Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinių ieškovų: UAB (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad 2011 m. sausio 2 d. - 2011 m. vasario 3 d. laikotarpiu, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą 43 426,01 Lt, perduotą naudotis UAB (duomenys neskelbtini):

- tarp UAB (duomenys neskelbtini) 2010-06-29 sudarytos medžių gaminių pardavimo ir sumontavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) DR pagrindu pagal 2010-09-08 PVM sąskaitą faktūrą MI Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas naudotis medines duris 1 500 Lt vertės;

- tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 1 d. sudarytos produkcijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties priede Nr. 3 įrangos panaudos sutartyje nustatytų sąlygų pagrindu perduotą naudotis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) kavos aparatą „M. K.“, Nr. (duomenys neskelbtini) - 12500 Lt vertės, kavos malūną „Magister“ - 1000 Lt vertės, 2 vnt. vandens minkštintojus 12 L, kurių 1 vnt. vertė - 460 Lt, bendros 920 Lt vertės, 2 vnt. „Faema“ grupės rankenų, kurių 1 vnt. vertė -160 Lt, bendros 320 Lt vertės, 12 vnt. „Chicco Doro“ puodukų su lėkštutėmis (Ekspresso balta), kurių 1 vnt. vertė - 12,50 Lt, bendros 150 Lt vertės, 48 vnt. „Chicco Doro“ puodukų su lėkštutėmis (Cappuccino balta), kurių 1 vnt. vertė -12,50 Lt, bendros 600 Lt vertės, 12 vnt. „Chicco Doro“ puodukų su lėkštutėmis (Big Cappuccino balta), kurių 1 vnt. vertė - 12,50 Lt, bendros 150 Lt vertės, 12 vnt. puodelių „LATTE“, kurių 1 vnt. vertė - 12,50 Lt, bendros 150 Lt vertės, 59 vnt. „Chicco Doro“ įdėklų servetėlėms (baltų), kurių 1 vnt. vertė - 12,50 Lt, bendros 737,50 Lt vertės, 6 vnt. moteriškų darbo prijuosčių, kurių 1 vnt. vertė - 70 Lt, bendrai 420 Lt vertės, 9 vnt. „Caotina“ puodelių, kurių 1 vnt. vertė - 12,50 Lt, bendros 112,50 Lt vertės, 3 vnt. „Caotina“ puodukų (baltų), kurių 1 vnt. vertė - 12,50 Lt, bendros 37,50 Lt vertės, kurie pagal 2010 m. liepos 1 d. įrangos priėmimo – perdavimo aktą ir 2010 m. liepos 14 d. krovinio važtaraštį serija ON Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti naudotis ir valdyti UAB (duomenys neskelbtini), tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė bendrai 17 097,50 litų turtinę žalą;

- tarp RAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 26 d. sudarytos panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų sąlygų pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) perduotus naudotis, RAB (duomenys neskelbtini) šaldiklį „RIO“, Nr. 03422477 – 632 Lt vertės, tuo RAB (duomenys neskelbtini) padarė 632 Lt turtinę žalą;

- tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 12 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų sąlygų pagrindu pagal 2010 m. liepos 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą USCV Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) perduotus naudotis, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius - 2 vnt. kompiuterių „POS“ - PS8800 su monitoriumi „DS-10R01 LCD“ ir sensorine klaviatūra „MITE c KB-99“ - kurių 1 vnt. vertė - 2581 Lt, bendrai -5162 Lt vertės, kompiuterį „GLAIVE P4 Pro“, Nr. A4405100209 - 3771 Lt vertės, kompiuterinį kasos aparatą su fiskaliniu bloku „POS-ST-05FB“ Nr. 00403547 - 1296 Lt vertės, kompiuterinį kasos aparatą su fiskaliniu bloku „POS-ST-05FB“ Nr. 00403548 - 1296 Lt vertės, kompiuterinį kasos aparatą su fiskaliniu bloku „POS-ST-05FB“ Nr. 00403549 - 1296 Lt vertės, terminį spausdintuvą „CITIZEN CT-S310“ Nr. 093034441 - 756 Lt vertės, terminį spausdintuvą „CITIZEN CT-S310“ Nr. 093034442 - 756 Lt vertės, terminį spausdintuvą „CITIZEN CT-S310“ Nr. 093034443 -756 Lt vertės, 2 vnt. adatinių spausdintuvų „STAR SP 742“ - kurių 1 vnt. vertė - 827,70 Lt, bendrai -1655,40 Lt vertės, terminį spausdintuvą „STAR TSP 654 Nr. 2261110020600146 - 827,70 Lt vertės, terminį spausdintuvą „STAR TSP 654 Nr. 2261110020600143 - 827,70 Lt vertės, 20 vnt. magnetinių kortelių personalo registracijai, kurios 1 vnt. vertė - 2,50 Lt, bendrai -50 Lt vertės, tuo UAB (duomenys neskelbtini) įmonei padarė bendrai 18 449,80 litų turtinę žalą;

- tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 1 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pagrindu pagal krovinio važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2010 m. gruodžio 15 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą DBG Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) perduotą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – įvairią produkciją 3309,77 Lt vertės - 24 vnt. užstatinių tuščių 0,33 l talpos butelių „BBH 33 CL“, - kurių 1 vnt. vertė - 0,25 Lt, bendros - 6 Lt vertės, 150 vienkartinių indelių „Kalnapilis“, kurių 1 vnt. vertė - 0,07 Lt, bendrai -10,50 Lt vertės, 3 vnt. 30 l talpos metalinių statinių, kurių 1 vnt. vertė - 300 Lt, bendrai - 900 Lt vertės, plastikinę 24 vietų dėžę skirtą alaus laikymui -14 Lt vertės, žalvarinį 3-jų kranų alaus pilstymo bokštą - 800 Lt vertės, 2 vnt. G tipo statinės vožtuvų – kurių vieno vertė 150 Lt, bendrai - 300 Lt vertės, viso 5 746,71 Lt vertės, šį jam kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) turtą perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Nepagrįsta teismo išvada, kad V. P. nežinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį, buvo apgautas. Teisme V. P. patvirtino, jog žinojo, kad klubas sunkioje finansinėje būklėje, nes pats davė savo asmeninių pinigų pirkti maisto produktams. Dėl blogos finansinės padėties iš klubo patalpų buvo išvežti baldai bei kita įranga, klubas realiai neveikė, tačiau jis direktoriaus pareigų neatsisakė.

Teismas visiškai nevertinto aplinkybių nustatytų apžiūrint įvykio vietą, liudytojų parodymų, kad bendrovės nuomojamos patalpos buvo suniokotos, iš patalpų buvo paimti daiktai turintys materialią vertę ir jie galimai buvo realizuoti ar panaudoti kitur, o ne sunaikinant turtą. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad 2010 m. gruodžio pabaigoje iš darbo bendrovėje buvo atleisti pagrindiniai vadovaujantys darbuotojai, 2011 m. sausio mėn. pradžioje buvo atiduoti baldai ir virtuvės įranga, todėl realiai bendrovė veiklos vykdyti negalėjo. Bendrovės akcijos buvo parduotos Latvijos Respublikos piliečiui, ieškomam teisėsaugos pareigūnų už galimai padarytas nusikalstamas veikas. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nerasti. Akcininkų ir direktorių pasikeitimai Registrų centre įregistruoti maždaug po 2 savaičių. Šių aplinkybių visuma, rodo kad V. P. žinojo apie ruošiamą UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nutraukimą, bet kaip įmonės direktorius nesiėmė jokių priemonių pagal užimamas pareigas išsaugoti bendrovės valdomą svetimą turtą, todėl veikė netiesiogine tyčia ir leido šioms pasekmėms atsirasti ir jų norėjo. Tokia išvada atitinka Aukščiausiojo Teismo formuojama praktiką svetimo iššvaistymo bylose (kasacinės nutartys 2K-7-388/2007, 2K-205/2014). Nors V. P. neigia iššvaistęs jo žinioje buvusį turtą, tačiau subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet įvertinus visas bylos aplinkybes, t. y. objektyvius bylos duomenis. V. P. neinformavo teisėsaugos institucijų apie dingusį turtą, tai paaiškėjo tik ikiteisminio tyrimo metu, jis taip pat nenurodė, kad turtas prarastas. Versiją, kad turtas galėjo būti pagrobtas, buvo iškelta tik po 3 metų. Toks V. P. elgesys liudija, kad jis suprato, jog pažeidžia turto savininkų interesus, daro jiems materialinę žalą ir sąmoningai leido tokiems žalingiems padariniams atsirasti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo V. P. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas V. P. iš kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuroras, nesutikdamas su išteisinamuoju nuosprendžiu ir prašydamas jį panaikinti, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados apie tai, jog V. P. veiksmuose nėra turto iššvaistymo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, neatitinka bylos aplinkybių, teismas nevisiškai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą apie tai, kad V. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už kitų bendrovių suteiktą pagal sutartis naudotis turtą, žinodamas apie ruošiamą UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nutraukimą, nesiėmė jokių priemonių pagal užimamas pareigas išsaugoti bendrovės valdomą svetimą turtą. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai V. P. išteisino, todėl apeliaciniu skundu prašo V. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pripažinti kaltu ir nubausti.

