- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 1-644-1157/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25161-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, registruotas darbo biržoje, teistas 13 kartų, paskutinius kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (paleistas 2024 m. birželio 14 d. atlikus bausmę);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. B. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent:
jis, būdamas viešoje vietoje – maršrutiniame autobuse Nr. 3G, važiuodamas maršrutu Oro uostas-Centras-Fabijoniškės, Vilniuje, 2024 m. liepos 2 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo S. V. kairės pusės kelnių kišenės slapta ištraukė juodos spalvos piniginę (10 Eur vertės), kurioje buvo 760 Eur grynųjų pinigų, „SEB“ ir „Swedbank“ banko kortelės, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota nukentėjusiojo vardu, įvairios nuolaidų kortelės, po ko pasišalino iš autobuso, tokiu būdu iš asmens drabužių (kišenvagystė) pagrobė svetimą, 770 Eur vertės, nukentėjusiajam S. V. priklausantį turtą.
Šiais savo veiksmais K. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir parodė, kad pamatė, kad nukentėjusysis į kišenę įdėjo piniginę, paskui jį nuėjo, ištraukė piniginę ir pasišalino. Pinigus išleido savo reikmėms, maistui, drabužiams, narkotikams. Tą padarė dėl pinigų trūkumo. Pinigų buvo apie 700 Eur. Padarytą žalą planuoja atlyginti, kai įsidarbins, gal kalėjime. Savo veiką vertina blogai. Nori taisytis, nori reabilitacijos, kažką reikia daryti. Šiuo metu narkotikų nevartoja 3 mėnesius. Narkotikus vartoja nuo 1997 metų, su tarpais. Vartojimas, paskui vagystės, o pasibaigia kalėjime. Nėra bandęs gydytis, tik kalėjime. Nežino, kur ten kreiptis. Bandys pas psichologus, kalėjime tai yra, o kai išeini į laisvę, būna viskas kitaip, iš karto depresija, neturi nei ką valgyti, nei apsirengti, kur apsistoti. Tokia situacija. Bausmę atlieka už 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį. Bausmė yra 1 metai ir 4 mėnesiai. Kai dabar buvo išėjęs, visada yra su talonėliu, keičia elgesį. Važiavo iš taško A į tašką B, bet jeigu pamato progą, tai ištraukia. Pamatė stotelėje, kad yra ta piniginė ir viskas, pagunda. Korteles, piniginę išmetė, o paėmė tik pinigus. Civilinį ieškinį bandys atlyginti, su juo sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. liepos 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-2 5161-24, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1-9).
2024 m. liepos 2 d. S. V. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad 2024 m. liepos 2 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 15 val. maršrutiniame autobuse Nr. 3G, su kuriuo važiavo iš „Žaliojo tilto“ stotelės (Kalvarijų g. 1, Vilnius) iki Europos aikštės (Konstitucijos pr. 7A, Vilnius), iš kairės pusės kelnių kišenės nenustatytas asmuo ištraukė, jam priklausančią juodos spalvos piniginę (materialiai nevertina) su viduje esančiomis „SEB“ ir „Swedbank“ banko kortelėmis, asmens tapatybės kortele, įvairiomis nuolaidų kortelėmis bei 760 Eur grynųjų pinigų (6 vnt. kupiūros po 100 Eur, 5 vnt. kupiūrų po 20 Eur, likę 60 Eur po 5 ir 10 Eur kupiūrų). Dėl vagystės jam padaryta 760 Eur turtinė žala (b. l. 9-10).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. V. parodė, kad šiandien apie 13 val., kartu su kaimynu A. Š. iš „Žaliojo tilto“ stotelės, kuri yra adresu Kalvarijų g. 1, Vilnius, su maršrutiniu autobusu 1G, važiavo iki Kudirkos aikštės, ties operos ir baleto teatru išlipo ir pėsčiomis ėjo iki Vilniaus g. 25, Vilnius, Vilniaus universiteto teisės klinikos. Su savimi turėjo juodos spalvos tašę, kurios viduje buvo jo asmeniniai daiktai, tašę nešė rankoje, taip pat kairėje savo kelnių kišenėje laikė juodos spalvos piniginę. Piniginę visada laiko savo drabužių kišenėje. Atvykus į kliniką, bendraujant su klinikos darbuotojais, jo paprašė pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Tuo metu jis iš savo kairės pusės kelnių kišenės išsitraukė piniginę, iš kurios išėmė asmens tapatybės kortelę išduota jo vardu ir jiems ją pateikė. Kai jiems nebereikėjo dokumento, jie dokumentą grąžino, po ko jis jį įsidėjo į savo piniginę, o piniginę – atgal į kairę kelnių kišenę. Išėjus iš klinikų, kartu su kaimynu ėjo Vilniaus gatve link Kudirkos aikštės. Kudirkos aikštėje esančios stotelės su maršrutiniu autobusu 1G kartu su kaimynu važiavo iki „Žaliojo tilto“ stotelės. Maršrutiniame autobuse Nr. 1G, žmonių buvo, tačiau, ne tiek daug, kadangi nereikėjo važiuoti susispaudus. Autobuse su kaimynu stovėjo prie durų, šalia jų stovėjo dar porą žmonių. Atvažiavus į maršrutinių autobusų sustojimą „Žaliojo tilto“, jie išlipo, tačiau kaimynas išėjo, o jis liko laukti stotelėje kito autobuso, t. y. Nr. 3G, kuris atvažiavo po 5-10 minučių. Atvažiavus minėtam autobusui, jis į jį įlipo, jame buvo labai daug žmonių, dėl to stovėjo prie autobuso durų susispaudęs su kitais žmonėmis. Stovint autobuse ir laukiant kol jis pajudės, už jo stovėjo jam nepažįstamas vyras apie 50 metų, kurio apibūdinti detaliau negali, jam atrodo jis su savimi turėjo lazdą skirtą palengvinti vaikščiojimą, o iki autobusui pradedant važiuoti, šis vyras staiga išlipo, kur nuėjo nematė. Su minėtu autobusu atvažiavo iki „Europos aikštės“, adresu Konstitucijos pr. 7A, Vilnius, ir išlipo. Nuo „Europos aikštės“ parėjo pėsčiomis namo. Prie savo namų laiptinės durų pradėjo ieškoti namų raktų, kuriuos laikė prie piniginės kairėje kelnių kišenėje. Įkišus ranką į kišenę pastebėjo, kad nėra piniginės su viduje esančiomis „SEB“ ir „Swedbank“ banko kortelėmis, asmens tapatybės kortele išduotos jo vardu, įvairiomis nuolaidų kortelėmis bei 760 Eur grynųjų pinigų (6 vnt. kupiūros po 100 Eur, 5 vnt. kupiūrų po 20 Eur, likę 60 Eur po 5 ir 10 Eur kupiūrų). Kišenėje namų raktus rado. Grįžus namo paskambino į kliniką, kurioje buvo, pasiteirauti ar nerado jo piniginės, tačiau jie informavo, kad jokios piniginės nerado. Kol buvo išvykęs savo piniginę buvo ištraukęs tik klinikoje, dėl to suprato, kad jo piniginę kažkas pavogė maršrutiniame autobuse, o būtent Nr. 3G, kadangi šiame autobuse buvo labai daug žmonių, visi stovėjo susispaudę. Kas galėjo pavogti jo piniginę nežino. Taip pat būdamas namuose paskambino į bankus ir užblokavo korteles. Piniginė jokių išskirtinių požymių neturėjo, tik tiek, kad buvo labai sena, tačiau nesuplyšusi, be jokių defektų. Dėl vagystės jam padaryta 760 Eur turtinė žala. Civilinio ieškinio nereikš, kadangi mano, kad piniginės neras. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negalėjo (b. l. 9-10). Papildomos apklausos metu parodė, kad po vagystės, 2024 m. liepos 5 d., penktadienį jam paskambino nežinomas numeris, kuris prisitarė vardu R., kuris nurodė, kad turi jam priklausančią piniginę su joje esančiais tapatybės bei banko kortelėmis. Kadangi nebuvo Vilniuje, R. pasiūlė nunešti piniginė į artimiausią komisariatą, tačiau R. informavo, kad jis buvo nuvykęs į Žirmūnų rajone esantį policijos komisariatą, tačiau komisariatas jau buvo uždarytas. Tuomet su R. susitarė susitikti artimiausią pirmadienį. Pirmadienį susitiko apie 15 val., Žirmūnų gatvėje, troleibusų stotelėje. Vaikinas atėjo su mergina. R. jam padavė juodos spalvos piniginę, iš karto atpažino, kad ji priklauso jam. Piniginėje buvo jam priklausančios bankų „SEB“ ir „Swedbank“ mokėjimo kortelės, asmens tapatybės kortelė bei įvairios nuolaidų kortelės. Pinigų piniginėje nebuvo. R. jam pasakė, kad piniginę rado jau be pinigų Kalvarijų gatvėje, netoli kažkokio krūmo, tiksliau nenurodė. Norėdamas jam atsilyginti pasiūlė piniginį atlygį, tačiau vaikinas kategoriškai atsisakė nurodydamas, kad pats kažkada buvo pametęs ir žino, kaip sunku be piniginės ir dokumentų. Vaikinui padėkojęs atsisveikino. R. buvo labai geranoriškas ir pilietiškas, jauno amžiaus gal apie 25 metų. R. nurodė, kad jo telefono numerį rado internete. Iš jam parodyto asmens nuotraukos, kuris galimai įvykdė vagystę parodo, kad tai tikrai ne vaikinas, kuris jam liepos mėnesį grąžino piniginę. Šio asmens nepažįsta, ar yra jį kada matęs taip pat nežino. Prašo atlyginti jam žalą, dėl pavogtų, jam priklausančių 760 Eur grynųjų pinigų. Pažymi, kad banko kortelės neturėjo bekontakčio mokėjimo funkcijos, jo žiniomis jomis nebuvo bandyta naudotis, pinigų nebuvo išgryninta. Pageidauja pareikšti civilinį ieškinį 760 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 23).
