- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- A15.-1992-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01651-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Laimonas Judickas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. T. bei jo atstovui advokatui Laimonui Judickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teismo nustatytos aplinkybės
A. T. 2021 m. birželio 14 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0.88 prom. girtumas) bei vairuodamas automobilį ,,Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius: ,,VW Polo“, v/n (duomenys neskelbtini), bei ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino, po eismo įvykio vairuotojas nuvažiavo į aikštelę bei bandė priparkuoti automobilį. Vairuotojas A. T. apie eismo įvykį policijos neinformavo, pagal liudininko pasakojimus jis bandė šalintis iš eismo įvykio vietos, bet buvo sulaikytas žmonių. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. A. T. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 128.8 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. nurodė, kad jis nesutinka su administracinio nusižengimo protokolu dalyje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau pripažįsta, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus. Parodė, jog protokole nurodytomis aplinkybėmis būdamas išgėręs vairavo automobilį ,,Toyota Avensis“ bei dėl savo neatidumo bevažiuodamas apgadino kelis stovinčius automobilius. Alkoholį vartojo dar iš vakaro, o į kiemą buvo išėjęs norėdamas perstatyti savo automobilį į atsilaisvinančią parkavimo vietą. Atsimena, kad važiuodamas kieme jis kliudė kitą automobilį. Iš įvykio vietos jis pasišalinti neketino, tiesiog jam išlipus iš ,,Toyota“ ketino eiti namo bet buvo sulaikytas kaimyno. Tyčios šalintis jis neturėjo.
Atstovo advokato L. Judicko teigimu, šioje tyrimo medžiagoje ginčo dėl svetimų automobilių apgadinimo A. T. neatsargiais veiksmais, nėra, yra ginčas dėl paties įvykio vertinimo. Jo atstovaujamasis sutinka, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau jis neįžvelgia savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvyko vietos. Svetimus automobilius A. T. apgadino būdamas neblaivus savo daugiabučio namo kieme, kuriame gyvena, pasak atstovo pats kaltininkas bandė kviesti policiją. Mano, jog A. T. nepagrįstai kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. birželio 14 d. jo sutuoktinė V. R. telefonu jį informavo, jog jų šeimai priklausantis automobilis ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) stovintis prie gyvenamojo namo yra apgadintas. Nuėjus į kiemą jis pamatė, kad iš tikrųjų jų automobilis stovėjo su išoriniais apgadinimais – kėbulo apibraižymai automobilio kairės pusėje (bamperis, sparnas, durelės).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. D. teismo posėdyje paaiškino, kad matė tam tikrus automobilio ,,Toyota“ vairuotojo veiksmus, kai mėgindamas parkuoti savo automobilį šio vairuotojas kliudė kitą stovintį automobilį. Nuo tos vietos jis stovėjo apie 3-4 metrų atstumu bei gerai matė visą vaizdą. Matė, kaip tas vairuotojas pirmiausia įvažiavo į vieno automobilio ,,Toyota Yaris“ priekinį bamperį, o toliau judant atbulai kieme savo dešinės pusės bamperiu atsitrenkė į kitą automobilį, kuris stovėjo priparkuotas prie namo laiptinės. Eismo įvykį sukėlė liudytojo kaimynas vardu A.. G. D. pasakė ,,A. stokite, ką Jūs darote.“ Į tai A. T. jam atsakė, kad viskas gerai ir pradėjo eiti namo, bet pribėgo dar vienas liudytojas, kuris ir sulaikė A., kuris jau bandė šalintis iš kiemo. Pasak liudytojo, matyt A. tikslas buvo grįžti į namus. Be to, pasak liudytojo, tas visas A. važinėjimas po kiemą buvo iš kelių jo manevravimu, nes atsitrenkus į pirmą automobilį, jis po to įvažiavo į kiemą, kur vėl atsitrenkė jau į kitą stovintį automobilį, bandė po to, parkuotis, A. sunkiai sekasi tvarkingai prisiparkuoti, jam tik iš trečio karto pavyko pastatyti automobilį į tuščią parkavimo vietą, po to, A. išlipo, lyg niekur nieko, keliavo link laiptinės, link namų. A. einant link savo namų liudytojas pastebėjo, kad eismo įvykio kaltininko akys buvo paraudusios, ėjo svirduliuodamas, jo kalba buvo nerišli. Liudytojas patvirtino, kad A. T. mėgino šalintis iš įvykio vietos, tik kito žmogaus pagalba jis buvo sulaikytas prie namo.
2. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-44915-2021 užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini)osios kuopos (duomenys neskelbtini)ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P.-K. 2021 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2021-06-14 patruliavimo metu apie 12.15 val. iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme įtartinai važinėja automobilis ,,Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris apdaužė kitus automobilius. Atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnui pasitiko įvykio liudininkas D. Š., kuris informavo, jog jam būnant namuose per buto langą jis matė kieme įtartinai manevruojantį automobilį ,,Toyota“. Bendraujant su šio automobilio vairuotoju A. T., pastarasis patvirtino, kad yra išgėręs alkoholio, po įvykio A. T. šalinosi iš įvykio vietos, jam einant link namų buvo sulaikytas kaimynų (b.l. 6).
Pranešime Bendrajam pagalbos centrui užfiksuota, jog pranešėjas nurodė, kad 2021-06-14 d. apie 13.00 val. lauke adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgį ir suveikiančią automobilio signalizaciją. Pažiūrėjus pro langą pranešėjas pamatė įtartinai manevruojantį automobilį ,,Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris galimai atsitrenkė į kitą automobilį ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) po to po kelių minučių priparkavo automobilį gretimo namo automobilių stovėjimo aikštelėje. Kaip vėliau paaiškėjo, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir vairavo tą automobilį į ,,Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) A. T. vairavimo fakto neneigė, su eismo įvykiu sutiko, teigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba nerišli bei iš burnos sklido alkoholio kvapas. Alkotesterio ,,Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARKB-0102 patikros sertifikato Nr.1486108 apie 13.17 val. A. T. nustatytas 0.98 prom. girtumas, pakartotinai apie 13.37 val. vairuotojui nustatytas 0.88 prom. girtumas. Pranešėjas (A. Š.) paaiškino, kad po įvykio jo akivaizdoje A. T. alkoholio nevartojo, kuris iš automobilio rinko daiktus, bandydamas pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau kartu praeiviais jį sulaikė. Kieme buvo matyti apgadinti stovintys automobiliai (b.l. 7).
Iš 2021 m. birželio 14 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) ,,VW Polo“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo vietos po eismo įvykio bei automobilio “Toyota”, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta po eismo įvykio. Su eismo įvykio vietos schema sutiko ir ją pasirašė automobilio ,,Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. T. (b. l. 9).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai:
- ,,Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) Apgadinta: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, Prekinės dešinės pusės durys, ratas, sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinės dešinės pusės durys.
- ,,VW Polo“, v/n (duomenys neskelbtini). Apgadinta: priekinis bamperis.
- ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) Apgadinta: priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, ratas, sparnas, (b.l. 100).
Iš pil. M. R. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. birželio 8 d. jis vairuojamą automobilį ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) registruotas V. R. vardu, paliko priparkuotą prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), kiemą. Automobilį paliko be matomų apgadinimo žymių. 2021 m. birželio 14 d. su V. R. telefonu susiekė policija ir paprašė ateiti apžiūrėti savo paliktą automobilį. Nuėjus apžiūrėti automobilio, jis aptiko apibraižymus kairės pusės priekyje (bamperis, sparnas, durys). Automobilis yra draustas (b. l. 11).
Iš pil. D. Š. paaiškinimo matyti, kad 2021-06-14 apie 13.16 val. jis išgirdo smūgį bei suveikė automobilio signalizacija. Pažiūrėjus pro namo langą pamatė kieme įtartinai manevruojantį automobilį ,,Toyota“. D. Š. matant šis automobilis atsitrenkė į kiemo tvorą, o po kelių minučių priparkavo savo automobilį. Vairuotojas buvo galimai neblaivus. Kalbėjo sunkiai, liudininkas jautė alkoholio kvapą. Vairuotojas buvo apsirengę mėlyną striukę ir šviesus šortus, važiavo vienas. Minėtas vairuotojas išlipęs iš savo automobilio, rinkosi daiktus ir ruošėsi keliauti namo. Buvo sulaikytas kaimynų, nesipriešino, (b.l. 12).
Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 patikros sertifikato Nr. 1486108 matyti, kad alkotesterio galiojimo laikotarpis iki 2021 m. spalio 20 d. (b.l. 13).
Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 duomenų matyti, kad A. T. 2021 m. birželio 14 d., pirmo pūtimo į alkotesterį metu, apie 13.17 val., nustatytas 0,98 promilės girtumas, antro pūtimo metu, apie 13.37 val., nustatytas 0,88 promilės girtumas (b. l. 14,15).
