Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorėms J. Ž. ir N. M.- Posaškovai,

nukentėjusiojo M. M. atstovei adv. Ž. K., Elektrėnų šeimos namų direktorei V. R.

kaltinamajam R. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) operatorius, teistas, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2017 m. vasario 11 d., apie 19.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su savo sugyventine A. J. ir jų mažamečiu sūnumi M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,45 promilės girtumas), konflikto su A. J. metu tyčia du kartus sudavė kumščiu A. J. į nugarą. Tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. J.. Šiais savo veiksmais R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Taip pat R. M. kaltinamas tuo, kad nežymiai sužalojo mažametį, o būtent: 2017 m. vasario 11 d., apie 19.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su savo sugyventine A. J. ir jų mažamečiu sūnumi M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,45 promilės girtumas), konflikto su A. J. metu tyčia pastūmė savo sūnų M. M. delnu į nugarą, padarydamas mažamečiui juosmens srities sumušimą, pasireiškusį odos paraudimu. Tokiu būdu kaltinamas nežymiai sužalojęs nukentėjusįjį M. M.. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

K. R. M.s teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su savo sugyventine A. J., mažamečiu sūnumi M. M. ir mama S. M.. Su sugyventine apie metus laiko nesutaria, tarp jų nuolat kyla žodiniai konfliktai, tačiau niekada nesmurtavo prieš ją. Su sūnumi sutaria gerai, niekada nėra prieš jį smurtavęs nei psichologiškai nei fiziškai. 2017-02-11 apie 8:00 val. grįžo namo iš darbo ir pamatė namie netvarką, dėl ko supyko ant savo sugyventinės, kad pastaroji nesitvarko, o tik nuolat vartoja alkoholį. Tą dieną ji taip pat buvo neblaivi. Jis supykęs pradėjo gerti alų ir tvarkyti namus. Pastebėjęs, kad sugyventinė jam tvarkytis nepadeda, jis pradėjo su ja konfliktuoti, t.y. šaukti ant sugyventinės, tačiau smurto jos atžvilgiu nevartojo. Sūnus visą dieną buvo namie, girdėjo konfliktą, tačiau jis nei prieš sugyventinę, nei prieš sūnų nesmurtavo. Tiksliai negali pasakyti kelintą valandą atvyko policijos pareigūnai, paaiškino, kad atvažiavo dėl to, kad buvo gautas iškvietimas, jog jis smurtavo prieš savo sugyventinę ir vaiką, tuo pagrindu policija sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Sugyventinė jį apkalba, nes jis nenaudojo smurto, nei prieš savo vaiką, nei prieš sugyventinę. Kodėl jie t.y sugyventinė ir vaikas nurodė, kad prieš juos smurtavo, nežino. Nors dabar vaikas, kuris yra iš jų laikinai paimtas ir randasi Elektrėnų šeimos namuose jam sako ir rašo žinutes, kad jis blogai pasielgė apkalbėdamas tėvą. Apie, tai kad nėra niekada smurtavęs prieš sugyventinę ir sūnų gali paliudyti kartu gyvenanti jo mama S. M.. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti.

Nukentėjusioji A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. M. gyvena 14 metų kartu, apie metus su puse gyvena pas jo motiną S. M., augina bendrą vaiką M. M.. Sugyventinis ir ji pati turi problemų su alkoholiu. 2017-02-11 apie 19 val. grįžo iš kaimynės namo, pas kaimynę išgėrė konjako, todėl įvykio metu buvo neblaivi. Grįžusi namo rado sugyventinį R. girtą. Žodis po žodžio tarp jų išsiplieskė konfliktas dėl ko kilo nesutarimai dabar ji tiksliai pasakyti negali. Konflikto metu sugyventinis jai sudavė du smūgius kumščiu į nugaros apačią, skausmo nejautė tik išsigando. Tuo metu ją puolė ginti sūnus M., R. pastūmė M., M. atsitrenkė į sieną kairiu pečiu. M. išsigando. Sūnus apsikabino ją ir pasakė „mama bėgam iš čia“. Tada ji paskambino pagalbos telefonu ir atvyko policija, kuri iškvietė greitąją pagalbą, ją su sūnumi nuvežė į ligoninės priimamąjį, jį apžiūrėjo ir išleido namo. Konkrečių sužalojimų nenustatė. Sūnus tuo metu sakė jai, kad ir jam skaudėjo, kai tėtis sudavė į nugarą ir kai jis nuo smūgio atsitrenkė su kairiu pečiu į sieną. Jai atrodo, kad vaikas buvo tiesiog išsigandęs, kadangi tuo metu jis net neverkė.

Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. M. yra jos sūnus, kuris kartu su savo sugyventine A. J. ir judviejų sūnumi M. gyveno pas ją. Tarp jos sūnaus ir jo sugyventinės konfliktai kyla dažnai, kadangi jis dirba, o ji ne, o be to ji mėgsta išgerti, o kai išgeria pridaro įvairių nesąmonių. Ji kartą būdama neblaivi iškvietė ir greitąją pagalbą ir policiją ir gaisrinę nors tam pagrindo visai nebuvo. Tą dieną kai vyko eilinis konfliktas kai sugyventinė iškvietė policiją ji paties konflikto nematė nes buvo kitame kambaryje ir nesikišo į jų kivirčą. Atvykus policijai M. jie apžiūrėjo, bet nieko ant jo kūno nebuvo matyti, jis neverkė ir jai sakė, kad nieko neskauda. Apie tai, kad nieko neskauda jis pasakė ir atvykusiems policijos pareigūnams.

Liudytojas I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017-02-11 apie 18:55 val. jam dirbant kartu su vyr. patruliu E. P., iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), triukšmauja ir puola muštis neblaivus pranešėjos sugyventinis R. M., ir kad namuose yra 8 metų vaikas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. J., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis R. M. grįžęs namo pradėjo triukšmauti, norėjo ją mušti, taip pat nurodė, kad smurtavo prieš jų nepilnametį vaiką M. M., jam delnu suduodamas du kartus į nugarą. Įvykio vietoje jam kalbinant nepilnametį M. M. ir jo paklausus, ar jo tėtis tikrai jam sudavė, vaikas abejodamas atsakinėjo į klausimus. Apžiūrėjus vaiką, jokių sužalojimų ar paraudimų ant kūno nesimatė. Jokių sužalojimų nesimatė ir ant nukentėjusiosios A. J.. Jiems atvykus vaikas lovoje žaidė su telefonu. Paklausus vaiko ar jam kur nors skauda, vaikas atsakė, kad skauda nugarą nuo kelių tėvo suduotų smūgių. R. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Į įvykio vietą buvo iškviestas tyrėjas.

Kiti byloje ištirti įrodymai.

Kaltinamajam R. M. 2017-02-11 19.15 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.45 prom. girtumas. (b. l. 80)

Nukentėjusiajai A. J. 2017-02-11 19.22 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,84 prom. girtumas (b.l. 78)

Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis yra M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), jam dabar 8 metai. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, yra antrokas. Dabar gyvena Šeimos globos namuose. Anksčiau gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini) su močiute, mama ir tėčiu. Dabar negyvena, nes močiutė išvarė. Išvarė, nes primelavo, kad tėtis mušėsi. Močiutė primelavo. Jis matė kaip tėtis mamą mušė. Tai buvo šeštadienį, vasario mėnesį, dienos nežino. Mama pasakė, kad tai buvo šeštadienis. Pasakė sekmadienį. Mama sakė, kad dabar yra sekmadienis, sakė, kad ji eis į socialinį ir ieškosis buto, nes močiutė išvarė. Tėtis priėmė mamą pas močiutę į butą, močiutei nepatiko ir pradėjo pyktis mama su močiute. Mama - A. J.. Močiutės pavardės nežino. Močiutė yra tėčio mama. Tėtis R. M.. Tėtis su mama pradžioje sutarė gerai, o paskui pradėjo gerti ir pradėjo muštis tėtis su mama. Buvo ne vienas kartas, daugiau kartų. Tėtis trenkė mamai į galvą, į nugarą, trenkė su kumščiu. Į galvą trenkė vieną kartą, į nugarą irgi vieną kartą. Jis tuo metu buvo lovoje močiutės kambaryje. Namas stovi prie Cento, bute du kambariai. Jo lova stovi kambaryje. Jis buvo močiutės lovoje. Tame kambaryje yra lova, spinta, televizorius. Tame kambaryje yra 2 lovos pas močiutę. Ji turi savo kambarį. Tėtis mamą mušė tėčio kambaryje. Močiutės lova stovi močiutės kambaryje. Jis nematė, nes durys buvo uždarytos. Matė, kaip tėtis mušė mamą, nes buvo tame kambaryje, o paskui nuėjo į močiutės kambarį. Kai mušė mamą, buvo prie tėčio lovos, tėtis buvo kambaryje prie stalo ir lovos. Prieš tai tėvai susipyko. Dėl ko pykosi - nežino. Pradžioje rėkė, o paskui susimušė. Tėtis sakė, kad dingtų jų šuo. Šuo kalytė, ji yra jo, mamos ir tėčio. Jos vardas S.. Tėtis sakė mamai. Suprato, kad pykosi, nes daugiau šnekasi. Kai tėtis sudavė mamai, jis nuėjo pas močiutę į kambarį ir gulėjo lovoje. Atvažiavo policija, greitoji. Jis pats matė, kad atvažiavo. Tėtis tą dieną daugiau su nieko nesipyko, tik su mama. Su juo nesipyko. Tėtis su juo anksčiau nesipyko. Buvo vakaras, taip sprendžia pagal laiką. Matė stalinį laikrodį, jis rodė 7 val. Tėtis tą vakarą buvo išgėręs, mama irgi. Kad išgėrę suprato iš veido išraiškos, iš kojų. Kai tėtis sudavė mamai, jam buvo baisu, nuėjo pas močiutę. Gydytojas jo neapžiūrėjo. Apie gydytojus su niekuo nekalbėjo. Jie buvo pas gydytoją nuėję, kad apžiūrėtų. Dėl ko - nežino. Mano, kad dėl nugaros. Tai buvo sausį, tėtis išėjo iš balkono ir nestipriai delnu sudavė jam per nugarą. Jis netyčia trinktelėjo per nugarą, jam nieko neatsitiko. Ant nugaros nieko nebuvo. Jis netyčia greitajai pasakė, kad tą šeštadienį tėtis trenkė per nugarą, o trenkė sausį. Kai trenkė jautė skausmą truputį, galvojo, kad netyčia, nes tėtis niekad netrenkia. Tada močiutė buvo savo kambaryje, mama plovė indus. Jis dėl to su niekuo nekalbėjo. Jis netyčia pasakė greitajai, kad šeštadienį trenkė. Šeštadienį namuose buvo močiutė, mama ir tėtis. Kambaryje buvo jis, tėtis ir mama. Kai tėtis trenkė mamai, jis nubėgo pas močiutę į kambarį. Močiutė negalėjo matyti kaip trenkė tėtis mamai, nes ji visą laiką buvo savo kambaryje. Iš to kambario nesimato. Į prokuroro klausimus: po to, kai tėvai susipyko ir tėtis trenkė mamai, blogai jautėsi, buvo blogos nuotaikos, galvojo, kad visą laiką taip bus. Kai nubėgo pas močiutę į kambarį, močiutė gulėjo savo lovoje, o jis atsigulė į dėdės lovą. Su močiute nesikalbėjo. Į VTAS atstovės klausimus: jis truputį gynė mamą, kaip - neprisimena, tik sakė: "Baik". Jam tėtis nieko nesakė. Po to jis nubėgo į močiutės kambarį. Tėtis niekada ant jo nerėkė ir nemušė. Kai ką nors blogo padaro tėtis tik įspėja. Močiutė, mama irgi tik įspėja. Kai sakė tėčiui: "Baik", buvo jų kambaryje, o paskui nubėgo. Nuo jo tėvai kaip buvo toli - nežino. Arčiau tėvų nebuvo priėjęs. Jis tą šeštadienį kalbėjo su gydytojais ir su policija. Kodėl - neprisimena. Gydytoja norėjo apžiūrėti dėl nugaros, nes jis policijai pasakė, kad trenkė per nugarą. Tai melas, tiesa, kad sausį per nugarą trenkė netyčia. Į prokuroro klausimus: tada sausio mėnesį tėtis išėjo iš balkono, nepamatė, kad jis ten ir netyčia sudavė delnu. Jis galvoja, kad netyčia. Tėtis atsiprašė, pasakė, kad netyčia. Kai kažką negerai padaro tėtis įspėja, kad daugiau taip nedarytų, mama irgi įspėja. Močiutė irgi įspėja. Jo niekas nėra mušęs, tik tada tėtis netyčia trenkė. Į įtariamojo klausimus: jo iš suaugusių nėra mušę, ar įskaudinę. Tėtis, mama nėra nuskriaudę. (b. l. 65-66)