Toks apelianto prašymas netenkintinas, nes prokuroro skunde išdėstyti motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 (toliau – Nutarimas) 9 punkte išaiškino, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto neteisėto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

V. P. kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo grindžiamas liudytojų M. K., R. M., G. S., K. Š. parodymais, liudytojų V. Š. (UAB (duomenys neskelbtini) nuomotų patalpų savininko), A. D. (buvusios UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės), D. B. (buvusio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir akcininko) parodymais, buvusių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, liudytojų S.B., L. V., I. G., E. D., T. K., G. K., A. B., D. P. parodymais, 2011-02-04 įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuotais duomenimis, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo juridinių asmenų registro 2011-04-22 išrašo duomenimis, įrangos panaudos bei pirkimo-pardavimo ir produkcijos tiekimo sutartimis bei civilinių ieškovų UAB (duomenys neskelbtini) atstovų parodymais, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir priėmimo-perdavimo akto duomenimis apie pastato – kavinės išnuomavimą ir perdavimą UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiam D. B., Alytaus apskrities VMI pranešimu apie 2010-02-31 atliktą UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir rastus pažeidimus, bankroto iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) medžiaga bei kitais rašytiniais dokumentais.

Pirmos instancijos teismas teisiamajame posėdyje nustatė, kad V. P. nuo 2010-12-14 buvo priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir inkriminuojamu laikotarpiu 2011-01-02 - 2011-02-03 juo dirbo, tačiau ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, padarė išvadą, jog surinkti įrodymai neįrodo V. P. kaltės, kad būtent jis iššvaistė svetimą didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) perduotą turtą, nes nenustatė nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kam svetimą turtą neteisėtai perleido, kokia kaltės forma tai atliko.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, visiškai nevertino aplinkybių nustatytų apžiūrint įvykio vietą, liudytojų parodymų, kad bendrovės nuomojamos patalpos buvo suniokotos, iš patalpų buvo paimti daiktai, turintys materialinę vertę ir jie galimai buvo realizuoti ar panaudoti kitur, o ne sunaikinant turtą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu apelianto teiginiu nesutinka ir laiko, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus tiek V. P. kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Teismo išvados, kad V. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analize. Surinkti įrodymai nuosprendyje išdėstyti atskleidžiant jų turinį ir įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2010 m. rugsėjo – spalio mėnesį įkalbėtas UAB (duomenys neskelbtini) savininko ir direktoriaus D. B. ir susižavėjęs galimybe būti direktoriumi sutiko ir nuo 2010 m. gruodžio 16 d. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis patikėjęs D. B. pasakymu, kad įmonėje visi darbuotojai gerai žino savo funkcijas ir dirba normaliai, dėl to nebus sudėtinga įmonei vadovauti, pats nesidomėjo įmonės būkle, nesusipažino su reikšmingais dokumentais, kurie buvo laikomi pas D. B. ir buhalterę, nesuprato ir nežinojo norminių aktų reikalavimų, kurie būtini vadovaujant įmonei, įsidarbinant apie įmonės sudėtingą finansinę padėtį nežinojo, įmonės turto inventorizacijos neatliko. D. B. 2011 m. sausio pradžioje jam atidavė įmonės dokumentus ir klubo-restorano raktus bei pasakė, jog pardavė savo akcijas Latvijos piliečiui L. D. ir liepė veiklą derinti su naujuoju savininku. Kadangi 2010 m. gruodžio pabaigoje darbuotojai buvo atleisti ir klubas – restoranas nebedirbo, patalpų savininkui V. Š. reikalaujant sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimus bei tiekėjams, kurie buvo pateikę nuomai įvairią įrangą, baldus UAB (duomenys neskelbtini), reikalaujant turtą grąžinti arba sumokėti, jis 2011-01-03 kartu su buvusiu bendrovės ūkvedžiu S. B. nuvykęs į klubą, kai kuriems tiekėjams grąžino baldus, virtuvės įrangą. 2011-02-01 jis buvo susitikęs su akcininku L. D., pasakojo jam apie sudėtingą įmonės būklę, patalpų savininko ir tiekėjų reikalavimus sumokėti skolas, prašėsi atleidžiamas iš direktoriaus pareigų, L. D. pažadėjęs sutvarkyti reikalingus dokumentus iki vasario mėnesio vidurio. Kadangi nesiliovė patalpų savininko V. Š. reikalavimai sumokėti skolas, jis su S. B. kalbėjosi apie galimybę išvežti iš patalpų jose buvusį turtą ir patalpas grąžinti jų savininkui, o nuomotą turtą vėliau grąžinti tiekėjams. S. B. pasiūlius buvusį klube turtą pervežti į klubo nuomotą sandėlį, jis kartu su S. B. 2011-02-03 atvykę į klubą išnešė šaldytuvus „Kalnapilis“, „Coca-cola“ į mikroautobusą, tačiau atvykęs V. Š. su draugais reikalavo daiktus sunešti atgal, išvežti daiktų neleido, V. Š. paėmė klubo durų raktus, dėl to jis iš klubo pasišalinęs, o vėliau tiekėjams skambinant ir reikalaujant sumokėti arba grąžinti daiktus, jis pasakydavęs kreiptis į V. Š., nes šis turįs nuo klubo durų raktus. Vėliau klube jis nebesilankė, apie klubo patalpų suniokojimą ir ten buvusio turto likimą nieko nežino, iš direktoriaus pareigų vasario mėnesio vidurį buvo atleistas. V. P. neigė neteisėtai perleidęs kitiems asmenims ir taip iššvaistęs kaltinime nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotą turtą.

Turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis) subjektyvioji pusė gali pasireikšti tyčios arba neatsargumo forma. Turto iššvaistymas tyčios forma galimas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. BK 184 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Apeliantas skunde nurodo, kad V. P. kaip įmonės vadovas nesiėmė priemonių pagal užimamas pareigas išsaugoti bendrovės valdomą svetimą turtą, todėl veikė netiesiogine tyčia. V. P. neigia iššvaistęs jam patikėtą turtą, tačiau, kaip teisingai apeliantas skunde nurodo, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

