- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-30-579/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00015-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. Ž.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. lapkričio 9 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. Ž. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 28 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 357-475, kuriuo nutarė nuteistajam A. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. Ž. skundą dėl Komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo, sutikdamas su Komisijos išvada, kad nuteistasis nepasižymėjo reikšminga pažanga, kuri leistų tikėtis, kad ir paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistojo A. Ž. skunde prašoma panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.Skunde nurodoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismas nutartį priėmė remdamasis neteisingais motyvais, tikrovės neatitinkančiais duomenimis, neįsigilinęs į visas esmines aplinkybes, be to, skundžiama nutartis yra neišsami, pateikti argumentai formalūs, šališki ir nepagrįsti. Nors nutartyje preziumuojama, kad pagal BVK 157 straipsnį vienas iš pagrindų taikyti lygtinį paleidimą yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir konstatuojama, kad rizika sumažėjo, tačiau vis tiek daroma išvada, jog „nesimato pažangos ją mažinant, bei rodo didesnį pavojingumą visuomenei“. Tai yra akivaizdus šališkas ir nepagrįstas argumentas, nes jis padarytas visiškai nesigilinus į esmines bylos aplinkybes. Tokiu būdu teismas prieštarauja akivaizdiems faktams – ankstesnės Lygtinio komisijos metu rizika buvo 47 balai, jis buvau įpareigotas mokytis, įgyti specialybę, ką nepriekaištingai įvykdė, be to, jo pakartotino nusikaltimo rizikos balai sumažėjo.Skundo autoriaus nuomone, teismo nutartyje taip pat nepagrįstai pabrėžiama, kad jis ankščiau tris kartus teistas ir bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka. Tačiau atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad A. Ž. praeityje yra baustas, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, nes tai yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytą prasižengimą, nors paskirta drausminė nuobauda jau atlikta. Taip pat nežinia kuo remiantis preziumuojama, kad nuteistojo nusikaltimas jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį ignoruoti įstatymus, visuomenei priimtas moralės ir elgesio normas, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Šie motyvai formalūs, pagrįsti tik padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Baudžiamąjį kodeksą, nesigilinant į tai, kokio tai pobūdžio nusikaltimas ir kokios jo padarymo aplinkybės, taip pat nevertinant aplinkybės, jog jo ankstesnis teistumas yra išnykęs prieš 10 metų. A. Ž. pažymi, kad jis bausmę atlieka už nesmurtinį, mažai visuomenei pavojingą nusikaltimą – disponavimą 13 gramų narkotinės medžiagos, jis kaltę nuo pat pradžių pripažino, todėl akivaizdu, kad atlikta šešių su puse metų laisvės atėmimo bausmė negali būti įvardyta kaip pernelyg švelni. Nuteistojo skunde taip pat pažymima, kad jis yra neįgalus ir visą bausmės laiką buvo laikomas netinkamomis, neįgaliajam nepritaikytomis sąlygomis, ką pripažino eilė teismų, konstatuodami Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. A. Ž. nemano, kad ilgesnis jo kalinimas turės jam teigiamos įtakos, kadangi bausmės atlikimo metu jis negali dalyvauti vaikų auklėjime, vis mažėja integracijos į visuomenę galimybės, jis negali padėti nusenusiems neįgaliems tėvams, taip pat didėja rizika, kad dėl to iširs jo šeima. Nuteistajam taip pat akivaizdu, kad yra gan didelis Probacijos priemonių spektras, kontrolė, todėl tolimesnis bausmės atlikimas būnant neizoliuotam nesukels jokio pavojaus visuomenės interesams.Nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. Ž. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (45 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatyta rizika paskutinio vertinimo metu yra sumažėjusi 2 balais (prieš tai buvo 47 balai) ir toks mažėjimas sietinas su nuteistojo nuostatų pasikeitimu. Tačiau toks teiginys prieštarauja kitiems socialinio tyrimo išvados duomenims. Visų pirma, kaip vienas iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių A. Ž. nustatytos problemos dėl nuostatų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nors nuteistasis teigiamai vertina priežiūrą, tačiau bausmės atlikimo metu vis tiek sistemingai pažeidžia pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus. Todėl įvertinus tai, kad iš minėtų 45 balų 10 balų yra kintantys (priklausomai nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis) ir A. Ž. elgesį bausmės atlikimo metu, minėtas 2 balų pokytis yra labai minimalus ir tikrai neatspindintis nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat vadovaujasi BVK 8 straipsnio įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, taip pat ankstesnį teistumą (išnykęs), kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, ypač įvertinant tai, kad ankstesni teisės pažeidimai vis dar pripažįstami kaip nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad A. Ž., nors ir dalyvauja visose privalomose elgesio pataisos programose, bausmės atlikimo metu net devynis kartus pažeidė įstaigoje numatytą tvarką ir buvo šešis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, paskutiniai pažeidimai užfiksuoti 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir spalio 8 d., tai yra po to, kai jau buvo svarstytas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jis už gerą elgesį buvo paskatintas. Be to, dėl minėto paskutinio pažeidimo 2016 m. lapkričio 7 d. tarnybinio tyrimo išvadoje siūloma A. Ž. dėl nustatytos tvarkos pažeidimo nubausti. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl jis vis dar laikytinas asmeniu, net bausmės atlikimo metu linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.Šiuo atveju abejonių pakankama A. Ž. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo darbinė motyvacija. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę ir anksčiau yra teistas už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu (nusikaltimai nuosavybei, narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas, turint tikslą jas platinti), yra aktualus. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis dėl riboto darbingumo (45 procentų) su prašymu dėl darbo pataisos įstaigoje nesikreipė ir visuomeniniais pagrindais nedirbo, todėl vien ta aplinkybė, kad jis planuoja lygtinio paleidimo atveju kurti savo verslą, dar nepatvirtina jo teigiamos darbinės motyvacijos ir nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Šiuo aspektu taip pat įvertintina tai, kad nuteistasis kai kurį savo netinkamą elgesį yra linkęs minimizuoti ir save pateisinti, siekdamas savo tikslų ir spręsdamas problemas, gali pasirinkti netinkamas elgesio strategijas. Argumentai dėl turimo neįgalumo taip pat nėra pagrindas taikyti A. Ž. lygtinį paleidimą, nes bausmę atliekančiam asmeniui laisvės atėmimo vietoje yra užtikrinama tokio paties lygio medicinos pagalba kaip ir laisvėje, be to, duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra.Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis A. Ž. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Ž. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.