Iš 2021 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo akto Nr. 0121000379864 matyti, kad A. T. nustatytas 0,88 prom. girtumas (b.l. 16).
Iš 2021 m. birželio 14 d. sprendimo matyti, kad A. T. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonės (b.l. 17)
Iš Vilniaus AVPK KPV specialistės L. P. pateiktų duomenų (fotonuotraukos), matyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių išorinių apgadinimo žymės (b.l. 24-33).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 13 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Taigi, įvykis, kurio metu A. T. būdamas neblaivus, kai jam konstatuotas 0.88 prom. girtumas, vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,,Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius: ,,VW Poloׅ“, v/n (duomenys neskelbtini), bei ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino, po eismo įvykio vairuotojas nuvažiavo į aikštelė bei bandė priparkuoti automobilį, po to bandė pasišalinti iš įvykio vietos su kurią jis yra susijęs.
Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas); jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (KET 222 punktas).
Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET reikalavimus, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. Sprendžiant dėl A. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, o sukėlęs tokias pasekmes, prisiimti už jas atsakomybę. Pranešimas apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir/ar policijos pareigūnams nėra formalus įpareigojimas. Susisiekdamas su atitinkamomis institucijomis ar asmenimis transporto priemonės vairuotojas patvirtina, kad sukėlė eismo įvykį, išsprendžiamas eismo įvykio kaltininko klausimas (arba pranešama, kad vienas ar keli eismo įvykio dalyviai nesutinka su įvykio aplinkybių vertinimu), taip pat konstatuojamas žalos sukėlimo klausimas bei būsima atlyginimo tvarka,. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, itin apsunkinančiu eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudarančiu prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, atsakingą asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje dėl A. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatytos ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo jis savo kaltės neįžvelgia. Pasak A. T. dar iš vakaro jis vartojo alkoholį, o protokole nurodytomis aplinkybėmis jis ketino daugiabučio namo stovėjimo aikštelėje savo automobilį perstatyti į kitą atsilaisvinančią stovėjimo vietą, todėl sėdus prie automobilio ,,Toyota“ vairo manevruojant jis kliudė kelis stovinčius automobilius bei juos apgadino. Mano, jog šiam jo tokio elgesiui įtakos turėjo pavartotas alkoholis, savo veiksmų nepasiteisina. Tačiau kategoriškai nesutinka su jam inkriminuotų nusižengimu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nes mano, jog tyčios pasitraukti jis neturėjo, tiesiog ėjo namo kviesti policiją. Tačiau tokiems A. T. išsakytiems teiginiams prieštarauja byloje surinkti duomenis. Antai, teisme apklausto liudytojo G. D. paaiškinimas, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis liudytojui stovintį daugiabučio namo kieme jis matė, kaip A. T. vairuojamas automobilis ,,Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius: “VW Polo”, v/n (duomenys neskelbtini), bei ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino, po eismo įvykio vairuotojas nuvažiavo į aikštelę bei bandė priparkuoti automobilį, po to bandė pasišalinti iš įvykio vietos su kuria jis yra susijęs. Taip pat, D. Š. teigimu, jam būnant namuose matė po kiemą įtartinai manevruojantį automobilį ,,Toyota“, kuris netrukus kliudė kelis automobilius. Eismo įvykio kaltininkas iš pažiūros buvo neblaivus bei bandė šalintis iš įvykio vietos, tačiau buvo sulaikytas. A. T. nurodė, kad iš stovėjimo aikštelės, kurioje liko stovintys apgadinti automobiliai, jis ėjo namo siekiant pranešti apie įvykį policijai. G. D. pabrėžė, jog pirmiausią buvo apgadintas automobilis ,,Toyota Yaris“, kuris stovėjo ties įvažiavimu į daugiabučio namo kiemą, o po to A. T. įvažiavo į kiemą, kur vėl atsitrenkė jau į kitą stovintį automobilį, bandė po to parkuotis, jam sunkiai sekasi tvarkingai prisiparkuoti, tik iš trečio karto pavyko pastatyti automobilį į tuščią parkavimo vietą. Iš šių duomenų matyti, kad jau kliudęs ,,Toyota Yaris“ A. T. privalėjo nedelsiant sustoti vietoje bei pranešti policijai apie transporto priemonės apgadinimą, bet, jis nevykdant šio KET reikalavimo, tęsė judėjimą, įvažiavo į kiemą, kur kliudė dar vieną stovintį automobilį. Tačiau teismas tokius jo A. T. teiginius vertina kritiškai, pirmiausia, patį įvykį matė liudytojas G. D. bei D. Š., kurie yra A. T. kaimynai, su kuriais jis bendravo. Eiti į namus skambinti policijai, kai šalia liko stovintys kaimynai su mobiliojo ryšio priemonėmis, nebuvo jokio poreikio. Pažymėtina, kad liudytojas G. D. įvykio vietoje iš karto išreiškė A. T. priekaištus dėl automobilių apgadinimų bei pasipiktino tokiu jo elgesiu dėl šalinimosi. A. T. į tokį klausimą reagavo atsakydamas, jog viskas yra gerai, todėl darytina išvadą, kad kaltininkas būdamas