Nagrinėjamoje byloje objektyviais bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyti faktai, kad V.P. direktoriaus pareigoms buvo priimtas dirbti 2010-12-16 ir veikiančio klubo direktoriumi dirbo tik pusę mėnesio (nuo 2011-01-01 klubas nebeveikė), inkriminuojamu laikotarpiu (2011-01-03 – 2011-02-03) ėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir kad bendrovei nutraukus veiklą nuo 2011 m. sausio mėnesio pradžios nebuvo atsiskaityta pagal turto panaudos bei produkcijos tiekimo sutartis su civiliniais ieškovais UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko jiems buvo padaryta turtinė žala. Nustatyta ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuomotos patalpos buvo suniokotos, jose buvęs turtas ir tiekta produkcija buvo prarasti, tačiau pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, jog byloje surinktais įrodymais neįrodyta V. P. kaltė, kad būtent jis šį turtą iššvaistė – neteisėtai perleido jį kitiems asmenims. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas svarbias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. įkalbėjo neturintį vadovavimo patirties V. P. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2010-12-16, žinodamas, kad įmonėje yra sunki finansinė padėtis. Ši aplinkybė patvirtinta liudytojo V. Š. parodymais. Jis parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. B. kreipėsi į jį - nuomojamų patalpų savininką, dėl negalėjimo sumokėti įsiskolinimo ir tolesnių nuomos mokesčių ir prašydamas sumažinti nuomos mokestį laikotarpiui iki 2011 m. kovo mėnesio, tačiau vėliau šiuo reikalu nesirūpino ir 2011 m. sausio mėnesio pradžioje paaiškino, kad bendrovėje yra naujas direktorius. D. B. pripažino, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, iki pradedant direktoriumi dirbti V. P., jis nebuvo atsiskaitęs ir su nuomoto turto savininkais bei produkcijos tiekėjais, nes trūko lėšų, be to, parodė, kad 2010-12-15 jis nupirko akcijas iš A. D., tapo vieninteliu įmonės akcininku ir visas akcijas 2011-01-03 pardavė Latvijos Respublikoje įmonei (duomenys neskelbtini) atstovaujamai L. D.. Iš 2010-12-31 naktį atlikto VMI patikrinimo rezultatų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) klubo veikloje buvo nustatyti pažeidimai, tačiau V. P. parodė, kad D.B. apie įmonės sunkią finansinę padėtį tiesos nepasakė, priešingai, aiškino, jog įmonė sėkmingai dirba, visi darbuotojai gerai atlieka pareigas ir vadovauti nebus sudėtinga. Byloje nėra įrodymų paneigiančių tokius V. P. parodymus. Nors iš liudytojos L. V., dirbusios bendrovėje buhaltere, parodymų matyti, kad ji išeidama iš darbo 2010-12-20 surašė dokumentų perdavimo – priėmimo aktą ir buhalterinius dokumentus pagal sąrašą perdavė V. P., tačiau per trumpą savo darbo laikotarpį – pusę mėnesio, jis nebuvo susipažinęs ar supažindintas su buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos būkle, banko sąskaitose piniginių lėšų likučiais, įmonėje nebuvo neatlikta perduodant jam turtą inventorizacija, neatlikta ir privalomoji metinė inventorizacija, banke nepatvirtintas naujojo direktoriaus parašas. Iš įmonės darbuotojų apklausų matyti, kad direktorių pakeitimas buvo formalus, nes ir toliau įmonei vadovavo D. B., kuris duodavo klubo gyvavimui grynųjų pinigų. Liudytojos I. G., E. D. parodė, kad ir pasikeitus direktoriui, toliau vadovavo D. B. ir jos išeidamos iš darbo 2010-12-31 raktus nuo patalpų