2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, gautų iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pagal išsiustą reikalavimą, apžiūra (b. l. 32-37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis K. B. parodė, kad teisės ir pareigos jam yra aiškios ir suprantamos. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka. Gyvena pažymoje nurodytu adresu, yra pasiekiamas mobiliuoju telefonu. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Parodė, kad susipažinęs su pranešimu apie įtarimą kaltę pripažįsta pilnai. Nors nuo įvykio praėjo daug laiko, bet kai kurias aplinkybes prisimena. Sutinka su įtarime nurodytomis visomis aplinkybėmis. Kiek atsimena ištraukė iš vyresnio amžiaus vyro piniginę. Tokio pobūdžio vagystes yra vykdęs ir anksčiau. Piniginėje buvo grynieji pinigai ir įvairias kortelės. Pasiėmė grynuosius pinigus, o pačią piniginę išmetė, gali būti, kad kažkur Kalvarijų gatvėje, Vilniuje. Asmens tapatybės kortelės, banko kortelių nenaudojo, jų niekam nedavė. Jam buvo reikalingi tik asmens pinigai, kur juos išleido jau neprisimena. Sutinka, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, kai tik turės galimybę stengsis atlyginti žalą. Nukentėjusio asmens nepažįsta. Gailisi, dėl padarytos nusikalstamos veikos. Daugiau aplinkybių negali papasakoti, dėl šio įvykio (b. l. 50).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Dėl savo poelgių nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad nukentėjusysis į kišenę įdėjo piniginę, paskui jį nuėjo, ištraukė piniginę ir pasišalino. Pinigus išleido savo reikmėms, maistui, drabužiams, narkotikams. Tą padarė dėl pinigų trūkumo. Pinigų buvo apie 700 Eur. Padarytą žalą planuoja atlyginti, kai įsidarbins, gal kalėjime. Savo veiką vertina blogai. Nori taisytis, nori reabilitacijos, kažką reikia daryti. Šiuo metu narkotikų nevartoja 3 mėnesius. Narkotikus vartoja nuo 1997 metų, su tarpais. Vartojimas, paskui vagystės, o pasibaigia kalėjime. Nėra bandęs gydytis, tik kalėjime. Nežino, kur ten kreiptis. Bandys pas psichologus, kalėjime tai yra, o kai išeina į laisvę, būna viskas kitaip, iš karto depresija, neturi nei ką valgyti, nei apsirengti, kur apsistoti. Tokia situacija. Bausmę atlieka už 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį. Bausmė yra 1 metai ir 4 mėnesiai. Kai dabar buvo išėjęs, visada yra su talonėliu, keičia elgesį. Važiavo iš taško A į tašką B, bet jeigu pamato progą, tai ištraukia. Pamatė stotelėje, kad yra ta piniginė ir viskas, pagunda. Korteles, piniginę išmetė, o paėmė tik pinigus. Civilinį ieškinį bandys atlyginti, su juo sutinka.
Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo S. V. duoti parodymai, pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas nustatė, kad kaltinamojo K. B. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), pagal kurią tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kadangi naujoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje nelieka papildomos lengvesnės bausmės rūšies (viešieji darbai), laikytina, kad naujoji BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija yra sunkinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinę padėtį ir, todėl taikoma ankstesnė galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925).
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925).
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmes K. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veikos baigta). Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – 43 metų amžiaus, nevedęs, nedirbantis, anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra daug kartų teistas – paskutinius kartus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais, teistas už apysunkius tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, jo teistumas už šiuos nusikaltimą neišnykęs bei nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir jis vėl padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis sistemiškai daro naujas nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl K. B. pripažintinas recidyvistu.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir K. B. charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo gyvenimo būdas. Kaltinamasis, kaip minėta anksčiau, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Įvertinus šių aplinkybių visumą, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas neviršijantis sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis K. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 760 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. B. pripažino jam pareikštą civilinį ieškinį, o pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad S. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.
K. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
VI. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) patikslintas prašymas dėl 166,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam K. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad kaltinamojo K. B. turtinė padėtis nėra gera, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimis ir paskirti K. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį K. B. recidyvistu.
K. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Civilinio ieškovo S. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B. 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš K. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.