Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Dragūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atsakovei V. V., ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovės V. V. priešieškinį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ir priešieškinis yra tenkinami iš dalies. Ieškovas ir atsakovė yra sutuoktiniai, santuoka jų yra įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba ir pasitikėjimu, sukūrimas. Abu sutuoktiniai nurodo, kad jų santuoka iširo, nes tiek vienas, tiek kitas pažeidė prisiimtas sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras gyvenimas ir tapo neįmanomu. Tokiu būdu, iš abiejų sutuoktinių paaiškinimų darytina išvada, kad jie abu nevykdė lojalumo pareigos vienas kitam.

CK 3.27 str. 1 dalyje yra nustatytos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam: tai lojalumas, abipusė pagalba, moralinė ir materialinė parama. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialia, tiek fizine, tiek psichologine prasme. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovas pažeidė šias pareigas. Gimus dukrai, jis nustojo rūpintis šeima tiek materialiai, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Atsakovė persikėlė gyventi pas savo tėvus, ieškovas atvažiuodavo pas šeimą epizodiškai materialiai nerėmė. Atsakovei nuvykus su vaikais pas ieškovą, jis vengė su ja santuokinių ryšių, sutuoktinių pareigų – ją remti ir padėti. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado priešiškumas atsakovei, tai skirtingos pažiūros auklėti vaikus, jos priešiškas jo atžvilgiu nusistatymas ir jo nepalaikymas, jo, kaip sutuoktinio poreikių nepaisymas ir prieštaravimas. Tai rodo, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito ėmė negerbti, nerėmė nei moraliai, nei materialiai, t.y., nevykdė pareigų vienas kitam, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Abu pripažino, kad nuo 2010 metų liepos mėnesio apsisprendė gyventi atskirai ir nuo to laiko kartu negyvena. Nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pakaktų padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl vieno sutuoktinio netinkamo elgesio. Taigi, teismas vertina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas ir pripažįsta abu kaltus dėl jų santuokos iširimo(CK 3.61 str.).

Atsakovei pageidaujant ir ieškovui sutinkant, buvo duotas terminas taikytis, tačiau sutuoktiniai nesusitaikė, kas patvirtina, kad negalima tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu ir duoda pagrindo konstatuoti, kad santuoka tarp šalių yra iširusi.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Dėl bendravimo su vaikais

CK 3.170 str. 1 d. yra įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Šioje byloje šalys iš dalies nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaikais. Atsakovės nuomone, vaikai turi nakvoti namuose, taip pat vaikai turi ir savų interesų, kuriuos tenkinant, ilgalaikis bendravimas su tėvu tik trukdytų. Todėl nesutinka, kad vaikai maksimaliai bendrautų su tėvu ir nakvotų jo namuose. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, skyrė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną abiejų vaikų bendravimo tvarką su ieškovu, iš pradžių kas antrą savaitgalį, o vėliau leido ieškovui su sūnumi O. V. bendrauti kiekvieną savaitgalį. Tai leido abiems sutuoktiniams apsispręsti, kokia apimtimi labiausiai atitinka vaikų interesus maksimalus bendravimas su ieškovu ir abiems tėvams prieiti vieningos nuomonės, kad labiausiai atitiktų tiek vaikų, tiek jų interesus tėvo maksimalus bendravimas kas antrą savaitgalį, taip pat per jo atostogas. Bylos aplinkybės rodo, kad abu tėvai rūpinasi vaikų auklėjimu ir priežiūra, jų pasirinktos vaikų auklėjimo kryptys neprieštaringos ir nekenkia vaikų interesams. CK 3.175 str. 2 dalyje nurodytas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas reiškia, kad nustatant bendravimo tvarką ieškovui, gyvenančiam atskirai, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaikais vietos, būdo, sąlygų ir kt. atžvilgiu, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Iš bylos medžiagos matosi, kad sūnus nori bendrauti su tėvu, pageidauja su juo praleisti ir daugiau laiko. Teismas nustato skyrium gyvenančio bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, o ne tik su jais pasimatyti. Bylos duomenys rodo, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo ieškovui nustatyti ne maksimalią bendravimo su vaikais tvarką. Byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad susitikimai ir bendravimas su tėvu vaikus traumuotų psichologiškai ar neatitiktų jų individualių interesų ar darytų jiems žalingą įtaką. Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadose nurodo, kad turi būti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, kuri labiausiai atitiktų vaikų interesus ir leistų tėvui pakankamai praleisti laiko su savo vaikais.

