Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-176/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-06-29
Bylos Nr.: 2A-176/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas (pirm.), Vigintas Višinskis, Donatas Šernas (pran.)
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tefire“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“, V. R., A. M., P. J., J. K., P. K.
Advokatai: Lina Darulienė, Viačeslavas Blaščiukas

Kategorijos

21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-176/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.2, 21.4.2.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Linai Darulienei,atsakovo atstovams Renatui Briaukai, advokatui Viačeslavui Blaščiuk,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tefire“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-287-45/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tefire“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J., P. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , P. K. kreipėsi ieškovas UAB „Tefire“ ir prašė:

1) pripažinti negaliojančia 2006 m. gegužės 2 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Lakis“ sudarytą ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Lakis“ ieškovui viską, ką atsakovas yra gavęs pagal minėtą sutartį, iš viso 1 189 100 Lt, o nesant galimybės pilnai ar iš dalies įvykdyti restitucijos, priteisti šią 1 189 100 Lt sumą solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“ ir V. R. , kaip ieškovo nuostolius;

2) pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovo UAB „Lakis“ 2006 m. spalio 2 -lapkričio 10 dienomis sudarytus UAB „Tefire“ ilgalaikio materialaus turto pardavimo sandorius, įformintus 2006 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000001, 2006 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000002, 2006 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000003, 2006 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000004, 2006 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000005, 2006 m. spalio 19 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000006, 2006 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000007, 2006 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000008, 2006 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000009, 2006 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000010, 2006 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000011, 2006 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita faktūra TFR Nr. 0000012;

3) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“, V. R. ir J. K. 103 085,78 Lt nuostolių atlyginimo ieškovui dėl neteisėtų turto pardavimo sandorių;

4) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , J. K. ir P. J. ieškovui 32 586 Lt nuostolių atlyginimo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Ieškinyje nurodė, kad nuo 2002 m. liepos mėnesio ieškovo direktoriumi buvo paskirtas atsakovas V. R. . Ieškovo regionų vadovais iki 2007 m. kovo mėn. pabaigos dirbo atsakovai A. M. , P. J. , P. K. . Atsakovai, dirbdami pas ieškovą minėtose pareigose, 2006 m. kovo 6 d. tapę atsakovo UAB „Lakis“ akcininkais ir veikdami tiek ieškovo, tiek ir atsakovo UAB „Lakis“ vardu, sudarė neteisėtus, ieškovui žalingus sandorius, perviliojo į UAB „Lakis“ beveik visus ieškovo darbuotojus, tokiu būdu, nesąžiningai konkuruodami su ieškovu, padarė jam žalos. 2006 m. gegužės 2 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Lakis“ sudarė ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02. Ieškovo vardu sutartį pasirašė UAB „Tefire“ atstovas – tuometinis direktorius V. R. , o UAB „Lakis“ vardu - direktorius P. K. , kuris tuo metu taip pat buvo ir UAB „Tefire“ projektų vadovu. Sutartimi ieškovas įsipareigojo pirkti iš atsakovo rangos darbus, kuriuose specializuojasi pats ieškovas. Vadovaujantis šia sutartimi, atliktų darbų suderinimo aktais, kuriuos ieškovo vardu pasirašė atsakovai A. M. ir P. J. , atsakovas UAB „Lakis“ išrašė ieškovui sąskaitų faktūrų 4 590 709,4 Lt sumai. Ieškovas prašė ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. 1 d. ir CK 1.81 str. pagrindu. Ieškovo teigimu, jo ir atsakovo sudaryta rangos sutartis ir pasirašyti darbų atlikimo aktai yra neteisėti, nes buvo sudaryti dėl piktavališko ieškovo atstovų (V. R. , A. M. , J. K. bei P. J. ) susitarimo su kita šalimi – atsakovu UAB „Lakis“, kurio akcininkais jie patys yra ir buvo sutarties sudarymo metu. Sutarties sąlygos yra nenaudingos ieškovui, kadangi sutarties sudarymo metu ieškovas buvo pajėgus pats savarankiškai įvykdyti sutartis su užsakovais ir pirkti šių darbų iš atsakovo UAB „Lakis“ nebuvo prasmės. Atsakovas UAB „Lakis“ sutarties sudarymo metu neturėjo reikiamos patirties ir pakankamai reikiamos srities darbuotojų sutartyje numatytiems darbams vykdyti. Sutartis buvo ieškovui nenaudinga ir tai patvirtina ieškovo finansinės atskaitomybės analizė, iš kurios matyti, kad atsakovas UAB „Lakis“ tapo pagrindiniu ieškovo kreditoriumi. Per 2006 m. 48,38 procentai visos UAB „Tefire“ parduotų prekių ir paslaugų savikainos sudaro įsigyti subrangos darbai iš UAB „Lakis“. Sudarius ginčijamą sutartį, UAB „Lakis“ tapo pagrindiniu ieškovo tiekėju, kuriam ieškovas sumokėdavo pusę visų gautų pajamų per 2006 m., nors pati sutartis buvo pasirašyta tik 2006 m. viduryje. Pasak ieškovo, atsakovai šios sutarties pagrindu įgijo galimybę pasisavinti didelę dalį ieškovo už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas gautų pajamų. Sutartis taip pat yra nenaudinga ieškovui dėl to, kad joje nėra aptarta darbų kaina, o UAB „Lakis“ suteikta teisė darbų kainą nustatyti vienašališkai, rengti darbų atlikimo aktus. Atliktų darbų kainos ir darbų apimtys realiai priklausė tik nuo atsakovo valios, jokie reikalavimai darbų kokybei nebuvo nustatyti. Visi pagal sutartį atlikti darbai buvo priimti ir apmokėti pagal atliktų darbų aktus. Kadangi ieškovas neturėjo galimybės ne tik nustatyti darbų kainos ar darbų apimties, bet ir nepirkti darbų iš atsakovo, sutartis sudaryta vienareikšmiškai ieškovui nenaudingomis sąlygomis. Daugelyje objektų, kuriuose neva atliko darbus UAB „Lakis“, buvo naudojamos išimtinai UAB „Tefire“ medžiagos, todėl kai kurių projektų vykdymas ieškovui tapo visiškai nenaudingas, tačiau naudingas UAB „Lakis“. Ieškovui sutartis buvo nenaudinga ir dėl tos priežasties, kad didžiąją dalį gautų pajamų jis privalėjo sumokėti atsakovui, nors pats prisiimdavo visą atsakomybę prieš trečiuosius asmenis už tinkamą sutarčių vykdymą ir naudodavo savo medžiagas atliekamiems darbams, dėl ko dalis projektų ieškovui tapo nuostolingi. Sutartis, darbų atlikimo aktai tarp šalių buvo sudaryti, kenkiant ieškovo interesams, o juos ieškovo vardu sudarė asmenys, piktavališkai susitarę su atsakovu, kurio akcininkais patys ir buvo (kartu valdė po 25 proc. akcijų). Atsakovas UAB „Lakis“ žinojo ir privalėjo žinoti, kad tokia sutartis yra sudaroma priešingais ieškovui interesais (CK 1.91 str.). Sutartis taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), kadangi atsakovai, būdami ieškovo darbuotojais ir turėdami pareigą būti lojaliems darbdaviui, sąžiningai ir gerai atlikti savo pareigas, tapo ieškovo konkurentais ir, veikdami ieškovo ir savo kontroliuojamos įmonės vardu, sudarė ieškovui žalingą sandorį, siekė pasipelnyti ieškovo sąskaita ir gavo pajamas, kurias, nesant tokių nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, būtų gavęs ieškovas. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis yra sumokėjęs atsakovui 1 189 100 Lt, tad, taikant vienašalę restituciją, šią sumą atsakovas UAB „Lakis“ privalo grąžinti ieškovui arba šią sumą reikia pripažinti ieškovo nuostoliais ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“ ir V. R. (CK 1.91 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad atsakovas V. R. , sąmoningai, pažeisdamas savo, kaip ieškovo vadovo, fiduciarines pareigas atstovaujamai bendrovei, ieškovo vardu sudarė jam akivaizdžiai nenaudingą ir nereikalingą sandorį, kuriuo sukėlė ieškovui žalą (CK 6.6. str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., CK 2.87 str.). Ieškovo teigimu, V. R. veikė ne ieškovo naudai, o, esant akivaizdžiam interesų konfliktui, piktavališku susitarimu sudarė sandorį, palankų atsakovui UAB „Lakis“, kurio akcininkas yra jis pats (CK 2.87 str. 1 d.-5 d.). Atsakovas V. R. , piktavališkai susitaręs su atsakovu UAB „Lakis“, sudarydamas ieškovui nenaudingą sutartį, kurios pagrindu ieškovas atliko mokėjimus už realiai negautas ar ieškovui nereikalingas paslaugas, pažeidė pareigą ieškovo atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Dėl ieškovo turto pardavimo UAB „Lakis“ sandorių ieškovas nurodė, kad, atlikus UAB „Tefire“ veiklos 2004, 2005, 2006 ir 2007 m. pirmųjų 2 mėnesių finansinį patikrinimą, nustatyta, kad 2006 m. UAB „Tefire“ nuostolingai pardavė atsakovui UAB „Lakis“ ilgalaikį materialųjį turtą: parduoto turto likutinė vertė buvo 87 463,35 Lt, o turtas buvo parduotas už 44 601 Lt. UAB „Tefire“ direktorius neturėjo teisės tokių sandorių sudaryti, kadangi perleisto turto vertė viršijo 1/20 UAB „Tefire“ įstatinio kapitalo (įstatų VIII dalies 61.16 p.). Sandoriai buvo sudaryti, pažeidžiant ieškovo steigimo dokumentuose nustatytą valdymo organų kompetenciją (CK 1.82 str.), sandorį sudarę asmenys žinojo ir privalėjo žinoti, kad jis prieštarauja ieškovo veiklos tikslams. Ieškovas neteko šio turto, todėl minėta suma, atėmus atsakovo sumokėtus 44 601 Lt, laikytini ieškovo nuostoliais, t.y. 103 085,78 Lt, kuriuos jis patyrė dėl neteisėtų atsakovų sudarytų sandorių, ir priteistina solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“, V. R. ir J. K. . Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 5 d. atsakovas V. R. buvo atleistas iš ieškovo direktoriaus pareigų, o 2007 m. kovo 21-27 d. prašymus atleisti iš darbo nuo kovo 27-30 d. pateikė beveik visi ieškovo darbuotojai, t. y. 16 žmonių. Vienu metu išėjus iš darbo tokiam skaičiui darbuotojų, buvo paralyžiuota ieškovo veikla. UAB „Lakis“ 2007 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje buvo įdarbinta 16 UAB „Tefire“ darbuotojų, iš UAB „Tefire“ į UAB „Lakis“ perėjo dirbti 20 žmonių. Darbuotojų vieningas išėjimas iš darbo ir perėjimas dirbti į UAB „Lakis“ susijęs su UAB „Lakis“ ir jos savininkų siūlymu ieškovo darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Lakis“. Atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir persiviliojo darbuotojus iš UAB „Tefire“. Šiais neteisėtais atsakovų veiksmais buvo padaryta reikšminga įtaka ieškovo galimybėms konkuruoti. Šiuo metu ieškovas jokios veiklos nevykdo, o to priežastis yra darbuotojų, turinčių žinių ir kvalifikacijos, reikalingos darbo funkcijoms vykdyti, neturėjimas (Konstitucijos 46 str. 4 d., Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d., 16 str., LAT 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-581/2002 m.). Ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti negautų pajamų ir atsakovo gautos turtinės naudos. Ieškovui priteistinos jo negautos pajamos už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2007 m. birželio 30 d., kurios sudaro 32 586 Lt, nes jis nebegalėjo vykdyti veiklos. Nustatydamas negautų pajamų dydį, ieškovas atsižvelgė į jo tuo pačiu laikotarpiu 2006 ir 2005 metais gautas pajamas ir nustatė vidurkį, kurį jis būtų uždirbęs šiais metais, jeigu būtų vykdęs savo veiklą. Atsižvelgdamas į 2005 m. ir 2006 m. nepaskirstytą pelną, ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jo patirtas nuostolis yra lygus 32 586 Lt, už kurį atsakingi atsakovai solidariai, kadangi nesąžiningos konkurencijos veiksmai buvo atlikti jų pačių asmeniškai, kaip fizinių asmenų, ir/arba UAB „Lakis“, kurio dalyviai jie yra ir kurio vardu veikia bei priima sprendimus (CK 6.263 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti solidariai iš UAB „Lakis“, V. R. ieškovui UAB „Tefire“ 42 862,35 Lt (žala dėl ilgalaikio turto pardavimo), priteisti iš UAB „Lakis“ 32 586 Lt UAB „Tefire“ naudai (dėl nesąžiningos konkurencijos), iš UAB „Lakis“ priteisti 300 Lt žyminio mokesčio išlaidų UAB „Tefire“ naudai, 1 963,50 Lt. žyminio mokesčio, 54 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, iš UAB „Tefire“ priteisti 7 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų UAB „Lakis“ naudai bei 54 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nusprendė kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendime teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikės rangos sutarties sudarymo metu abiejų šalių atstovai buvo UAB „Lakis“ savininkai, turintys po 25% akcijų. Teismas nustatė, kad pagal 2006 m. šalių pasirašytą ilgalaikę rangos sutartį atsakovas UAB „Lakis“ išrašė ieškovui sąskaitų faktūrų 4 590 709,4 Lt sumai. Teismas taip pat nustatė, kad, ieškovui nepadidinus darbuotojų skaičiaus ir nesant įrodymų, jog buvo didinami kiti bendrovės resursai, pagal teismui pateiktą patikrinimo ataskaitą bendrovės pelnas padidėjo nuo 2,2 mln. Lt per 2005 m. iki 6 mln. Lt per 2006 m. Teismas nurodė, kad, esant tokio dydžio apyvartai, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas vienas buvo pajėgus savarankiškai užsisakyti ir atlikti sutartyje nurodytus darbus. Teismas, nurodęs, kad, nesant patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl sutarties sąlygų nenaudingumo, nes sutartis leido kiekvienu atveju darbų kainą koreguoti, padarė išvadą, jog piktavališkas susitarimas, sudarant sutartį, neįrodytas. Teismo teigimu, atsakovo darbų kaina buvo nustatoma prieš ieškovo susitarimą su konkrečiu užsakovu, priklausomai nuo planuojamų darbų kiekio, darbų sudėtingumo, objekto dydžio ir visais atvejais buvo mažesnė nei ieškovo pasiūlymuose užsakovams. Pagal ginčijamą sutartį atliktų darbų vertė ir sutarties vykdymo rezultatai nesudaro pagrindo pripažinti, kad sutarties sąlygų vykdymas buvo nuostolingas. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ilgalaikės rangos sutartį UAB „Lakis“ turėjo teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus) ir pagrindinę pareigą laiku įvykdyti sutartį ir užbaigti darbus. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovui V. R. nesant rangos sutarties šalimi, jo veiksmų teisėtumas, pelnymasis ieškovo sąskaita ar nesąžiningumas kildintinas ne šios sutarties pagrindu, o ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas sutartį pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei. Remdamasis UAB „Tefire“ finansinės atskaitomybės patikrinimo aktais, teismas nustatė, kad 2006 m. ieškovas nuostolingai už 44 601 Lt pardavė atsakovui UAB „Lakis“ ilgalaikį materialųjį turtą, kurio likutinė vertė buvo 87 463,35 L. Pagal UAB „Tefire“ įstatų VIII dalies 61.16 p., tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 ieškovo įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo. Atsakovas V. R. nepateikė teismui įrodymų, jog, perleisdamas UAB „Tefire“ ilgalaikį materialųjį turtą, veikė išimtinai juridinio asmens UAB „Tefire“ interesais. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas V. R. pažeidė savo, kaip ieškovo vadovo, lojalumo ieškovui pareigą, veikė ne atstovaujamos įmonės interesais, o protegavo atsakovo UAB „Lakis“ interesus bei, esant atstovaujamos įmonės (ieškovo) ir V. R. įsteigtos bendrovės (atsakovo UAB „Lakis“) interesų konfliktui, nesiėmė priemonių atstovaujamos įmonės interesams apsaugoti (CK 2.87 str.). V. R. veiksmus, kuriais 2006 m. spalio 2 d. - 2006 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu pagal PVM sąskaitas faktūras buvo perleistas UAB „Tefire“ turtas atsakovui UAB „Lakis“, teismas pripažino nesuderinamais su jo, kaip vadovo, pareiga elgtis sąžiningai ir protingai atstovaujamos įmonės atžvilgiu, ir nurodė, kad kartu su UAB „Lakis“ jis yra solidariai atsakingas už įmonei padarytą 42 862,35 Lt žalą. Teismas taip pat nustatė, kad patirties turinčių darbuotojų perėjimas iš vienos įmonės į kitą vyko organizuotai, darbo sutartys nutrauktos be svarbių priežasčių ir visiems darbuotojams iš karto sudaromos sąlygos įsidarbinti konkuruojančioje UAB „Lakis“. Tokie veiksmai, teismo teigimu, darė reikšmingą įtaką UAB „Tefire“ veikloje, ieškovo galimybė varžytis su atsakovu žymiai sumažėjo. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už nesąžiningą veiklą ir privalo atlyginti negautas pajamas, kurias už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2007 m. birželio 30 d. jis būtų gavęs, t.y. 32 586 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Tefire“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančia 2006 m. gegužės 2 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Lakis“ sudarytą ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Lakis“ ieškovui 1 189 100 Lt, o nesant galimybės pilnai ar iš dalies įvykdyti restitucijos, priteisti šią 1 189 100 Lt sumą solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“ ir V. R. kaip ieškovo nuostolius, o taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovo UAB „Lakis“ ir V. R. priteista 42 862,35 Lt, ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“, V. R. ir J. K. 103 085,78 Lt nuostolių atlyginimo dėl neteisėtų turto pardavimo sandorių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas neteisingai vertino rašytinius įrodymus, o aiškindamas sutartį, jis pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sutarčių aiškinimo principus bei padarė nepagrįstą išvadą dėl sutarties turinio, jos esmės ir be pagrindo nekonstatavo apelianto valios trūkumo bei piktavališko susitarimo tarp atsakovo UAB „Lakis“ ir vienintelio pagal įstatus apelianto atstovo V. R. . Sutarties nenaudingumą apeliantui pagrindžia tai, kad sutartyje nėra aptarta darbų kaina, reali atliekamų darbų apimtis, kokybė, o UAB „Lakis“ suteikta teisė vienašališkai nustatyti darbų kainą, rengti darbų atlikimo aktus. Sutarties neapibrėžtumas gali būti traktuojamas kaip piktavališko susitarimo tarp apelianto atstovo ir atsakovo patvirtinimas, kadangi sutarties nuostatos yra itin lakoniškos ir leidžia atsakovui vienašališkai nustatyti darbų apimtį, jų atlikimo terminus, kainą bei kitas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė rangos sutarties šalių pareigą aiškiai apibrėžti sutarties dalyką. Apeliantui sutartis su atsakovu UAB „Lakis“ buvo nenaudinga (nuostolinga) ir nereikalinga, nes didžiąją dalį pagal rangos sutartis gautų pajamų jis privalėdavo sumokėti atsakovui, nors pats prisiimdavo visą atsakomybę prieš trečiuosius asmenis už tinkamą sutarčių vykdymą. Tuo tarpu apeliantas buvo pajėgus pats vykdyti sutartis su užsakovais, o atsakovas sutarties sudarymo metu neturėjo nei reikiamos patirties, nei pakankamai reikiamos srities darbuotojų sutartyje numatytiems darbams vykdyti. Apeliantas, nesant piktavališko susitarimo, niekada nebūtų sudaręs ilgalaikės rangos sutarties nei su vienu verslo partnerių.

