Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2016 m. gruodžio 8 d., apie 22.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje, konflikto tarp jo ir V. G. metu, išsitraukė į teleskopinę lazdą panašų daiktą ir su juo sumušė V. G., t. y. J. M. sudavė ne mažiau kaip du kartus – vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į kairę šlaunį, taip pat ranka trenkė į V. G. veido dešinį skruostą, padarydamas jam poodines kraujosruvas pilve ir kairėje šlaunyje. Šiais savo smurtiniais veiksmais J. M. sukėlė V. G. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą.

Tokiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. M. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo metu gyveno nuomotame bute (duomenys neskelbtini). Butas yra 5 aukšte 9 ar 12 aukštų name. V. G. gyvena 6 aukšte. Tą vakarą, apie 22.30 val., jis ėjo į sandėliuką, rankose turėjo kartoninę dėžę, kurioje buvo įvairūs jo daiktai. Jo sandėliukas yra tame pačiame aukšte, netoli yra šiukšlių išmetimo šachta. Jam stovint prie sandėliuko durų, dar nespėjus jų atsirakinti, pamatė prie šachtos stovintį V. G., kuris su pagaliu valė vamzdį. Pirmas pradėjo kalbėti nukentėjusysis, garsiai keikėsi, kaip suprato, supainiojo jį su asmenimis, kurie vartoja alkoholį ir užkemša šachtą. Tuomet jis (J. M.) jam pasakė, kad dėžę neša į sandėliuką, o ne išmesti. Tačiau nukentėjusysis jo nesiklausė, šaukė, pasakė, kad duos jam su pagaliu, kurį tuo metu laikė rankoje. Atstumas tarp jų tuo metu buvo apie 2,5 m. Lazda buvo nukreipta į jį, vienu metu jis ja prisilietė, jei gerai pamena, prie rankos. Kadangi buvo vėlus metas, jis išsigando. Tuo metu, kai nukentėjusysis bandė jam suduoti, o jis bandė pabėgti, nusileido V. G. žmona su sūnumi. Bėgdamas jis dėžę su daiktais išmetė. Po konflikto jis iš karto išsikvietė policiją. V. G. žmona taip pat pasakė, kad iškvietė policiją. Jai atvykus matė, kad koridoriuje V. G. bendrauja su policijos pareigūnais. Tuo metu jo žandas lyg tai nebuvo raudonas. Konflikto metu jis su savimi jokios teleskopinės lazdos, ar panašaus į lazdą daikto, neturėjo. Iš kur atsirado V. G. sužalojimai, jis nežino, nes jo nemušė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d. jis išnešė išmesti šiukšles, tačiau buvo užsikimšęs šiukšlių vamzdis, todėl jis nusileido į žemesnius aukštus, kur su savimi turėta apie 2 metrų ilgio lazda pramušė šiukšles vamzdyje. Jam būnant 5 aukšte iš savo buto išėjo J. M., atidaręs duris į patalpą, kurioje buvo šiukšlių vamzdis, vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė, kad vėl užsikimšo vamzdis. Matė, kad kaltinamasis rankose turėjo dėžę. Tuomet jis (V. G.) pasakė, kad tokie kaip jis neša ir užkemša, o jam reikia atkimšti, pavartojo necenzūrinius žodžius. Tada kaltinamasis pasakė ateiti prie jo, jam (nukentėjusiajam) išėjus iš patalpos J. M. išsitraukė iš kišenės teleskopinę lazdą, išmetė ją į priekį, ji pailgėjo ir trenkė jam per koją. Pirmas smūgis buvo į šlaunį, kairės kojos išorinį paviršių, tuomet jis apsuko lazdą ir jos galu trenkė jam į pilvą, dešinio šono dalį. Po to dar ranka sudavė jam per žandą. Nuo smūgių jis pajuto skausmą. Tuomet J. M. pabėgo į savo butą. Smūgių sudavimo momentą matė jo žmona. Vėliau išgirdęs konfliktą atėjo ir jo sūnus. Tuomet jie iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams bei kaimynams jis parodė koją, ant jos matėsi paraudimas, buvo įstriža maždaug 2 cm pločio žymė. Policijos pareigūnams