- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2-769-446/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00643-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Arnas Uleckas
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., miręs 2005 m. rugsėjo 23 d., yra jos sūnaus V. P., gimusio 1997 m. rugpjūčio 23 d., tėvas, V. P. – V. K. sūnus.
Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškėjos sūnaus V. P. gimimo liudijime (6 b. l. ) tėvas nenurodytas, nurodytas tik jo vardas „V.“. Iš gimimo akto įrašo (26 b. l.) matyti, kad V. P., gimusio 1997 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), gimimas įregistruotas motinos D. P. pareiškimu, duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti. Pareiškėja nurodė, kad jos sūnaus Viktoro tėvas V. K. yra miręs, pateikė mirties liudijimą (8 b. l.), iš kurio matyti, kad V. K. 2005 m. rugsėjo 23 d. mirė. Vadovaujantis CPK 391 str. 1 d., jei iki bylos nagrinėjimo teisme, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka. Taigi, pareiškėja pagrįstai pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Taigi, šiuo atveju nėra taikomos Lietuvos Respublikos Civilio kodekso (toliau – CK), kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., 3.146–3.148 str. nuostatos, kaip nurodyta pareiškėjos pareiškime. Kadangi pareiškėjos vaikas gimė 1997 m., todėl šioje byloje taikomos 1969 m. Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos, reglamentavusios tėvystės nustatymą vaiko gimimo metu. Šio kodekso 56 straipsnis numatė, kad, jeigu miršta spėjamo vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka. Vadovaujantis SŠK 55 str. 2 d. nuostatomis, nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir spėjamo tėvo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad spėjamas tėvas pripažino tėvystę. Taigi, tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: pirma, asmuo išlaikė vaiką; antra, pripažino save vaiko tėvu. Būtent šie du įrodomieji faktai turi būti ir jie sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamojoje byloje.
Pareiškėja D. Š. nurodė, kad ji nuo 1992 m. iki 1999 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su V. K.. Gyvenant kartu jiems gimė trys vaikai – 1993 m. dukra Andželika, 1994 m. dukra Monika, 1997 m. sūnus Viktoras. V. K. šiuos vaikus laikė savo vaikais, vaikai vadino jį tėčiu. V. K. vaikams tėvystės negalėjo pripažinti, nes buvo atvykęs iš Kaliningrado srities, neturėjo asmens dokumentų. Iširus jų bendram gyvenimui, vaikai ir toliau bendravo su tėvu, svečiuodavosi jo namuose, eidavo pasivaikščioti, vaikams jis nupirkdavo maisto produktų, švenčių progomis – dovanų, duodavo pinigų, kurių jis užsidirbdavo atlikdamas įvairius ūkio darbus pas privačius asmenis.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie jos ir V. K. gyvenimą kartu, sūnaus išlaikymą, tėvystės pripažinimą patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis V. P., liudytojos A. P., M. P., I. V., M. N.
Nepilnametis V. P. paaiškino, kad jis pažinojo V. K. kaip savo tėvą, vadino jį tėčiu, kartu su sesėmis dažnai lankydavosi jo namuose, tėtis nupirkdavo jiems saldumynų, maisto produktų, duodavo pinigų.
Liudytoja A. P. parodė, kad ji prisimena tuos laikus, kai V. K., kurį laiko savo tėčiu, gyveno kartu su jos mama. V. K. uždarbiaudavo pas privačius asmenis, iš uždirbtų pinigų pirkdavo vaikams saldainių, maisto. Ją, jos brolį Viktorą, seserį Moniką V. K. vadino savo vaikais. Tėvams išsiskyrus jie ir toliau bendravo su tėčiu, kasdien matydavosi su juo, lankydavosi jo namuose, būdavo atvejų, kai jie kartu su tėčiu eidavo pas žmones, pas kuriuos tėtis dirbdavęs. Užsidirbęs pinigų, tėtis pirkdavo jiems maisto produktų.
Liudytoja M. P. parodė analogiškai.
Liudytoja I. V., pareiškėjos D. Š. dukra, parodė, kad, kai jos mama pradėjo gyventi su V. K., jai buvo ketveri. Mama gyvendama su V. K. susilaukė trijų vaikų. V. K. visus vaikus pripažino savo vaikais, juos mylėjo, rūpinosi jais, pas privačius asmenis uždirbtus pinigus parnešdavo į šeimą. Gyvendamas atskirai dažnai užeidavo į jų namus, Monika, Andželika, Viktoras po pamokų dažnai būdavo tėvo namuose.