įspėtas suprato savo netinkamą elgesį bei siekė pasišalinti. Byloje nesustatytas liudytojo G. D. suinteresuotumas ji apkalbėti, todėl nėra pagrindo abejoti šio liudytojo paaiškinimų patikimumu. Taigi, A. T., aiškiai suprasdamas, jog vairuodamas automobilį ,,Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į du skirtingose vietose stovinčius automobilius bei juos apgadino, eismo įvykio vietoje nepasiliko, iš jo pasišalino, apie tai nepranešdamas, kaip to reikalauja KET, nors tokią pareigą, esant aptartoms aplinkybėms, turėjo. Taigi, net ir supratęs, jog kliudė kitus automobilius, A. T.nesustojo, kad būtų galimybė patvirtinti arba paneigti nurodytas aplinkybes, tačiau nuėjo į savo butą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. T.palikdamas įvykio vietą nepaliko jokios informacijos automobilių ,,Toyota“ bei ,,VW Polo“ vairuotojams, rodančios kad tai jis sukėlė eismo įvykį ir dėl žalos atlyginimo galima kreiptis būtent į jį, nepaliko jokių savo kontaktų, kad su juo būtų galima susisiekti, kas tik patvirtina, kad A. T.į įvykio vietą sugrįžti nesiruošė ir jo tyčią pasišalinti bei išvengti atsakomybės.
Nagrinėjamoje byloje tokie nustatyti A. T. veiksmai yra tyčiniai, nes akivaizdu, kad jis suvokė padaręs eismo įvykį ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, neliko eismo įvykio vietoje ir neatliko KET po eismo įvykio eismo įvykio dalyviui nustatytų pareigų. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad A. T., pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.
Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad A. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.88 promilės girtumas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino bei paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo dar iš vakaro, o protokole nurodytomis aplinkybėmis jis pasielgė neatsakingai, būdamas neblaivus vairavo automobilį bei dėl savo neatidumo bevažiuodamas apgadino svetimas transporto priemonės. Liudytojas G. D. teisme nurodė, kad iš karto po eismo įvykio bendraujant su A. T., pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, kas teismo vertinimu atitinka klinikiniams apsvaigimo požymiams. A. T. kaltę dėl šio nusižengimo patvirtina ir atlikto alkotesterio pagalbą patikrinimai, nes iš alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0102 duomenų matyti, kad A. T. 2021 m. birželio 14 d., pirmo pūtimo į alkotesterį metu, apie 13.17 val., nustatytas 0,98 promilės girtumas, antro pūtimo metu, apie 13.37 val., nustatytas 0,88 promilės girtumas.
Nagrinėjamu atveju tiek iš A. T. parodymų teisme, tiek iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini)osios kuopos (duomenys neskelbtini)ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P.-K. 2021 m. birželio 14 d. tarnybinio pranešimo. Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. T. būdamas neblaivus vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitus automobilius, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešus policijai. Kaip jau buvo nurodyta šiame nutarime, A. T., kaip asmuo, susijęs su eismo įvykiu, privalėjo vadovautis KET 222 punktu ir jame nustatyta tvarka į įvykio vietą kviesti policiją, likti įvykio vietoje (KET 128.8 punktas). A. T. sprendimas šias teisės aktuose įtvirtintas automobilio vairuotojo pareigas ignoruoti negali būti pateisinamas jos pasimetimu, stresu ar tariamu nežinojimu, kaip elgtis tokioje situacijoje. Taigi nagrinėjamoje atveju konstatuotina, kad A. T. pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą vairuotojui esant neblaiviam nevairuoti transporto priemonės ir, kad jo veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
Išdėstytų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad A. T. 2021 m. birželio 14 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0.88 prom. girtumas) bei vairuodamas automobilį ,,Toyota Avensis“, atsitrenkė į stovinčius automobilius: ,,VW Polo“, v/n (duomenys neskelbtini), bei ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino, po eismo įvykio vairuotojas nuvažiavo į aikštelė bei bandė priparkuoti automobilį. Vairuotojas A. T. apie eismo įvykį policijos neinformavo, pagal liudininko pasakojimus jis bandė šalintis iš eismo įvykio vietos, bet buvo sulaikytas žmonių. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. A. T. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 128.8, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
A. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų kiekį, pobūdį bei pavojingumą (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (nusižengimas, susijęs su kito turto apgadinimu, pasireiškė neatsargumu, kiti – tiesiogine tyčia), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – pensininkas, administracine tvarka baustas (b. l. 3-5). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. A. T. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi įstatymų sankcijose numatytiems baudų minimumams. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi tokios administracinio poveikio priemonės taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė.