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad su R. M. gyvena 14 metų kartu, apie metus su puse gyvena pas jo motiną S. M., augina bendrą vaiką M. M.. Sugyventinis turi problemų su alkoholiu, taip pat narkotikais, yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, gydytas. Kai atsikraustė pas jo mamą prasidėjo sugyventinio smurtas, prieš pusantrų metų buvo atvejis, kai R. smaugė, apskritai, kai tik išgerdavo mušdavo. Tylėjo tol, kol nepalietė sūnaus M., tai buvo 2017-02-11 apie 19 val. Grįžo iš kaimynės namo, pas kaimynę išgėrė konjako, todėl įvykio metu buvo neblaivi. Grįžusi namo rado sugyventinį R. girtą, jis spardė kambario, balkono duris, taip pat ir sieną kambario, kuriame gyvena, tame pačiame kambaryje buvo sūnus, ji labai išsigando tokio sugyventinio elgesio, bandė R. raminti, kad jo mama sena, jų vaikas mažas, į tokius žodžius jis atsakė „pažiūrėsim, ką tu padarysi“. Konflikto metu sugyventinis jai sudavė du smūgius kumščiu į nugaros apačią, pajuto skausmą. Tuo metu ją puolė ginti sūnus M., R. kumščiu į nugarą pastūmė M., M. atsitrenkė į sieną kairiu pečiu. M. išsigando. Sūnus apsikabino ją ir pasakė „mama bėgam iš čia“. Tada ji paskambino pagalbos telefonu ir atvyko policija, iškvietė greitąją pagalbą, ją su sūnumi nuvežė į ligoninės priimamąjį, apžiūrėjo ir išleido namo. Konkrečių sužalojimų nenustatė. Tačiau ji juto fizinį skausmą. O sūnus sakė jai, kad ir jam skaudėjo, kai tėtis sudavė į nugarą ir kai jis nuo smūgio atsitrenkė su kairiu pečiu į sieną. Jie abu patyrė fizinį skausmą. (b. l. 35-36)

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu A. J. parodė, kad laikosi savo duotų parodymų, tik dar nori papildyti savo apklausą ir pasakyti, kad kadangi visas konfliktas su R. įvyko dėl alkoholio, ji priėmė svarbų sprendimą ir nebegeria, R. taip pat metė gerti. Dėl sūnaus M. M. apklausos teisme nori pasakyti, kad R. yra ir anksčiau smurtavęs prieš ją, todėl sūnus gali painioti įvykius, 2017-02-11 R. jai į galvą netrenkė, kaip nurodo sūnus, sugyventinis sudavė du kartus į nugarą, ji pajuto skausmą, tačiau atvykę medikai jos pačios neapžiūrėjo, ir ligoninėje jos neapžiūrėjo, ji ir neprašė, tik atvykus greitajai, paklausė, ar skauda, ji atsakė, kad šiuo metu ne. Jai atrodo, kad R. jai trenkė kumščiu, tuomet tarp jų atsistojo sūnus, sakė, kad R. baigtų, sūnus bandė ją ginti, tuo momentu R. ir pastūmė sūnų į nugarą, pastūmė ranka, jai suskaudo širdį, kad R. taip elgiasi su vaiku, nuo to, kai pastūmė sūnus atsitrenkė pečiu į sieną, jis neverkė, nesakė, kad skauda. Ji liepė sūnui išeiti pas močiutę į kambarį, kad jis nesiveltų į jų konfliktą. Nežino, kodėl sūnus apklausos metu pasakė, kad R. jam delnu trenkė sausį, o ne vasarį. Jai atrodo, kad sūnaus fantazija, jis tiesiog nori būti geras tiek jai, tiek tėvui, todėl gali meluoti, kai ką nutylėti ar sukeisti vietomis tam tikras aplinkybes. Ji pati tvirtina savo parodymus, kad R. sudavė jai du kartus į nugarą ir pastūmė į nugarą sūnų. (b. l. 41-42)

Akistatos metu nukentėjusioji A. J. laikėsi savo parodymų, kad R. M. sudavė jai porą kartų į nugarą, o sūnų pastūmė nugarą. Įtariamasis R. M. neigė savo kaltę, tvirtino, kad tik aprėkė sugyventinę, jokių smurtinių veiksmų nei jos, nei sūnaus atžvilgiu nenaudojo. (b. l. 99-100)

