Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitą gyvenamąjį plotą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2563-863/2014, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje faktinių aplinkybių įvertinimas ir priimtas sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, todėl vadovaudamasis LR CPK 164 str. 3 p. sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs CPK 164 str. įtvirtintą pagrindą, turėjo pareigą, bet ne teisę, stabdyti civilinę bylą.

Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).

Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-12513-864/2014 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2563-863/2014, kurioje ieškovė A. L. pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti privatizavimo sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, civilinė byla Nr. 2-2563-863/2014 išnagrinėta 2014 m. kovo 24 d. priėmus teismui sprendimą pilnai tenkinti ieškovės ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Liteko duomenimis byla dar nėra paskirta nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pagrindas spręsti abiejų bylų (dėl privatizavimo ir dėl iškeldinimo) sujungimo klausimą, tačiau, kai byla dėl privatizavimo jau išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir išsiųsta apeliacinės instancijos teismui, šių bylų sujungimas yra nesavalaikis ir negalimas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo įvertintas ieškovės materialinių reikalavimų pagrįstumas - teismas įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove A. L. pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, parduodant butą už 71 800 Lt.

Civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 str. 3 p. tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje teismo procesiniu sprendimu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kai nėra dviejų bylų įstatymo reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 str. 3 p. pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą bei neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 str. 3 p., ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2-12513-864/2014 yra sprendžiamas klausimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės A. L. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų pagrįstumą šioje civilinėje byloje, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, laikydamas, kad galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2563-863/2014 bus reikšmingas vertinant ieškovės padėtį šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai, kad tarp civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus, nurodo, kad įrodinėjimo dalykai abiejose bylose yra susiję. Civilinėje byloje Nr. 2-2563-863/2014 nustatytos faktinės aplinkybės turės įrodomąją galią ir todėl tokių faktinių aplinkybių pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad neracionalu šiuo metu nagrinėti ieškovės iškeldinimo klausimą iš gyvenamosios patalpos, kurioje ji gyvena ir kurioje siekia toliau gyventi, t. y. užbaigti privatizavimo procedūras ir įsigyti jį iš Vilniaus miesto savivaldybės už 71 800 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu, nurodydamas, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2563-863/2014 (apeliacinės instancijos bylos Nr. 2A-2085-798/2014) reikšmingas vertinant ieškovės padėtį šioje civilinėje byloje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad civilinė byla sustabdyta pagrįstai, todėl apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.