2. Teismas neteisingai aiškina apelianto finansinę atskaitomybę ir tariamą apelianto veiklos pelningumą. Apelianto pelningumas 2006 m. procentine išraiška krito, jo pelnas prieš apmokestinimą 2006 m. buvo daugiau nei perpus mažesnis nei 2005 metais, o grynasis pelnas - 3 kartus mažesnis nei 2005 metais. UAB „Lakis“ tapo pagrindiniu ieškovo tiekėju, kuriam ieškovas sumokėdavo pusę visų gautų pajamų per 2006 m., nors pati sutartis buvo pasirašyta tik 2006 m. viduryje. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įrodymus, susijusius su atsakovo finansinės veiklos rezultatais. Atsakovo UAB „Lakis‘ finansinė atskaitomybė patvirtino, kad jo pajamos 2006 m., palyginus su 2005 m., augo 14 kartų, o jo paslaugų pardavimo savikaina sudarė tik 5 procentus nuo pajamų. Tuo tarpu ieškovo pardavimo savikaina sudarė 83 procentus nuo jo pajamų. Atsakovo UAB „Lakis“ pelningumas buvo beveik 64 procentai, kai tuo tarpu apelianto pelningumas buvo vos 0,5 procento. Tokie pelningi atsakovo finansinės veiklos rezultatais gali būti paaiškinami tik apeliantui akivaizdžiai nenaudingos sutarties sudarymu.

