- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-164-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28644-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- J. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. (J. L.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir J. L. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, šias bausmes iš dalies sudedant, ir J. L. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityta J. L. suėmime išbūtas laikas nuo 2017-06-29 iki 2017-06-30 (1 diena) ir bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti J. L. pakeista į suėmimą, suimant jį teismo posėdžio salėje.
Iš J. L. priteista 200 eurų S. K. naudai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
J. L. nuteistas už tai, kad 2017-06-10 apie 10.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Infekcinių ligų ligoninėje, esančioje Vilniuje, Birutės g. 1, palatoje Nr. 105, iš spintelės pagrobė S. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, 200 eurų vertės, piniginę, 100 eurų vertės, kurioje buvo dvi auksinės dantų karūnėlės, bendros 100 eurų vertės, asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė, pensininko pažymėjimas, leidimas į Seimą, vairuotojo pažymėjimas, išduoti S. K. vardu, degalinių „Lukoil“, „Neste“ kortelės, nuolaidų kortelės, automobilio Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, padarydamas nukentėjusiajam S. K. iš viso 400 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo vietoje realios laisvės atėmimo bausmės paskirti jam priverstinį gydymą 1 metams nuo priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų, kadangi jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su turima priklausomybe. Nurodo bandysiąs ir pats susirasti reabilitacijos vietą, kur jį priimtų. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo J. L. gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas
J. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde prašydamas jį „išteisinti nuo šitos bausmės ir paskirti 1 metų gydymą nuo priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų“, „išteisinti ir skirti 1 metus priverstinio gydymo reabilitacijoje“, šį prašymą formuluoja vartodamas žodį „išteisinti“, tačiau, kaip matyti iš skundo konteksto, kelia jam parinktos bausmės tinkamumo klausimą.Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė skiriama atsižvelgus į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pastarosios teisės normos 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismo skiriamų bausmių rūšys yra apibrėžtos BK Bendrosios dalies 42 straipsnyje ir apelianto nurodomas priverstinis gydymas nuo priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų kaip bausmė BK apskritai nėra numatyta. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, o būtent ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taip pat stacionarinį stebėjimą bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau šios priemonės gali būti taikomos tik asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju pagrindo išvadai, kad J. L. atitinka minėtoje teisės normoje pateiktus kriterijus, byloje nėra. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 dalimi, teismas asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Taigi, toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei asmeniui yra paskirta laisvės apribojimo bausmė. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuteistas J. L., sankcija numato galimybę skirti šios rūšies bausmę. Ir nors apeliantas skunde neįvardijo šios rūšies bausmės skyrimo jam galimybės, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju skundo ribos nebus peržengtos ir pasisako dėl laisvės apribojimo bausmės su minėtu įpareigojimu skyrimo J. L. galimybės. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis parenkant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. L. padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė ir į duomenis, charakterizuojančius J. L. asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio. Be to, byloje yra duomenų apie jo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Jis yra teistas devynis kartus, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad J. L. skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatlieka, J. L. pavojingumas visuomenei nemažėja, nes jis nedaro jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių patraukimų baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Todėl laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta pagrįstai.Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, J. L. parinka bausmės rūšis ir jos dydis jas atitinka, bausmė nėra per griežta ar neteisinga, tad ją keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.