J. M. sakė, kad jokia lazda nemušė, bet gal sudavė koja ar ranka. Kitą dieną jis lankėsi pas gydytoją. Jam padaryta 23 eurų turtinė žala už medicininės ekspertizės atlikimą ir 10 000 eurų moralinė žala, kadangi jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, pažeminimą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. T. (V. T.) parodė, kad patruliuojant gavo pranešimą, kad įvyko konfliktas tarp kaimynų. Atvykus į juos kreipėsi V. G., kuris paaiškino, kad metant šiukšles įvyko konfliktas su J. M., kuris jam kelis kartus sudavė teleskopine lazda, o paskui užsirakino savo bute. Nurodyto buvo duris atidarė J. M.. V. G. nurodė, kad būtent jis jį sumušė. Kaltinamasis pripažino, kad tarp jų buvo konfliktas, tačiau neigė sumušęs nukentėjusįjį. Pamena, kad V. G. rodė sumušimo žymes ant kojos ir ant veido. Ant kojos buvo žymė panaši kaip sudavus su lazda, tačiau lazdos jis pats pas J. M. nematė. Laiptinėje taip pat buvo V. G. žmona, ar buvo daugiau asmenų, nepamena. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusysis elgėsi adekvačiai, jie blaivumo jiems nenustatinėjo. Abu nukreipė važiuoti kitą rytą į policijos komisariatą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. R. parodė, kad jis yra gydytojas, dirba skubios pagalbos skyriuje. Pamena, kad buvo atvykęs nukentėjusysis, nurodė nusiskundimus, išklausė įvykio aplinkybes, tuomet buvo apžiūrėtas jis pats. Kiek pamena, buvo apžiūrėtas V. G. šlaunis, pilvas ir, jei gerai pamena, veidas. Buvo matyti kažkokios žymės, sumušimai, paraudimai. Buvo skirta rentgenograma. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitiko padarytus sužalojimus. Mano, kad pats užsigauti negalėjo, nes sužalojimai buvo keliose vietose.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. B. parodė, kad ji gyvena Tyzenhauzų gatvėje, J. M. ir V. G. pažįsta kaip kaimynus. Kaltinamasis gyveno tame pačiame aukšte kaip ir ji. Tą vakarą ji jau ruošėsi miegoti, kai išgirdo koridoriuje triukšmą, beldimą. Pamatė kaip J. M. išėjo nešinas dėže su daiktais į sandėliuką. Jo paprašė pažiūrėti, kas ten beldžia, o ji pati stovėjo atsidariusi buto duris. Tuomet išgirdo riksmus, keiksmus dėl užkimšto vamzdžio, netrukus pamatė atbėgantį J. M., jis pasakė, kad reikia kviesti policiją. Po to atėjo V. G., irgi liepė kviesti policiją, pasakė, kad J. M. jį užgavo, parodė šlaunį, ant kurios ji pamatė skersai einantį 2-3 cm ilgio ruoželį, daugiau jokių sužalojimų ji nematė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. B. (V. B.) parodė, kad tą vakarą buvo namie, kai išgirdo koridoriuje šauksmus. Atidaręs duris pamatė, kad tarp J. M. ir V. G. vyksta konfliktas, jie pakeltu tonu vienas su kitu aiškinosi. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Pamena, kad V. G. policijos pareigūnams rodė savo koją, aiškino, kad sudavė J. M. kažkokia lazda. Jis matė ant V. G. šlaunies kažkokią pailgą žymę. Kitų žymių ar kraujo jis nematė. Jis nematė, kad kaltinamasis ar nukentėjusysis su savimi turėtų kokius daiktus.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad jis grįžo namo apie 22.00 val., priėjęs prie buto durų pastebėjo, kad jos praviros, bute nebuvo tėvų. Tuomet išėjęs į koridorių išgirdo mamos ir tėvo šauksmus. Sekdamas pagal garsus nubėgo į 5 aukštą, kur pamatė savo tėvus ir kaltinamąjį. Abu tėvai jam pasirodė išsigandę, kaip suprato, tarp tėvo ir J. M. įvyko konfliktas dėl šiukšlių vamzdžio valymo, mama bandė juos skirti, bet nepavyko, tuomet dar atbėgo kaimyno sugyventinė, įvyko tarp jų susistumdymas, po to J. M. bandė pasprukti, matė, kad kaltinamasis bandė kažką paslėpti. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, V. G. rodė jiems savo sužalojimus ant šlaunies, buvo matyti kažkokios žymės ant kojos, pilvo, kaip nuo lazdos smūgio, be to, ryškėjo hematoma ant skruosto. Jis nežino, ar V. G. buvo prieš tai vartojęs alkoholį, tačiau bendraujant tuo metu jam įtarimas nekilo.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. G. parodė, kad V. G. išnešė išmesti šiukšles, jam ilgai negrįžus nuėjo jo ieškoti. Lipdama laiptais į 5 aukštą pamatė šviesą patalpoje, kur metamos šiukšlės. Pamatė V. G. ir J. M., kuris kažkokiu metaliniu juodu daiktu mojavo ir mušė jos vyrą. Matė, kaip kaltinamasis sudavė apie tris kartus, kliuvo, jei neklysta, per kūną, ranką. Išsigandusi riktelėjo „kas čia darosi“, „kam tu jį muši“, J. M. tada nubėgo link savo buto durų, jie nusivijo jį iš paskos. Jiems paskambinus, duris atidarė jo draugė J. K., ten taip pat buvo J. M. ir kaimynai. Kaltinamasis pradėjo neigti mušęs jos vyrą, įvyko žodinis konfliktas. Laukiant policijos pamatė ant vyro kojos, veido ir pilvo sužalojimus. Atvykusiems policijos pareigūnams V. G. taip pat rodė sužalojimus.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K. parodė, kad tą vakarą buvo namuose, matė, kad J. M. pasiėmė dėžę ir išėjo į sandėliuką. Tuomet išgirdo riksmus, triukšmą, išėjusi pro duris pamatė, kad vyksta konfliktas tarp J. M. ir V. G., girdėjo, kaip V. G. rėkė, kodėl jie užkemša šiukšlių vamzdį, be jų laiptinėje dar buvo L. G., G. G., J. B.. Kaltinamasis buvo išsigandęs, sakė, kad nukentėjusysis jį užpuolė su lazda. Vėliau, kai buvo iškviesta policija, jie jau buvo sugrįžę į namus, V. G. įbėgo į koridorių, rėkė, kad J. M. jį sumušė, nusimovė kelnes, buvo matyti raudona, pailga žymė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį dirbo VPK Patrulių rinktinėje. Jei gerai pamena, tai konfliktas tarp kaimynų įvyko dėl šiukšlių vamzdžio, kuris yra balkone, atskiroje patalpoje. Jiems atvykus, abi šalys buvo įsiaudrinusios, vyko žodinis konfliktas, prie jų smurtas nebuvo panaudotas. Pamena, kad nukentėjusysis aiškino, kad jis norėjo duoti pastabą kaltinamajam dėl šiukšlių metimo, tačiau įvyko konfliktas ir kaltinamasis su teleskopine lazda jam sudavė. V. G. rodė jiems sužalojimus, bet kadangi jie ant nukentėjusiojo kūno sumušimo žymių nematė, pasiūlė kreiptis išsiimti abdukciją. Kiek pamena, nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Jie nei pas J. M., nei įvykio vietoje teleskopinės lazdos nerado.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. Ž. parodė, kad dirba VPK 2 miesto komisariate vyresniuoju tyrėju. Buvo gautas pareiškimas iš dviejų asmenų dėl įvykusio konflikto dėl šiukšlių išmetimo. Atvykusiems patruliams vienas pareiškėjas nurodė, kad konflikto metu jam buvo sužalota koja, ar patyrė kažkokius sužalojimus. Kito asmens, kaltinamo padarius veiką, pareiškimas buvo dėl necenzūrinių žodžių vartojimo. Pareiškime buvo nurodyta teleskopinė lazda, tačiau kaltinamasis nurodė, kad jos nenaudojo. Telefoninio pokalbio su J. M. metu, jis sakė, kad buvo kontaktas, bet jis neturėjo teleskopinės lazdos, o kaimyną (V. G.) galėjo ar pastumti, ar įspirti į koją. Jis (M. Ž.) iš pokalbio suprato, kad galėjo būti kažkoks fizinis kontaktas. Jam nurodė liudytoją - kaimynę, kuri viską girdėjo ir matė.