3. Piktavališką atsakovo V. R. , kaip apelianto atstovo, ir atsakovo UAB „Lakis“ susitarimą patvirtina tiek atsakovų V. R. (kaip apelianto vadovo), A. M. ir P. J. (kaip apelianto regiono vadovų) ir J. K. (kaip apelianto projektų vadovo) užimamos pareigos bei jų, kaip atsakovo akcininkų (po 25 proc. akcijų), tiesioginis suinteresuotumas atsakovo UAB „Lakis“ pelninga veikla, tiek pati sutarties esmė, jos vykdymo rezultatai ir sutarties neapibrėžtumas. Be to, atsakovai P. K. ir A. M. tapo ir atsakovo UAB „Lakis“ darbuotojais. Atsakovai siekė bendro tikslo - asmeninio pelno, valdant UAB „Lakis“ ir dirbtinai mažinant apelianto mokumą bei veiklos pelningumą. V. R. , kaip apelianto vadovas, pažeidė savo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir nepagrįstai didino įmonės įsiskolinimą atsakovui, apsunkino apelianto finansinę padėtį bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas tinkamai neįvertino sutarties šalių atstovų tikrosios valios ir nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kuriais remiantis galėtų daryti išvadą dėl sutarties sąlygų nenaudingumo.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sandorių negaliojimo institutas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimas kitoks pažeistos teisės gynimas. Kreipimasis į teismą dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia yra vienintelis teisėtas ir pagrįstas jo pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 str. 2 p., 5 p.). Apeliantas neturi alternatyvaus savo pažeistų teisių gynimo būdo. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pagal sutartį atsakovas UAB „Lakis“ turėjo teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus). Rangos darbų atlikimas laiku nėra ir negali būti laikomas pagrindine rangovo pareiga. Rangovo esminė pareiga yra jo įsipareigojimas už sutartyje ar įstatyme įtvirtintą kainą pagal šalių suderintą užduotį atlikti kokybišką darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui. V. R. veiksmų neteisėtumas yra kildinamas iš delikto (CK 6.246 str.), t.y. jo, kaip UAB ,,Tefire“ vienasmenio valdymo organo, pareigų, įtvirtintų CK 2.87 str., pažeidimo. V. R. ir UAB „Lakis“ pažeidė ne tik sąžiningumo bei protingumo, bet ir teisingumo principą. CK 1.81 str. įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas turi būti taikomas, nagrinėjant apelianto reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

5. Teismas nevertino atsakovo V. R. , kaip apelianto vadovo, civilinės atsakomybės klausimo. Jis pažeidė fiduciarines pareigas atstovaujamai bendrovei, apelianto vardu sudarė apeliantui akivaizdžiai nenaudingą ir nereikalingą sandorį ir padarė žalos. Atsakovas veikė ne atstovaujamos įmonės interesais, o UAB „Lakis“ interesais bei, esant akivaizdžiam atstovaujamos įmonės ir UAB „Lakis“ interesų konfliktui, nesiėmė jokių priemonių susidariusiai situacijai ištaisyti ir atstovaujamos įmonės interesams apsaugoti. Bet kokie V. R. veiksmai, kuriais jis, kaip apelianto vadovas, sąmoningai mažino apelianto veiklos pelningumą yra nesuderinami su jo pareiga elgtis sąžiningai ir protingai vadovaujamos įmonės (apelianto) atžvilgiu ir tai yra pagrindas jį solidariai patraukti atsakomybėn kartus su atsakovu UAB „Lakis“.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, konstatavęs apelianto turto pardavimo atsakovui neteisėtumą, nepagrįstai, pažeisdamas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus bei CK 6.249 straipsnį, priteisė likutinę prarasto turto vertę, o ne realią (rinkos) prarasto turto vertę. Teismas neatsižvelgė į turto įvedimo į eksploataciją aktų nuorašus, patvirtinančius perleisto turto vertę jo įsigijimo metu. Perleistas turtas buvo naudojamas apelianto ūkinėje veikloje ir netekęs šio turto jis negalėjo vykdyti veiklos, kurią vykdė iki šio turto perleidimo. Turto perleidimo nuostolingumą patvirtino audito bendrovės išvados. Teismas neargumentavo, kodėl žalos nepriteisė iš J. K. , kaip atsakovo UAB „Lakis“ vadovo.

7. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos, formaliai vertino apelianto pateiktus įrodymus dėl sutarties žalingumo bei jos sudarymo esant piktavališkam susitarimui fakto. Teismas pažeidė įrodymų sąsajumo ir tikėtinumo taisyklę (CPK 180 str.), nes rėmėsi įrodymais, visiškai nesusijusiais su įrodinėjamu dalyku, t.y. piktavališko apelianto direktoriaus ir UAB „Lakis“ susitarimo buvimu ar nebuvimu. Teismas, turėdamas neginčijamus įrodymus (taikant įrodymų pakankamumo taisyklę), nepagrįstai pripažino faktą, kad tarp apelianto, atstovaujamo atsakovo V. R. , ir atsakovo UAB „Lakis“ sudaryta sutartis nebuvo nuostolinga ir kad piktavališkas susitarimas, sudarant sutartį, neįrodytas (CPK 176 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , P. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovui priteistos piniginės sumos, panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti dėl UAB „Lakis“ atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles (CPK 177-185 str.). Teismas nenustatė tiesiogiai pateiktų UAB „Lakis“ atstovų siūlymų ieškovo darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Lakis“. Nepagrįsta teismo išvada, kad nei vienas iš apklaustųjų liudytojų neketino nutraukti darbo sutartį savo noru. Teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių su apklaustais liudytojais, kaip ir su kitais ieškovo darbuotojais, praktiškai vienu metu buvo nutrauktos darbo sutartys.

2. Ieškovas negautas pajamas skaičiuoja pagal nepaskirstytojo pelno rodiklį, neįvertindamas išskaičiuotino pelno mokesčio ir kitų atskaitymų. Ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktu negautų pajamų skaičiavimu, todėl nepagrįstai taikė CK 6.249 str. 1 d. (CPK 4 str., 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Teismas nepagrįstai nusprendė dėl UAB „Lakis“ civilinės atsakomybės negautų pajamų forma (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.253 str. 1 d., 5 d.). Nuostolių, kaip negautų pajamų, galima tikėtis tik įrodžius, kad ieškovas ėmėsi visų priemonių sutarčiai išsaugoti. Jeigu to nedarydama šalis nutraukia sutartį, tai į nuostolius dėl sutarties nutraukimo gali būti neįskaitomos negautos pajamos, kurios būtų gautos iki galo įvykdžius sutartį.