Liudytoja M. N., pareiškėjos D, Š. sesuo, parodė, kad V. K. pažinojo kaip savo sesers sugyventinį, su kuriuo sesuo gyveno kelerius metus, vedė bendrą ūkį, susilaukė trijų vaikų. V. K. rūpinosi vaikais, pripažino juos savais, nutrūkus santykiams su D. Š., vaikus lankė, su jais bendravo, ji, gyvendama Tytuvėnuose, matydavo vaikus vaikščiojančius su V. K..
Nepilnametis V. P. ir liudytojos A. P., M. P., I. V., M. N. pareiškėjos pateiktose nuotraukose (31, 32 b. l.) vyriškos lyties asmenį, nusifotografavusį su pareiškėja D. Š. ir jos vaikais Monika, Andželika, Indre, Viktoru, nurodė kaip V. K.
1999 m. liepos 8 d. šeimos buities tyrimo akte (33 b. l.), kurį surašė socialinės paramos skyriaus ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, grafoje D. P. šeimos sudėtis nurodyta : sugyventinis V. K., gimęs 1956-12-28, vaikai Indrė, Andželika, Monika, Viktoras. 2004 m. kovo 3 d. Tytuvėnų seniūnijos soc. paramos skyriaus inspektorės apsilankymo akte (34 b. l.) nurodyta, kad, apsilankius pas D. P., nustatyta, jog ji gyvena su sugyventiniu Arūnu, sūnus Viktoras išbėgęs pas tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini).
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnijos informacijoje (27, 30 b. l.) nurodyta, jog V. K. kartu su D. Š. gyveno nuo 1992 m. iki 2005 m., santuokos nebuvo įregistravę, gyvenamosios vietos V. K. nebuvo deklaravęs, kadangi neturėjo Lietuvos Respublikos piliečio paso. V. K. ir D. Š. viešose vietose vaikščiodavo kartu, kartu eidavo apsipirkti, kartu prižiūrėjo ir auklėjo vaikus, tame tarpe ir V. P.
Iš santuokos liudijimo (7 b. l.) matyti, kad D. P. 2006 m. lapkričio 25 d. susituokė su A. Š.
Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Iš aptartų įrodymų visumos šioje byloje darytina išvada, kad V. K. vaiko V. P., gimusio 1997 m. rugpjūčio 23 d., pradėjimo metu ir kurį laiką po jo gimimo gyveno kartu su vaiko motina D. Š., vedė bendrą ūkį, augino ir auklėjo sūnų, teikė jam materialinę paramą. Nutrūkus santykiams su D. Š. V. K. ir toliau bendravo su sūnumi, pagal savo galimybes ir sugebėjimą rėmė jį materialiai, V. P. V. K. pažinojo kaip savo tėvą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad tarp V. K. ir nepilnamečio V. P. buvo susiklostę tėvo ir vaiko santykiai, V. K. laikė save sūnaus V. P. tėvu, V. P. – V. K. sūnumi. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, spėjamo tėvo teikiamas išlaikymas vaikui, pastovus vaiko ir tėvo bendravimas, spėjamo tėvo elgesys su vaiku viešumoje, leidžiantys spręsti apie tėviškus jausmus vaikui, patvirtina aplinkybę, kad V. K. yra V. P. tėvas, todėl jam mirus nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56 16 punkte numatyta, kad nustatant tėvystės faktą (CPK 444 straipsnio 9 punktas) sprendime kokia pavardė vaikui suteikiama, turi būti nurodyta tik tuo atveju, jeigu yra toks prašymas, sprendimo rezoliucinėje dalyje gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo arba nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimą arba kitų civilinės būklės aktais įregistruotus faktus neturi būti nurodyta, kuriam tikslui faktas nustatytas, todėl duomenys apie vaiko pavardę ir kuriam tikslui nustatytas faktas šiame teismo sprendime nenurodomi.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjai tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje sudaro 11,30 Lt (1 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., miręs 2005 m. rugsėjo 23 d. (asmens kodas ir gimimo data nežinoma), yra V. P., gimusio 1997 m. rugpjūčio 23 d., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, V. P. – V. K. sūnus.
Priteisti iš D. Š. 11,30 Lt (vienuolika litų 30 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.