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad bute visose patalpose netvarkingai išdėlioti drabužiai, kiti daiktai. Įvykio vietoje apžiūrint vaiką M. M. ant kūno vizualiai sumušimo dėmių nestebima. Apžiūrint A. J. smurto žymių nestebima. Elektrėnų GMP slaugytojai R. S. apžiūrint M. M., nustatyta, kad M. M. juosmeninių stuburo slankstelių vietoje skausminga vieta spaudžiant, paraudimų ar nubrozdinimų ant vaiko kūno nėra. (b. l. 11)

2017-03-09 Medicininių dokumentų apžiūros metu padaryta išvada, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje objektyvių kūno sužalojimų požymių nukentėjusiajam M. M. neužfiksuota. (b.l.19)

2017-07-19 Medicininių dokumentų apžiūros metu padaryta išvada, kad nukentėjusiajam M. M. padarytas juosmens srities sumušimas, pasireiškęs odos paraudimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b. l. 24)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

LR BK 140 str. 2 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui.

LR BK 140 str. 3 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą padarytą mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį.

Teismas vertindamas kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teisminio tyrimo metu išaiškintas aplinkybes lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai pagrindžiančių įrodymų dėl veikų kuriomis yra kaltinamas R. M..

Teismas mano, kad 2017-07-19 medicininių dokumentų apžiūros protokolas yra nepakankamas įrodymas kaltinant R. M. dėl nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 3 d. įvykdymo, kadangi šio protokolo išvada prieštarauja pirminei t.y. 2017-03-09 medicininių dokumentų apžiūros protokole esančiai išvadai, kurioje yra nurodyta, kad remiantis M. M. medicininių dokumentų duomenimis pateiktoje medicininėje dokumentacijoje objektyvių kūno sužalojimų požymių neužfiksuota. Paties gi nukentėjusiojo M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių (9 m.) nebuvo informatyvūs ir objektyvūs, todėl teismas spręsti dėl fizinio skausmo sukėlimo fakto jam ir vadovautis tokiais parodymais negali. Kitų gi tiek tiesioginių tiek netiesioginių įrodymų susijusių su M. M. fizinio skausmo sukėlimu, išskyrus nukentėjusios A. J. parodymus, nėra.

Vertinant gi pačios nukentėjusiosios A. J. parodymus susijusius tiek su jai tiek su M. M. fizinio skausmo sukėlimu teismas pažymį, kad šie parodymai nėra nuoseklūs, išsamūs ir iki galo objektyvūs, kadangi galėjo būti sąlygoti nukentėjusiosios įvykio metu buvusia būsena, t.y. įvykio metu ji buvo stipriame alkoholiniame girtume (nustatytas 2,84 prom. girtumas), todėl jos parodymai apie įvykio aplinkybes vertintini kritiškai. Taip pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad kaltinamasis jai sudavė du smūgius į nugaros sritį nuo kurių ji jautė fizinį skausmą, tuo tarpu teisminio tyrimo metu ji tokių savo parodymų patvirtinti negalėjo, kadangi vienu metu nurodydama, kad jautė fizinį skausmą, kitu metu jau sakydama, kad skausmo nejautė, o tik labai išsigando. Tokie nukentėjusiosios parodymai negali būti pagrindu patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. M., kadangi pagal LR BK 2 str. 4 d., pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teismas mano, kad R. M. veiksmuose nėra nustatyta nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė t.y. mušimas ar kitoks smurtavimas sukėlęs nukentėjusiesiems fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nesant vienareikšmiškų ir neabejotinų įrodymų patvirtinančių R. M. kaltumą pagal jam pateiktus kaltinimus dėl LR BK 140 str.2 d. ir BK 140 str. 3 d. nusikalstamų veikų padarymo teismas jį išteisina kaip asmenį kuris nepadarė veikų turinčių nusikaltimo požymių.

Kadangi R. M. išteisinamas kaip asmuo nepadaręs veikos turinčios nusikaltimo požymių, todėl vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu išaiškinant civiliniam ieškovui, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su CD disku – paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 5 d. 1 p., 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 2 d. padarymo išteisinti.

R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 3 d. padarymo išteisinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su CD disku – paliktini prie bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.