3. Teismas, spręsdamas dėl sandorių negaliojimo pasekmių, nepagrįstai taikė CK 6.6 str. 3 d. ir CK 6.265 str. 2 d. (CK 330 str.). Ieškovo ginčyti sandoriai buvo sudaryti UAB „Tefire“ ir UAB „Lakis“, atsakovas V. R. nebuvo šių sandorių dalyvis, todėl jis negali būti šalimi, taikant restituciją, nes civilinė atsakomybė savaime neatsiranda. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo atsiradę nuostoliai, kaip sandorių sudarymo pasekmė. Byloje esanti 2007 m. patikrinimo ataskaita patvirtina, kad ieškovo nepaskirstytas pelnas buvo žymiai didesnis, nei 2006 m. Ieškovo teiginiai apie įmonei padarytą žalą ir sutrikdytą veiklą, pardavus turtą, yra nepagrįsti bylos faktiniais duomenimis.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad daiktų pardavimas atsakovui įvyko pažeidžiant ieškovo įmonės įstatus, nepagrįstai įvertino visų turto vienetų pardavimo sandorius, kaip pažeidusius ieškovo vadovo V. R. kompetenciją (CK 1.82 str.). Daugumos (16 iš 28) atsakovui parduotų turto vienetų vertė neviršijo 2500 Lt, t.y. 1/20 įstatinio kapitalo. Ieškovo įstatai nenustato apribojimų perleisti turtą, kurio vertė neviršija 2 500 Lt sumos. Ieškovas nepagrįstai nurodo bendrą visų atsakovui parduotų daiktų vertę. Ieškovas nepagrįstai žalos reikalauja, vadovaudamasis perleisto turto buhalterine verte. Perduotas turtas buvo žymiai nusidėvėjęs, ieškovas žinojo apie jo būklę ir būtent dėl to neprašė grąžinti jam turto natūra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas UAB „Tefire“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad konkuruojančios įmonės rašytinis siūlymas nėra reikalingas, sprendžiant dėl darbuotojų viliojimo fakto nustatymo. Apeliantai nepagrįstai remiasi Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nagrinėtoje byloje dėl P. J. neteisėto atleidimo iš darbo duotais liudytojų parodymais, be to, juos iškraipo. Teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomus priteisti nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). Nepagrįstas įrodymais argumentas, jog ieškovo įmonės vadovo veiksmai lėmė įmonės finansinės būklė pablogėjimą ir konkurencingumo mažėjimą. Teisėtas disponavimas piniginėmis lėšomis vertintinas kaip tinkamas pareigų atlikimas. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ir tinkamai nustatė ieškovo patirtų nuostolių dydį. Teismas konstatavo faktines aplinkybes, kurios paneigia valdymo organo narių veiklos teisėtumą ir patvirtina teisingumui bei sąžiningumui priešingus sandorių tikslus (CK 1.82 str., 1.91 str. 1 d).

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , P. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo argumentai dėl sutarties nenaudingų sąlygų yra klaidinantys ir nepagrįsti. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Lakis“ paslaugos nebuvo jam reikalingos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ilgalaikė rangos sutartis iš tiesų buvo nuostolinga UAB „Tefire“, tad nėra pagrindo jos pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu. Ieškovas nenurodė, kodėl ši sutartis prieštarauja CK 1.81 straipsniui. Ieškovas nepagrindė argumentų dėl esą buvusio piktavališko susitarimo. Ginčo sutartis buvo sudaryta, siekiant įmonėms bendradarbiauti. Ieškovas nenurodė teisinių argumentų, kodėl žalos atlyginimą galima solidariai priteisti iš skirtingų atsakovų CK 2.87 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tefire“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. ir J. K. apeliacinius skundus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Tačiau yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti dėl žemiau nurodytų argumentų.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio, įtvirtinusio sutarties laisvės principą, 1 dalies nuostatą, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Šioje byloje ginčijama ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tefire“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“ 2006 m. gegužės 2 d. sudaryta sutartimi N. 2006/05/02, pavadinta ,,Ilgalaike rangos sutartimi“, atsakovas UAB ,,Lakis“ įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti darbus su ieškovu UAB ,,Tefire“ suderintuose objektuose pagal ieškovo UAB ,,Tefire“ užsakymą ir suderintas sąlygas, o ieškovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir už juos sumokėti (sutarties 1.1, 1.2 punktai).

Ginčydamas šią sutartį ir teigdamas, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei buvo sudaryta dėl piktavališko ieškovo atstovų susitarimo su kita šalimi – atsakovu UAB „Lakis“, ieškovas, be kita ko, nurodė, kad sutarties sąlygos yra nenaudingos ieškovui, kadangi joje nėra aptarta darbų kaina, o UAB „Lakis“ suteikta teisė darbų kainą nustatyti vienašališkai, rengti darbų atlikimo aktus, atliktų darbų kainos ir darbų apimtys realiai priklausė tik nuo atsakovo valios, jokie reikalavimai darbų kokybei nebuvo nustatyti.

Ginčijamos sutarties 1.4 punkte buvo nustatyta, kad darbai vykdomi visiškos atsakomybės rangos pagrindu, įskaitant visas su tuo susijusias pareigas, teises ir rizikas pagal darbų aprašymus, o 1.5 punkte - kad rangovas darbus vykdo laikydamasis teisės aktų nuostatų. Pagal sutarties 2.1 punktą, rangovas (atsakovas UAB ,,Lakis“) per septynias kalendorines dienas nuo užsakovo (UAB ,,Tefire“) užsakymo pateikimo paruošia ir su užsakovu suderina kalendorinį darbų vykdymo grafiką, darbų pradžią ir pabaigą, o pagal sutarties 2.2 punktą, kiekvieno susitarimo kaina nustatoma pagal faktinį atliktų darbų kiekį, kainos/įkainiai nurodomi rangovo (atsakovo UAB ,,Lakis“) pasiūlymuose ir gali svyruoti priklausomai nuo sąlygų ir užsakymo atlikimo sudėtingumo.

Šios bei kitos ginčijamos sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad ginčijama sutartis, šalių pavadinta ,,Ilgalaike rangos sutartimi“, iš esmės yra bendro pobūdžio šalių sutartis, apibrėžianti šalių santykius ir bendradarbiavimą, atliekant įvairius statybos rangos darbus įvairiuose, konkrečiai neįvardintuose objektuose, todėl šios sutarties sąlygos negali būti prilygintos Civiliniame kodekse numatytoms rangos ar statybos rangos sutarčių sąlygoms ir jai negali būti keliami minėtos rūšies sutartims nustatyti reikalavimai, iš jų ir konkretūs reikalavimai darbų kokybei, darbų kaina ir jų apimtys. Ginčijamos sutarties nuostatos taip pat leidžia daryti išvadą, kad šios sutarties pagrindu tarp šalių turėjo būti sudaromi atskiri susitarimai, nustatantys konkrečius darbus, jų apimtis, atlikimo terminus, kainas, reikalavimus kokybei bei kitas sąlygas, atitinkančias reikalavimams, įstatymo keliamiems rangos sutarčiai.

Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad ginčijama sutartimi UAB „Lakis“ buvo suteikta teisė darbų kainą nustatyti vienašališkai, kad atliktų darbų kainos ir darbų apimtys realiai priklausė tik nuo atsakovo valios. Sutarties 1.2 ir 2.1 punktų nuostatos, pagal kurias atsakovas darbus įsipareigojo atlikti pagal užsakovo (ieškovo) užsakymą ir suderintas sąlygas, paruošti ir su užsakovu suderinti kalendorinį darbų vykdymo grafiką, darbų pabaigą ir pradžią, o grafikas šalių susitarimu gali būti tikslinamas, bei sutarties 2.2 punkto nuostata, kad kiekvieno susitarimo kaina nustatoma pagal faktinį atliktų darbų kiekį, kainos/įkainiai nurodomi rangovo (atsakovo UAB ,,Lakis“) pasiūlymuose ir gali svyruoti priklausomai nuo sąlygų ir užsakymo atlikimo, kolegijos įsitikinimu, reiškia tai, kad konkrečios darbų apimtys ir jų atlikimo terminai bei darbų kainos turi būti nustatomi atskirais šalių sudarytais susitarimais, o ne šia sutartimi, o šia sutartimi šalys tik nustatė tvarką ir principus, kaip tokios sąlygos ateityje tarp šalių bus nustatomos. Sutarties 2.2 punkto teiginys, kad ,,kainos/įkainiai nurodomi rangovo (atsakovo UAB ,,Lakis“) pasiūlymuose“ negali reikšti fakto, kad atliktų darbų kainos realiai priklausė tik nuo atsakovo valios, nes terminas ,,pasiūlymas“ nereiškia susitarimo, o susitarimu pasiūlymas tampa tik kitai šaliai jį priėmus (CK 6.162 str.).

Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įstatyme įtvirtintą sutarties laisvės principą, kolegija daro išvadą, kad vien apelianto nurodytos aplinkybės, jog ginčijamoje sutartyje nėra aptarta darbų kaina, reali atliekamų darbų apimtis ir kokybė, negali reikšti sutarties nenaudingumo ieškovui, todėl nesudaro pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančia.

Kaip vieną iš aplinkybių, apelianto teigimu, patvirtinančių sutarties nenaudingumą ieškovui, ieškovo valios sudaryti sutartį trūkumą bei ieškovo atstovų piktavališką susitarimą su atsakovu apeliantas taip pat nurodo sutarties nereikalingumą ieškovui ir teigia, kad jis pats buvo pajėgus vykdyti sutartis su užsakovais, o atsakovas sutarties sudarymo metu neturėjo nei reikiamos patirties, nei pakankamai reikiamos srities darbuotojų sutartyje numatytiems darbams vykdyti. Vertindamas šias ieškovo ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta ieškovo UAB ,,Tefire“ 2006 m. gruodžio 31 d. sudarytos finansinės atskaitomybės patikrinimo ataskaita (t. 2, b.l. 13-35) pagrįstai nustatė, kad 2006 m., t.y. ginčijamos sutarties vykdymo laikotarpiu, palyginus su praėjusiais finansiniais metais, ieškovo apyvarta žymiai padidėjo. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis padidino savo įmonės pajėgumus ar turimais pajėgumais galėjo atlikti visus darbus pagal sudarytas rangos ar subrangos sutartis. Todėl apelianto teiginys apie sutarties nereikalingumą, kaip nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis, negali patvirtinti ir jo teiginio apie sutarties nenaudingumą ieškovui bei šalių atstovų piktavališką susitarimą, sudarant ginčijamą sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama sutartis yra bendro pobūdžio šalių sutartis, apibrėžianti jų santykius ir bendradarbiavimą, atliekant įvairius statybos rangos darbus ir ja nėra nustatyta nei konkrečių darbų apimčių, nei jų atlikimo grafikų bei terminų, aplinkybė, ar atsakovas UAB ,,Lakis“ turėjo pakankamai pajėgumų darbams atlikti, ar ne, ginčijamos sutarties teisėtumui negali turėti įtakos. Ši aplinkybė galėtų turėti įtakos tik tuo atveju, jeigu ieškovas šioje byloje ginčytų konkrečius šalių sudarytus susitarimus dėl konkrečių darbų, kuriose numatytos ir darbų apimtys, ir jų atlikimo terminai ir jų kainos.

Ginčijamos sutarties nenaudingumo nepatvirtina ir byloje pateikta ieškovo finansinė atskaitomybė. Vien aplinkybė, kad 2006 m. ieškovo pelnas buvo mažesnis, negu 2005 m., o atsakovo pelnas padidėjo, negali patvirtinti ginčijamos sutarties nenaudingumo, nes įmonės pelningumui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, o ginčijama sutartimi nebuvo nustatytos nei darbų apimtys, nei jų kainos.

Byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės dėl to, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovai V. R. , A. M. , P. J. ir P. K. ieškovo įmonėje vykdė administracines pareigas (t. 1, b.l. 24, 26, 30, 34) bei buvo UAB ,,Lakis“ akcininkai (t. 1, b.l. 42). Be to, atsakovas P. K. tapo ir atsakovo UAB „Lakis“ darbuotoju (t. 1, b.l. 42, 47). Tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus ieškovo atstovų (V. R. , A. M. , J. K. bei P. J. ) piktavališką susitarimą su kita šalimi – atsakovu UAB „Lakis“. Sandorio pripažinimui negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu - dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi - būtina nustatyti, kad toks susitarimas kenkia atstovaujamojo interesams ir susitarimas dėl atstovaujamajam nenaudingų sandorio sąlygų yra tyčinis. Kaip jau minėta, nei sandorio sąlygos, nei kitos byloje nustatytos aplinkybės (dėl ieškovo ir atsakovo finansinės veiklos rezultatų ir kt.) neduoda pagrindo daryti išvados, kad ginčijama šalių sudaryta sutartis ar atskiros jos sąlygos iš tiesų ieškovui buvo nenaudingos. Byloje nustatytas ieškovui atstovavusių ir tuo pat metu su atsakovu susijusių asmenų ryšys su abiem sutartį sudariusiomis įmonėmis įrodo tik galimybę tokį piktavališką susitarimą sudaryti, tačiau negali būti nei tinkamas, nei pakankamas pagrindas konstatuoti tokio susitarimo egzistavimą, o apelianto teiginys, kad atsakovai, sudarydami sutartį, siekė bendro tikslo - asmeninio pelno, valdant UAB „Lakis“ ir dirbtinai mažinant apelianto mokumą bei veiklos pelningumą, faktiniais duomenimis nepatvirtintas.

Įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nustato Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, pagal kurią įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte. Šioje byloje nėra duomenų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB ,,Tefire“ būklė atitiko šias ĮBĮ numatytas sąlygas, kurioms esant jos vadovas būtų privalėjęs kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovas V. R. pažeidęs savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio atsakovo nesąžiningumo, sudarant ginčijamą sutartį, neįrodo. Pažymėtina, kad apeliantas akcentuoja tai, jog ieškovo finansinė padėtis, kai jo įsiskolinimas atsakovui UAB ,,Lakis“ viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, buvo 2007 m. vasario mėnesį. Todėl ši aplinkybė negali patvirtinti, kad V. R. , kaip buvęs UAB ,,Tefire“ administracijos vadovas, ieškovo vardu sudaręs ginčijamą 2006 m. gegužės 2 d. sutartį su UAB ,,Lakis“, sutarties sudarymo metu buvo nesąžiningas. Pažymėtina ir tai, kad, nustatant įmonės nemokumą, yra atsižvelgiama ne į visus įmonės įsiskolinimus, o tik į pradelstus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tuo tarpu apeliantas nenurodo, ar ieškovo pradelsti įsiskolinimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nenustačius, kad ginčijama sutartis ieškovui buvo nenaudinga ir ieškovas dėl jos patyrė žalos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ginčijamą sutartį ieškovo UAB ,,Tefire“ vardu sudaręs atsakovas V. R. pažeidė fiduciarines pareigas atstovaujamai bendrovei bei spręsti jo atsakomybės klausimo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamuoju sprendimu atmesdamas ieškinį dėl 2006 m. gegužės 2 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Lakis“ sudarytos ilgalaikės rangos sutarties Nr. 2006/05/02 pripažinimo negaliojančia, pažeidė įrodymų sąsajumo ir tikėtinumo taisyklę, formaliai vertino apelianto pateiktus įrodymus dėl sutarties žalingumo bei jos sudarymo, esant piktavališkam susitarimui fakto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese pareiga įrodyti priklauso nagrinėjamo ginčo šalims. CPK 178 straipsnyje, nustatančiame bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ši nuostata vienodai taikoma abiem nagrinėjamo civilinio teisinio ginčo šalims ir reiškia, kad abi šalys turi pareigą įrodinėti tai, ką jos byloje teigia arba neigia. Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Taigi, ieškovas UAB ,,Tefire“, šioje byloje pareiškęs reikalavimą dėl 2006 m. gegužės 2 d. jo ir atsakovo UAB „Lakis“ sudarytos ilgalaikės rangos sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, kad ji, ieškovo teigimu, sudaryta ieškovui atstovavusiems atsakovams ir atsakovui UAB ,,Lakis“ piktavališkai susitarus, ieškovui yra nenaudinga bei padariusi jam žalos, ir todėl prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, šias aplinkybes CPK 177 straipsnyje numatytomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir privalėjo įrodyti, t.y. įrodyti, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės, sudarančios faktinį ieškinio pagrindą, egzistuoja.