Iš 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo matyti, kad buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. G. pareiškimo (b. l. 6-7).

Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 102309 matyti, kad V. G. 2016 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių, nurodydamas, kad 2016 m. gruodžio 8 d., 22.30 val., laiptinėje jį sumušė kaimynas. Apžiūros metu jam buvo nustatyti kairės šlaunies, dešinio skruosto ir pilvo sumušimai (b. l. 8).

Specialisto išvadoje Nr. G 3289/2017(01) nurodyta, kad V. G. nustatytos poodinės kraujosruvos pilve, kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis med. pagalbos. Dešinio skruosto sumušimo diagnozė ekspertiniu požiūriu nepagrįsta objektyviais ištyrimo duomenimis ir sužalojimu nevertinama. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 9).

2016 m. gruodžio 12-13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d., apie 22.40 val., buvo gautas pranešimas apie kaimynų konfliktą Tyzenhauzų g. 9. Atvykus į įvykio vietą pareiškėjas V. G. paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno J. M. įvyko konfliktas dėl išmetamų šiukšlių. Pasak pareiškėjo konflikto metu J. M. išsitraukė teleskopinę lazdą ir trenkė jam per koją. J. M. konfliktą pripažino, tačiau neigė sudavęs V. G. teleskopine lazda (b. l. 13).

Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad 2016 m. gruodžio 8 d., 22.39 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konfliktas tarp kaimynų dėl metamų šiukšlių, pranešėjas padarė pastabą kaimynui, kad šis meta į vamzdį netinkamas šiukšles, kaimynas jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir trenkė teleskopine lazda (b. l. 17).

Kompaktiniame diske esančiose nuotraukose užfiksuoti V. G. sužalojimai (ant kairės kojos šlaunies bei dešinio skruosto matosi paraudimai su pailgos formos žymėmis (b. l. 24).

Iš fotonuotraukų lentelių matyti bendras (duomenys neskelbtini) namo 5 aukšto laiptinės vaizdas (b. l. 87-92, 103-107, 114).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. M. tyčia nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. M. neigė padaręs nusikalstamą veiką, jo teigimu konfliktas tarp jo ir V. G. įvyko prie sandėliuko, kai V. G. pagaliu valė šiukšlių vamzdį ir pradėjo ant jo (J. M.) šaukti bei pasakė, kad suduos jam su pagaliu, kurį laikė rankoje. Tada V. G. pagaliu prisilietė prie jo (J. M.) rankos, jis išsigando ir tuo metu, kai V. G. bandė jam suduoti, o jis bandė pabėgti, nusileido V. G. žmona su sūnumi. Po konflikto jis (J. M.) iš karto išsikvietė policiją. Konflikto metu jis su savimi jokios teleskopinės lazdos, ar panašaus į lazdą daikto, neturėjo. Iš kur atsirado V. G. sužalojimai, jis nežino, nes jo nemušė. Apklaustas nukentėjusysis paneigė tokius kaltinamojo parodymus tvirtindamas, kad smurtą panaudojo būtent J. M.. V. G. teigia, kad jam apie 2 metrų lazda valant užsikimšusį šiukšlių vamzdį iš savo buto išėjo J. M., su kuriuo kilo žodinis konfliktas. Jam išėjus iš patalpos J. M. išsitraukęs teleskopinę lazdą, trenkė jam per koją. Pirmas smūgis buvo į šlaunį, kairės kojos išorinį paviršių, tuomet J. M. apsuko lazdą ir jos galu trenkė jam į pilvą, dešinio šono dalį. Po to dar ranka sudavė jam per žandą. Nuo smūgių jis pajuto skausmą. Tuomet J. M. pabėgo į savo butą. Smūgių sudavimo momentą matė jo žmona. Vėliau išgirdęs konfliktą atėjo ir jo sūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams bei kaimynams jis parodė koją, ant kurios matėsi paraudimas, buvo įstriža maždaug 2 cm pločio žymė. Policijos pareigūnams J. M. sakė, kad jokia lazda nemušė, bet gal sudavė koja ar ranka. Kaip matyti, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės skiriasi, todėl esant tokiems prieštaravimams byloje svarbūs liudytojų paaiškinimai duoti teisiamajame posėdyje, paciento, patyrusių traumą, apžiūros lapas, specialisto išvada ir nuotraukos. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. G. nustatytos poodinės kraujosruvos pilve, kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Taigi, palyginus V. G. nurodytas įvykio aplinkybes su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais matyti, kad iš esmės jie galėjo atsirasti nuo kaltinamojo nurodytų smurtinių veiksmų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar tą pačią įvykio dieną nukentėjusysis kreipėsi ir į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatyti kairės šlaunies, dešinio skruosto ir pilvo sumušimai. Šie duomenys tik patvirtina, kad ant nukentėjusiojo kairės kojos, dešinio skruosto ir pilvo atsiradę sužalojimai buvo padaryti V. G. nurodytu metu. Taip pat iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nukentėjusiojo nurodytose kūno vietose yra paraudimai ir smūgių žymės. Liudytojas J. R. patvirtino kad jam apžiūrėjus V. G., ant jo kūno buvo matytos kažkokios žymės, sumušimai, paraudimai, o nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitiko padarytus sužalojimus. J. R. teigimu, pats V. G. užsigauti negalėjo, nes sužalojimai buvo keliose vietose.

