y.: būtina greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba būtina užkirsti įtariamajam (kaltinamajam) galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismo išvada dėl kaltinamojo galimybės pačiam ar per kitus asmenis padaryti analogiškas nusikalstamas veikas yra pagrįsta. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas A. I. (kvalifikuotas piktnaudžiavimas, BK 228 str. 2 d.), tiesiogiai susijusi su jo, kaip (duomenys neskelbtini) statusu, todėl šis faktorius (inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis, padarymo aplinkybės) davė teismui pagrindo teigti, kad toliau eidamas šias pareigas, A. I. gali daryti naujas nusikalstamas veikas arba organizuoti panašių veikų padarymą per kitus asmenis. Apelianto skundo argumentas, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jis darys naujas nusikalstamas veikas ir, ar trukdys greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, aukštesniojo teismo vertinimu, nepaneigia jam taikytos procesinės prievartos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta, šios priemonės taikymą lėmė A. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos padarymo aplinkybės, dėl ko ir skundžiamoje nutartyje apygardos teismo padaryta pagrįsta išvada, kad pratęsiant šią procesinę prievartos priemonę, ja siekiama ne tik nešališko bylos išnagrinėjimo, bet ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, vertinant tai, kad šiuo metu pati baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šios procesinės prievartos priemonės tiek taikymo, tiek jos termino pratęsimo atveju, nėra privaloma nurodyti konkrečius veiksmus, kurių pagalba gali būti trukdoma tokios bylos procesui, juo labiau konkrečias galimas padaryti nusikalstamas veikas. Šiuo atveju, svarbu yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti jam sąlygas ir galimybę ne tik trukdyti procesui, bet ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesniojo teismo nuomone, teigtina, kad šiuo metu kaltinamojo darbas (duomenys neskelbtini) pareigose nebūtų suderinamas su BPK 157 str. 1 d. numatytais tikslais, kas iš esmės ir buvo konstatuota skundžiamoje apygardos teismo nutartyje. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad procesinės prievartos priemonės tolimesnio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir apelianto skunde nurodytos aplinkybės susijusios su kratos metu jo namuose rastų grynųjų pinigų įgijimo teisėtumu.

A. I. skunde nurodo, kad jį charakterizuojantys duomenys paneigia teismo išvadą apie tai, jog jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Tačiau su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių A. I. kaltinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., padarymu. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, o būtent, kad A. I. neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai yra reikšmingi nagrinėtinos bylos kontekste, tačiau nepaneigia teismo padarytos išvados, jog kaltinamajam toliau einant (duomenys neskelbtini) pareigas, jam nebus užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Dėl skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijamos aplinkybės dėl galimybės kreiptis į darbdavį ir prašyti suteikti kitą darbą, pažymėtina, kad kaltinamojo nurodoma aplinkybė skundžiamoje nutartyje nebuvo konstatuota. Kita vertus, A. I. taikoma procesinė prievartos priemonė neginčijamai suvaržo jo teises ir teisėtus interesus, vienok laikinas nušalinimas nuo pareigų yra pateisinamas atsižvelgiant į jo tikslus, todėl kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 157 str. įtvirtintų reikalavimų bei proporcingumo principo.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų, terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu apelianto skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, todėl nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. I. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.