Aplinkybes, kad sutartis ieškovui buvo nuostolinga, ieškovas, kaip jis pats ir patvirtina savo apeliaciniame skunde, šioje byloje įrodinėjo savo finansinės veiklos patikrinimo ataskaita, atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais, duomenimis apie atsakovų V. R. , A. M. , P. J. ir J. K. ryšį su abiem sandorį sudariusiomis įmonėmis, duomenimis apie atsakovo darbuotojų skaičių. Tačiau šie duomenys dėl šioje nutartyje jau išdėstytų aplinkybių nėra tinkami ir pakankami įrodymai išvadai apie ieškovui padarytą žalą bei sutarties nenaudingumą jam, taigi ir jos negaliojimą ieškinyje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais, padaryti. Tuo labiau nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina sutarties nuostolingumą ieškovui. Ieškovas šioje byloje neteikė ir neketino teikti įrodymų apie konkrečius vykdant ginčijamą sutartį šalių sudarytus susitarimus dėl konkrečių darbų objektuose atlikimo, dėl šių darbų kainų ir jų apimčių, dėl faktų, kas ir kokius konkrečius darbus, už kuriuos ieškovui apmokėjimui buvo pateiktos atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atliko. Ieškovas taip pat atsisakė teikti tokius įrodymus ir apeliacinės instancijos teismui, o taip pat atsisakė galimybės savo teiginius dėl ginčijamo sandorio ir jo vykdymo nuostolingumo įrodinėti ekspertų pagalba.

Esant tokioms aplinkybėms, kai byloje šalių pateikti duomenys neleidžia daryti bent labiau tikėtinos išvados dėl to, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės apie sandorio negaliojimą, sudarančios faktinį ieškinio pagrindą, egzistuoja, negu neegzistuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė, kaip neįrodytą.

Nepagrįsta ir kita šioje byloje pareikštojo ieškinio dalis, kuria ieškovas reikalavo taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo UAB „Lakis“ viską, ką šis yra gavęs pagal ginčijamą sutartį, t.y. 1 189 100 Lt, o nesant galimybės pilnai ar iš dalies įvykdyti restitucijos, priteisti šią sumą solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“ ir V. R. , kaip ieškovo nuostolius.

Tiek reikšdamas ieškinį šioje byloje, tiek ir teikdamas apeliacinį skundą, ieškovas, pripažino, kad jis nežino ir negali nurodyti, kiek ir kokios vertės rangos darbų, vykdydamas ginčijamą sutartį, atsakovas faktiškai atliko. Teigdamas, kad sutartis jam buvo nenaudinga ir nereikalinga, ieškovas vis tik pripažino, kad dalį darbų atliko ir atsakovas. Esant tokiai situacijai, vienašalė restitucija, t.y. visos pinigų sumos, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui už atliktus ar tariamai atliktus darbus, grąžinimas būtų nepagrįsta ir neteisinga. Nenustačius fakto, kad dalis pinigų sumos atsakovui buvo sumokėta nepagrįstai, t.y. už darbus, kurių atsakovas neatliko, ar kuriuos atliko nekokybiškai, arba už darbus, kuriuos atliko pats ieškovas, o taip pat nenustačius ir tokios nepagrįstai sumokėtos sumos dydžio, negalima nustatyti ir ieškovo galimai patirtų nuostolių fakto bei tokių nuostolių dydžio. Todėl ir šią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad sandorių negaliojimo institutas gali būti taikomas tada, kai nėra galimas kitoks pažeistos teisės gynimas. Šiuo konkrečiu atveju, kai ginčijama šalių sudaryta bendro pobūdžio sutartimi buvo tik apibrėžti šalių santykiai ir bendradarbiavimas, atliekant įvairius statybos rangos darbus įvairiuose, konkrečiai neįvardintuose objektuose, tačiau neapibrėžiant konkrečių darbų, nenustatant nei jų apimčių, nei kainos, nei kitų sąlygų, būdingų rangos sutartims, ieškovo pasirinktas pažeistų (arba galimai pažeistų) teisių gynimo būdas - tokios sutarties ginčijimas, neginčijant vykdant šią sutartį šalių sudarytų susitarimų dėl konkrečių darbų, jų kainų, neįrodinėjant kokius konkrečius darbus, už kuriuos sumokėjo ieškovas, atliko pats ieškovas savo jėgomis, kokie darbai iš apmokėtųjų buvo iš viso neatlikti ar už kokius darbus buvo sumokėtos nepagrįstai didelės kainos, nereikalaujant nepagrįstai sumokėtų konkrečių sumų, kaip patirtų nuostolių, atlyginimo, kolegijos įsitikinimu, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas nėra tinkamas teisių gynimo būdas ir negali atkurti ieškovo pažeistų teisių, jeigu tokie pažeidimai buvo padaryti.

Šioje byloje esančioje UAB ,,Tefire“ 2006 m. gruodžio 31 d. sudarytos finansinės atskaitomybės patikrinimo ataskaitoje (t. 2, b.l. 20) nurodyta, kad 2006 metais bendrovė (UAB ,,Tefire“) nuostolingai pardavė uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakis“ ilgalaikį materialųjį turtą ir nuostolio suma sudarė 42 862,25 Lt. Toks nuostolis apskaičiuotas, iš parduoto turto likutinės vertės atėmus turto pardavimo kainą. Būtent šį likutinės vertės ir pardavimo kainos skirtumą, kaip ieškovo patirtą nuostolį, ir priteisė pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl neteisėtais turto pardavimo sandoriais patirtų nuostolių atlyginimo. Nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė likutinę prarasto turto vertę ir neatsižvelgė į turto įvedimo į eksploataciją aktų nuorašus, patvirtinančius perleisto turto vertę jo įsigijimo metu. Tačiau su tokiu ieškovo teiginiu negalima sutikti. Reali žala, patirta dėl to, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, yra turto rinkos vertės, buvusios turto pardavimo metu, ir turto pardavimo kainų skirtumas. Ieškovo nurodyti turto įvedimo į eksploataciją aktai (t. 2, b.l. 192-216) rodo tik pradinę turto vertę, buvusią tuo metu, kai turtas buvo pradėtas eksploatuoti UAB ,,Tefire, t.y. 2002 m. gruodžio – 2006 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu. Tuo tarpu uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakis“ šis turtas buvo parduotas 2006 m. spalio-lapkričio mėnesiais (t. 2 b.l. 180-191). Atsižvelgiant į tai, kad eksploatuojamas turtas nusidėvėjo tiek fiziškai, tiek moraliai, jo įvedimo eksploatacijon metu buvusi vertė negali atspindėti realios pardavimo metu buvusios rinkos vertės. Ieškovas neįrodinėjo šio turto rinkos vertės, buvusios pardavimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtus nuostolius skaičiavo, atsižvelgdamas į turto pardavimo metu buvusią likutinę turto vertę, ir nuostolius pagrįstai priteisė iš atsakovų UAB ,,Lakis“, kaip už nepagrįstai mažą kainą turtą įsigijusios bendrovės, bei V. R. , turto pardavimo metu atstovavusio ieškovui, kaip turto pardavėjui, ir privalėjusio tinkamai, sąžiningai atstovauti turto pardavėjui bei pažeidusio šią pareigą, kaip iš bendrai žalą padariusių asmenų. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme taip pat atsisakė teisės teikti papildomus įrodymus dėl turto rinkos vertės.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