Dėl turto padalinimo

LR CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo teisme dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Iki bylos iškėlimo dienos sutuoktiniai įgijo bendrąja jungtine nuosavybe turtą, nurodytą ieškovo ieškininiame pareiškime. Teismas spręsdamas santuokoje įgyto turto padalinimą, vadovaujasi CK 3.87 str. 1 dalyje įtvirtintu principu, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir jų dalys šiame turte yra lygios, taip pat atsižvelgia, kad atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo pasiūlytu turto padalinimu, jog santuokoje įgytas gyvenamas namas su ūkiniais pastatais, taip pat du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė nuosavybė ir abiems priklauso šio turto po ½ dalį. Taip pat abu sutuoktiniai neprieštaravo, kad santuokoje įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atitektų nuosavybėn ieškovui, o atsakovei būtų priteista 1000 litų jo vertės kompensacija.

Ieškovas turi 0,0604 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgytą pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartį, taip pat automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Atsakovė turi automobilį VW Polo (duomenys neskelbtini) Šis turtas yra ieškovo ir atsakovės asmeninė nuosavybė, nes kiekvieno įsigytas iki santuokos.

Sutuoktiniai pareiškė, kad kreditorių neturi.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tas pačias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, abu tėvai turi stengtis, kad vaikai gautų kuo geresnį išlaikymą.

Atsakovė prašo priteisti dviem nepilnamečiams vaikams – sūnui O. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), nekilnojamuoju turtu – (duomenys neskelbtini) esančiu ieškovui po santuokoje įgyto turto padalinimo priklausančia ½ dalimi gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, taip pat ½ dalimi po pastatais esančiais žemės sklypais ir kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis. Ieškovas sutinka mokėti kas mėnesį piniginę išmoką. CK 3.96 str. 1 dalis nustato, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis:1)kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;2)konkrečia pinigų suma;3)priteisiant vaikui tam tikrą turtą; Išlaikymo forma yra parenkama tokia, kad užtikrintų vaikų teises į išlaikymo įgyvendinimą jiems naudingiausiu būdu. Teismas nėra saistomas pateiktu šalių reikalavimu ir gali savo iniciatyva parinkti išlaikymo formą. Parinkdamas šioje byloje išlaikymo formą, teismas atsižvelgia į tai, kad priteisiamas išlaikymas patenkintų ieškovo ir atsakovės vaikų kasdieninius poreikius maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, lavinimui, laisvalaikiui ir kitiems kasdieną reikalingiems vaikų poreikiams. Atsakovė pateikė teismui paskaičiavimus, kad užtikrinti normalius sūnaus poreikius maistui, aprangai, gydymui, sveikatos profilaktikai, laisvalaikiui, būstui ir kitiems reikalams reikia vidutiniškai mėnesiui apie 1000 litų, o dukrai net 1215 litų(tomas 1, b.l. 95-96).

CK 3.192 str., nustatančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, t.y., pagrindiniai priteistino vaikams išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis. Spręsdamas dėl šių kriterijų pusiausvyros, teismas visais atvejais vadovaujasi CK 3.3 str. 1 dalyje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių ir apsaugos principu.