atidavė D. B.. Liudytojas S. B. parodė, kad anksčiau klube buvo daromas remontas, buvo pakeisti durų užraktai, klubo raktus turėjęs jis, direktorius D. B., administratorė. Tačiau byloje nenustatyta ir nėra duomenų kiek buvo viso raktų komplektų bei kas juos faktiškai turėjo, ar visi raktai buvo perduoti V. P. iki jam kaltinime inkriminuotos datos – 2011-01-02. Pažymėtina ir tai, kad 2011-02-03 atvykę į klubą iškviesti policijos pareigūnai klubo patalpų neužplombavo, įvykio vieta buvo apžiūrėta tik sekančią dieną ir užfiksuotas patalpų suniokojimas. Tuo tarpu įvykio vietoje 2011-02-03 buvę liudytojai S. B., G. K. parodė, jog tądien matė klubo patalpoje kai kuriuos kaltinime nurodytus daiktus, be to, niekas iš apklaustų liudytojų nei paneigė, nei patvirtino, kad iki 2011-02-03, kada klubo raktus paėmė V. Š., klubo patalpose visi kaltinime nurodyti daiktai buvo ar jau jų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo siekta surasti iš klubo dingusį kaltinime nurodytą turtą, buvo atliktos kratos pas įvairius asmenis, tačiau šis turtas nesurastas ir nei vienas apklaustas asmuo neparodė, kad V. P. kaltinime nurodytą turtą būtų neteisėtai kam nors perleidęs. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad nenustatyta, jog būtent V. P. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, neteisėtai perleisdamas jį kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad svarbi ir ta aplinkybė, kad šioje byloje yra išskirtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl turto sunaikinimo, UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei šios įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo. Tai pagrįstai teismui leido daryti išvadą, kad V. P. pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį negali būti vertinami itin susiaurintai, atskirtai nuo tyrimo dėl turto sunaikinimo ir kitų, galimai kitų asmenų, padarytų nusikalstamų veikų. Esant tokiai situacijai, neatmestina versija, jog nenustatyti asmenys, kurie suniokojo klubo vidaus patalpas, galimai išvežė, ar kiti asmenys, turėję galimybę patekti į klubo patalpas, pasisavino V. P. kaltinime nurodytus daiktus. Visa tai kelia abejones dėl V. P. kaltės iššvaisčius jo žinioje buvusį svetimą turtą ir šios abejones vertinamos jo naudai.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo išvadomis ir prašydamas priimti V. P. apkaltinamąjį nuosprendį selektyviai analizuoja nuosprendyje išdėstytus įrodymus, teigdamas, kad teismas neįvertino: duomenų, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomotose patalpose buvo rasta įvairių klube naudotų daiktų – lėkščių, taurių, bokalų ir pan.; kad 2011-02-03 V. Š. į klubą iškvietus policijos pareigūnus, V. P. labai pasimetė ir pasišalino; kad V. P. pranešimus apie tai, kad klubo raktus paėmė V. Š. ir dėl turto susigrąžinimo reikia kreiptis į V. Š. nuomoto turto savininkams parašė 2011-02-03, tačiau jie juos gavo tik maždaug po poros savaičių; įvykio vietos duomenų apie klubo patalpų suniokojimą ir daiktų, turinčių materialinę vertę ir galimus realizuoti juos parduodant ar panaudojant kitur, paėmimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apelianto skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, visų pirma pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių, tarp jų ir prokuroro, išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir detaliai išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamos bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išteisintojo, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino ir jame nurodytas aplinkybes, kad iki 2010 m. gruodžio pabaigoje buvo atleisti beveik visi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kad 2011 m. sausio pradžioje buvo atiduoti savininkams baldai ir virtuvės įranga, kad klubas faktiškai nebedirbo, kad 2011 m. sausio pradžioje buvo parduotos bendrovės akcijos Latvijos piliečiui, kuris paieškomas už galimai padarytas nusikalstamas veikas. Teismas įvertinęs šiuos duomenis ir liudytojų parodymus apie tai, kad V. P. paskyrus direktoriumi, klubui ir toliau faktiškai vadovavo klubo akcininkas ir buvęs direktorius D. B., padarė pagrįstą išvadą, kad šie įrodymai įrodo, jog D. B. pasinaudojo V. P. neišmanymu esminių reikalavimų bei nesupratimu atsakomybės, kilsiančios dėl vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini). D. B., priėmęs dirbti V. P. direktoriumi, žinodamas sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, įsigijo likusias bendrovės akcijas ir tapo vieninteliu akcininku bei skubiai jas pardavė, taip bandydamas išvengti galimos atsakomybės dėl UAB (duomenys neskelbtini) susidariusios sudėtingos situacijos, skolų už patalpų nuomą, atsiskaitymo už bendrovei nuomotą turtą bei pateiktą produkciją. Pažymėtina, kad apeliantas skunde pripažįsta, jog V. P. neatliko jokių veiksmų, kurie leistų teigti, kad jis vykdė ir organizavo bendrovės veiklą, t. y. vykdė direktoriaus pareigas. Tačiau šią aplinkybę apeliantas vertindamas netinkamu pareigų atlikimu, daro įrodymais nepagrįstą išvadą, kad dėl to V. P. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą atiduodamas jį asmenims, kuriems nepriklausė. Apeliantas skunde savo teiginio, kad V. P. jam patikėtą svetimą turtą atidavė kitiems asmenims, kuriems jis nepriklausė, nepagrindė jokiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų apie tai, kad būtent V. P. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Netinkamas pareigų atlikimas nesudaro turto iššvaistymo, kaip nusikaltimo, sudėties.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad turto iššvaistymą įrodo ir aplinkybė, jog V. P. apie jo žinioje buvusio turto praradimą neinformavo teisėsaugos institucijos. Apelianto vertinimu, tai rodo, kad V. P. suprato, jog pažeidžia turto savininkų interesus, daro jiems materialinę žalą ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto pateiktas minėtos aplinkybės – nepranešimo apie svetimo turto praradimą teisėsaugos institucijai, įvertinimas neatitinka bylos aplinkybių. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas surinktais įrodymais nenustatė, jog V. P. iki 2011-02-03 buvo žinoma, kad klube buvęs turtas yra dingęs. Šią dieną jis atvykęs su S. B. norėjo išvežti šaldytuvus, tačiau tam sutrukdė patalpų savininkas V. Š.; liudytojai S. B., G. K. parodė, jog tądien klubo patalpose matę kai kuriuos V. P. kaltinime nurodytus daiktus. Antra, V. Š. 2011-02-03 paėmus raktus nuo klubo, į jį V. P. nebepateko, o sekančią dieną policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir fiksavo klubo patalpų suniokojimą ir jame buvusio turto dingimą. Tokia situacija suponuoja tikėtiną prielaidą, kad V. P. apie jo žinioje svetimo, buvusio klube, turto dingimą iki šio fakto konstatavimo pareigūnams apžiūrint įvykio vietą, nebuvo žinoma.

Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose, kuriose buvo laikomos UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios statybinės medžiagos, buvo rasti kai kurie klubo veikloje naudojami daiktai – lėkštės, bokalai, taurės, cukrinės ir pan., ir daro išvadą, jog šie daiktai buvo atvežti klubui nebeveikiant, t.y. po 2011-01-02 ir tai buvo padaryta su vadovų žinia. Ši apelianto nurodyta aplinkybė V. P. kaltės iššvaisčius jam patikėtą turtą neįrodo ir tokia apelianto išvada akivaizdžiai yra prielaidų pobūdžio, nes nepagrįsta, ir priešingai, paneigta bylos įrodymais. Iš V. P. ir S. B. parodymų matyti, kad apie tokių patalpų buvimą S. B. V. P. pasakė tik 2011-02-03 ir pasiūlė, atlaisvinant V. Š. priklausančias patalpas, klubo įrangą ir kitus daiktus nuvežti, iki jie bus perduoti savininkams, į patalpas UAB (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie tai, kad V. P. ar su jo žinia kiti asmenys būtų vežę klube naudojamus daiktus į minėtas patalpas, nėra.

Nesutiktina ir su apelianto argumentais, prieštaraujančiais teismo nuosprendyje teiginiams, kad kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje darydamas išvadas pagrįstai rėmėsi baudžiamojo proceso rungimosi principu, kaltinamojo nekaltumo prezumpcija, bet kokias abejones vertino kaltinamojo naudai bei vadovavosi suformuota teismų praktika. Apeliantas skunde nurodydamas, kad „patikėto ar esančio žinioje svetimo turto iššvaistymo bylų specifika yra šiek tiek kitokia, kaltinamasis turi įrodyti, kad jis tinkamai atliko savo pareigas ir ne dėl jo tyčinių veiksmų ar neatsargumo turtas buvo iššvaistytas ar prarastas“, iškreipia kaltinamojo procese statusą, kuris yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu bei teisės normų draudimą, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentus dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgusi į visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.