Pagal UAB ,,Tefire“ įstatų 61.16 punkto nuostatą, tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo. Atsakovai neginčija, kad bendra parduoto turto vertė viršijo 1/20 UAB ,,Tefire“ įstatinio kapitalo, tačiau nurodo, kad daugumos atsakovui UAB ,,Lakis“ parduotų turto vienetų vertė neviršijo 2 500 Lt, t.y. 1/20 įstatinio kapitalo, o ieškovo įstatai nenustato apribojimų perleisti turtą, kurio vertė neviršija 2 500 Lt sumos, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo bendrą visų atsakovui parduotų daiktų vertę. Tačiau su tokiu atsakovų nurodytu sandorių vertinimu negalima sutikti. Kaip jau minėta šioje nutartyje, šis turtas uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakis“ buvo parduotas 2006 m. spalio-lapkričio mėnesiais (t. 2, b.l. 180-191). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, vertinant, ar nepažeista nuostata dėl turto, kurio vertė viršija 1/20 įstatinio kapitalo, pardavimo, būtina vertinti ne vieną atskirą ilgalaikio turto pardavimo sandorį, o visų per metus atliktų tokio turto pardavimo sandorių vertę (sumą). Šiuo atveju nėra ginčijama, kad visų UAB ,,Tefire“ ilgalaikio turto pardavimo sandorių, įvykdytų 2006 m. spalio-lapkričio mėnesiais, vertė žymiai viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. R. , būdamas UAB ,,Tefire“ vadovas, atstovaudamas šiai bendrovei, sudarant jos ilgalaikio turto pardavimo sandorius, pažeidė savo lojalumo ieškovui pareigą, veikė interesų konflikto sąlygomis (tuo pat metu buvo ir UAB ,,Lakis“ 25 proc. akcijų savininkas – t. 1, b.l. 42) ir ne atstovaujamos įmonės interesais, tokie jo veiksmai prieštaravo UAB ,,Tefire“ įstatų 61.16 punkto bei CK 2.87 straipsnio 1-3 dalių nuostatoms, todėl atsakovas V. R. kartu su atsakovu UAB ,,Lakis“ solidariai atsako už ieškovui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., 6.279 str. 1 d.).

42 862,25 Lt sumą, kuri sudaro parduoto turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą, pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš atsakovų V. R. ir UAB ,,Lakis“ kaip ieškovo patirtą nuostolį, pagrįstai taikydamas CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią skolininkų, šiuo atveju bendrai žalą padariusių asmenų, solidariąją prievolę. Teismas šiuo atveju nepripažino sandorių negaliojančiais, taigi restitucijos neturėjo pagrindo taikyti. Todėl aplinkybė, kad V. R. nebuvo šių sandorių šalis, šiuo atveju reikšmės neturi, nes nuostolių atlyginimas iš V. R. yra priteistas kaip iš žalą padariusio asmens - turto pardavėją atstovavusio bendrovės valdymo organo nario – administracijos vadovo.

Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti dėl UAB „Lakis“ atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Remiantis darbuotojų perėjimo iš ieškovo į atsakovo įmonę metu galiojusio Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui.

Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismas nenustatė tiesiogiai pateiktų UAB „Lakis“ atstovų siūlymų ieškovo darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Lakis“. Remiantis nurodyta Konkurencijos įstatymo nuostata, byloje dėl žalos, padarytos pažeidus nurodytas sąžiningos konkurencijos nuostatas, atlyginimo, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurie leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Šios aplinkybės gali būti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiškinantis darbuotojų darbo sąlygas, sulygtą darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sąlygas ieškovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieškovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieškovo ir atsakovo, kaip ūkio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, priešingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei būklei mastą ir kitas svarbias aplinkybes.

Apeliantai nurodo, kad teismas nevertino, dėl kokių priežasčių ieškovas su darbuotojais beveik vienu metu nutraukė darbo sutartis. Tačiau, kaip jau minėta, nustatant, ar šalis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, būtina vertinti ne vieną aplinkybę, o jų visumą.

Remiantis bylos duomenimis, UAB ,,Tefire“ ir UAB „Lakis“ yra konkuruojantys ūkio subjektai. Atsakovas V. R. iš ieškovo vadovo pareigų buvo atleistas 2007 m. kovo 5 d., o didžioji dalis ieškovo darbuotojų per vieną savaitę (2007 m. kovo 21-27 d.) pateikė pareiškimus nutraukti darbo sutartis savo noru. Visi šiuo laikotarpiu išėję ieškovo darbuotojai 2007 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo įdarbinti atsakovo įmonėje. Iš viso į UAB „Lakis“ perėjo dirbti 20 žmonių. Be to, P. K. nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. spalio 20 d. ėjo UAB „Lakis“ bendrovės vadovo pareigas (t. 2, b.l. 217-226), vėliau buvo pavaduotojas komercijai (t. 1, b.l. 41, 47). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo UAB „Lakis“ veiksmai laikytini nesąžininga konkurencija.

Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė dėl UAB „Lakis“ civilinės atsakomybės negautų pajamų forma, kad ieškovas negautas pajamas skaičiuoja pagal nepaskirstytojo pelno rodiklį, neįvertindamas išskaičiuotino pelno mokesčio ir kitų atskaitymų, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio.

Nustačius, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas, ieškovas turi teisę į negautas pajamas.

Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2008 m. birželio 17 d. civ. b. Nr. 3K-3-336/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. vasario 11 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-62/2008).

Ieškovas negautas pajamas, t.y. 32 586 Lt sumą, apskaičiavo, atsižvelgdamas į 2005 m. ir 2006 m. nepaskirstytą pelną. Tačiau toks negautų pajamų skaičiavimas nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo negautos pajamos skaičiuotinos, atsižvelgiant į 2005 m. ir 2006 m. buvusio grynojo pelno vidurkį ir sudaro 14 682,50 Lt (89 926 Lt +27 534)/2/12*3 mėn.) (t. 2, b.l. 4, 16). Dėl šios priežasties mažintina pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteista suma.

Iš dalies patenkinus atsakovų UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. apeliacinį skundą ir dalį šioje byloje jiems pareikštojo ieškinio atmetus, atitinkamai padidinamos iš ieškovo atsakovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, o taip pat iš ieškovo atsakovui priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistos negautos pajamos dėl nesąžiningos konkurencijos, pakeisti ir UAB „Tefire“ naudai iš atsakovo UAB „Lakis“ priteistą sumą sumažinti iki 14 682,50 Lt (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų 50 ct).

Iš ieškovo UAB „Tefire“ atsakovui UAB „Lakis“ priteistą išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme sumą padidinti iki 8 500 Lt (aštuonių tūkstančių penkių šimtų litų).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Tefire“ atsakovui UAB ,,Lakis“ 3 677 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme iš dalies padengti ir 440,60 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų 60 ct) sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio.

Teisėjai Artūras DriukasDonatas ŠernasVigintas Višinskis