Nors A. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – du kitiems asmenims priklausantys automobiliai, dėl ko padaryta turtinė žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijos įstaigai ar nukentėjusiam asmeniui, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į pačias eismo įvykio aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. T. netoliese stovinčias, nejudančias transporto priemones kliudė važiuodamas atbuline eiga, neapskaičiavęs atstumo, esančio tarp jo vairuojamos transporto priemonės ir šalia įvažiavimo į kiemą bei uždaroje automobilių aikštelėje priparkuotų automobilių „VW Polo“, v/n (duomenys neskelbtini), bei ,,Toyota Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) Asmenų, kurių sveikatą savo veiksmais A. T. galėjo sutrikdyti automobiliuose ar šalia jų nebuvo. Iš eismo įvykio vietos apeliantas nepasišalino kitų eismo dalyvių akivaizdoje. Tokios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, teismo nuomone, neleidžia pažeidėjo elgesio vertinti kaip itin įžūlaus, spręsti, jog tokiais savo veiksmais jis pademonstravo itin neigiamą savo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas saugaus eismo taisykles.
Svarbu įvertinti ir tai, kad nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog automobilį „Toyota”, v/n (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į du stovinčius automobilius, vairavo būtent jis. Dėl padaryto pažeidimo kaltę A. T. pripažino ir dėl jo gailėjosi. Šios aplinkybės rodo, jog pažeidėjas savo elgesį vertina kritiškai. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Vertindamas A. T. asmenybę, teismas pažymi, jog jis yra pensinio amžiaus, neteisėtos veikos padarymą lėmė ne piktybiškas jo elgesys, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro matyti, jog šioje byloje jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje A. T. 2019-07-05 baustas administracine tvarka pagal ANK 416 str. 3 d. (automobilio važiavimo greičio viršijimas), nuobauda nebegalioja, teismo nuomone, vien formalus šių duomenų vertinimas negali lemti tokios griežtos (nors ir minimalios) administracinio poveikio priemonės taikymo net 12 mėnesių laikotarpiui.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju įstatymas leidžia teismui, skiriančiam nuobaudą, nuspręsti dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo būtinybės, taip, viena vertus, sudarydamas didesnes galimybes tinkamai individualizuoti atsakomybę, kita vertus, nustato gana aukštą minimalią šios poveikio priemonės taikymo trukmę (vieneri metai). Nagrinėjamu atveju įvykdyto nusižengimo pavojingumas ir pobūdis – padaryta tik turtinė žala, o taip pat A. T. asmenybės vertinimas – nors anksčiau jis ir baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau iš esmės nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, sudaro pagrindą išvadai, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams yra per griežta poveikio priemonė, ji neatitinka proporcingumo principo. Todėl daroma išvada, jog administracinės nuobaudos tikslams padėti pasiekti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nagrinėjamu atveju pakanka paskirti 9 mėnesių laikotarpiui. Teismo įsitikinimu, tiek pats administracinis procesas, tiek nustatyto dydžio bauda, jos neišvengiamumas bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams bus gera pamoka bei pakankama poveikio priemonė atgrasanti jį nuo naujų pažeidimų darymo.
ANK 675 str. 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Todėl atsižvelgiant į A. T. charakterizuojančius duomenis - yra pensininkas, į jo materialinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, todėl paskirtos baudos sumokėjimą išdėstomas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsniu, 422 straipsniu, 426 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
A. T. pripažinti kaltu padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
A. T. pripažinti kaltu padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir A. T. paskirti galutinę 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21135792808.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.