Ieškovas A. V. turi ir turto, ir gauna nuolatines pajamas. Iš byloje pateiktos pažymos apie darbo užmokestį(t.1, b.l.14) matosi, kad jo darbo užmokesti, kurį jis gauna, atskaičius mokesčius, kas mėnesį siekia apie du su puse tūkstančio litų. Taip pat jis turi ir turto. Atsakovė pagal jos paaiškinimą ir SODROS duomenų bazės duomenis nuo 2011-12-19 dirba, nurodo, kad jos darbo užmokestis turėtų siekti kas mėnesį apie pora tūkstančių litų, turi turto. Tai rodo, kad abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti tokį išlaikymo dydį, koks yra būtinas atsakovės nurodytiems vaikų poreikiams tenkinti, t.y., 500 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ir šį išlaikymą šalys turi teikti po lygiai.

Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, sutinka su atsakove, kad geriausiai atitiks vaikų poreikius iš atsakovo priteisiant dalį išlaikymo turtu, o kitą dalį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė su vaikais yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nors šiuo metu ten negyvena, bet, kaip ji nurodė, gyvenamąjį namą ir žemę prižiūri ir naudojasi, planuoja įrengti patogų gyvenamą būstą. Jos turtinė padėtis ir galimybės leistų tai padaryti. Todėl siekiant užtikrinti abiejų vaikų teisę į tinkamą gyvenamąją vietą, tikslinga iš ieškovo priteisti išlaikymą jo nuosavybės dalimi, kuri yra ½ dalis namo su ūkiniais pastatais ir žeme po jais (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, tai dalis išlaikymo vaikams priteisiant gyvenamojo namo dalimi, sudarytų sąlygas išvengti ieškovui ir atsakovei kilti konfliktams dėl vaikų auklėjimo. Kaip matyti iš bylos, ieškovas šiuo turtu labai mažai rūpinasi, juo nesinaudoja ir jame negyvena, turto vertė yra nedidelė, jis pats turi ir kito turto, todėl, priteisus dalį išlaikymo vaikams turtu, jo interesai nenukentės. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas 2011-03-25 vykusiame teismo posėdyje, svarstant laikinųjų apsaugos priemonių skyrimą, sutiko palikti sodybą atsakovei(b.l. 117, tomas 1).

Atsakovė pateikė specialistų atliktą turto vertės nustatymą: gyvenamojo namo un. (duomenys neskelbtini) Lt, pirties un. (duomenys neskelbtini) 440 Lt, tvarto un.(duomenys neskelbtini) 4700 Lt, tvarto un. (duomenys neskelbtini) 230 Lt, tvarto un. (duomenys neskelbtini) 350 Lt, malkinės un. (duomenys neskelbtini) 260 Lt, kiemo statinių un. (duomenys neskelbtini) 260 Lt ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) rinkos kainos įvertinimą, iš kurios matyti, kad gyvenamojo namo ir visų ūkinių pastatų dabartinė vertė yra 29 200 litų, 0,3400 ha sklypo vertė 13 200 litų ir 0,2898 ha sklypo vertė yra 11 200 litų. ½ viso šio turto vertė yra 26400 litų, iš kurios kiekvienam vaikui tektų turto už 13 400 litų. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2012-01-27 iki sūnaus pilnametystės ieškovas turi sumokėti 73500 litų išlaikymą, iš kurio atėmus priteisto išlaikymui turto vertę ir padalinus iš mokamo laikotarpio, kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui ieškovas dar turi mokėti 400 litų išmoką. Dukters išlaikymui iki jos pilnametystės ieškovas turi sumokėti 93 000 litų, iš šios sumos atėmus priteisto išlaikymui turto vertę ir padalinus iš mokamo laikotarpio, kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui ieškovas dar turi mokėti 400 litų išmoką.

Atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą: dukrai M. V. už laikotarpį nuo 2009-07-10 iki 2010 -10-10 15 mėnesių po 500 litų, viso 7500 litų; sūnui O. V. už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-10 už 34 mėn. po 500 litų viso 17000 litų. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti priteistas daugiau, kaip už trejus metus. Teisė į išlaikymą atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau atsakovė nepateikė įtikinamų įrodymų, kad per visą laikotarpį, už kurį ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovas jo neteikė. Dar 2011m. sausio mėn. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, ji nurodė, kad vaikų tėvas nusišalino nuo vaikų išlaikymo nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, kada ji persikėlė gyventi į Širvintas pas tėvus ir tada prašė už šį laikotarpį, įskaičiavus sumokėtą išlaikymą 2010 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, abiems vaikams priteisti iš viso tik 10 300 litų. Kad ieškovas visai neteikė vaikams išlaikymo nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. spalio mėn. darytina išvada ir iš šioje byloje esančių duomenų, t.y. 10 mėn. ir priteisiama įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 5000 litų.

Pagal CPK 93 str., šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, yra atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra patenkinti iš dalies, kiekvienos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagal esamus dokumentus byloje – iš kitos šalies atlyginti nepriteisiama. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo vaikam priteisimo ir įsiskolinimo priteisimo. Todėl šios išlaido priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai, vadovaujantis CPK 85 str. 1 dalies 3 ir 4 punktus. Už išlaikymo priteisimą periodinėmis įmokomis priteisima valstybei 288 litai žyminio mokesčio. Už išlaikymo priteisimą turtu žyminis mokestis nepriteisiamas, nes ieškovas jį yra sumokėjęs, paduodamas ieškininį pareiškimą už reikalavimą dėl turto priteisimo. Iš atsakovės priteisiama valstybei atlyginti žyminį mokestį už jai priteistą turto dalį 804 litus.

Iš ieškovė ir atsakovo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš kiekvieno po 22,16 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Santuoką tarp A. V. ir V. V., įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – Vainys, atsakovei - Vainienė.

Nepilnamečių vaikų, sūnaus O. V. ir dukters M. V., gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. V..

Nustatyti A. V. bendravimo su sūnumi O. V. ir M. V. tvarką, pagal kurią:

-kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį gali bendrauti su sūnumi ir dukterimi nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., paimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą, taip pat bet kuriuo metu jų gyvenamojoje vietoje;

- A. V. per savo atostogas, iš anksto suderinęs su V. V., gali bendrauti su sūnumi ir dukterimi 14 dienų, paimant ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

Priteisti iš A. V. išlaikymą sūnui O. V., gimusiam (duomenys neskelbtini)turtu: ¼ dalį gyvenamojo namo un. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pirties un. Nr. (duomenys neskelbtinis),1/4 dalį tvarto un.Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini),1/4 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį malkinės un. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. V. išlaikymą O. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jis taps pilnamečiu kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 400(keturių šimtų)litų dydžio iki sūnus taps pilnamečiu, nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012-01-27.

Priteisti iš A. V. O. V. 5000(penkis tūkstančius)litų išlaikymo įsiskolinimą.

O. V. priteisto turto ir pinigų tvarkytoja paskirti V. V..

Priteisti iš A. V. išlaikymą dukrai M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), turtu: ¼ dalį gyvenamojo namo un. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pirties un. Nr. (duomenys neskelbtinis),1/4 dalį tvarto un.Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini),1/4 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį malkinės un. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. V. išlaikymą M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki ji taps pilnamete kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 400(keturių šimtų)litų dydžio iki duktė taps pilnamete, nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012-01-27.

Priteisti iš A. V. M. V. išlaikymo įsiskolinimą 5000(penkis tūkstančius)litų.

M. V. priteisto turto ir pinigų tvarkytoja paskirti V. V..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti A. V. asmeninėn nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 litų vertės.

Priteisti V. V. iš A. V. 1000(vieno tūkstanties)litų kompensaciją.

Priteisti V. V. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį gyvenamojo namo un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pirties un. Nr. (duomenys neskelbtinis),1/2 dalį tvarto un.Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį malkinės un. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. V. valstybei 288(du šimtus aštuonias dešimt aštuonis litus)litus žyminio mokesčio, 22,16 litų procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš V. V. valstybei 804(aštuonis šimtus keturis)litus žyminio mokesčio už priteistą turtą 22,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.