Be to, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs, atitiko jo ankščiau nurodytas įvykio aplinkybes. Tiek savo 2016-12-09 policijos pareigūnams rašytame pareiškime (b. l. 14), tiek ir specialisto išvadoje aprašant įvykio aplinkybes (b. l. 9), V. G. aiškiai nurodė, kad J. M. iš pradžių teleskopine lazda sudavė į kairės kojos šlaunį, tuomet lazdos galu trenkė jam į pilvą, o po to dar ranka sudavė per žandą. Tokias pačias aplinkybes teisme parodė ir liudytoja L. G., kuri tiesiogiai matė įvykį ir patvirtino, kad J. M. kažkokiu metaliniu juodu daiktu mojavo ir mušė jos vyrą V. G., sudavė apie tris kartus. Taip pat ji matė ant vyro kojos, veido ir pilvo sužalojimus, kuriuos jis parodė ir atvykusiems pareigūnams. Nors L. G. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, tačiau abejoti jos parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, liudytojai V. T., J. R., J. B., V. B., G. G., J. K., kurie patys įvykio nors ir nematė, tačiau patvirtino, kad iš karto po įvykio matė ant nukentėjusiojo V. G. kojos, veido ir pilvo sumušimo žymes. Taip pat pažymėtina, kad liudytojai V. T., J. B., V. B. ir J. K. patvirtino matę ant nukentėjusiojo V. G. kojos žymę, kuri buvo raudona, pailga, panaši kaip sudavus su lazda, matėsi skersai einantis 2-3 cm ilgio ruoželis. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo sužalotas galimai su teleskopine lazda ar panašiu į jį daiktu. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. parodymų dalį patvirtina ir Bendrosios pagalbos centro duomenys bei į iškvietimą atvykusio policijos pareigūno T. J. parodymai apie tai, kad minėtą dieną policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl konflikto tarp kaimynų dėl šiukšlių vamzdžio, nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamasis jam sudavė su teleskopine lazda, tačiau jos įvykio vietoje nerado, liudytojas taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis rodė jam savo sužalojimus, dėl kurių jis pasiūlė išsiimti abdukciją. Kitas policijos pareigūnas M. Ž. patvirtino, kad kaltinamasis J. M. jam aiškino, jog teleskopinės lazdos neturėjo, tačiau galimai galėjo V. G. pastumti ar įspirti jam. Taigi, liudytojo M. Ž. parodymai taip pat paneigia kaltinamojo duotus paaiškinimus, kad jis V. G. nemušė ir nežino, iš kur pas jį atsidaro sužalojimai. Nors šie įrodymai yra išvestiniai, tačiau jie vertinant kitų įrodymų visumoje patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes.

Aptartų faktinių bylos duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma yra pakankama išvadai, kad J. M. tyčia smurtaudamas prieš V. G. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

J. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. M. anksčiau neteistas (b. l. 144), administracine tvarka baustas (b. l. 77-86), dirbantis (b. l. 93-99), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 152), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 72, 146).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. M. skiriant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis (ankščiau neteistas, administracine tvarka bausta, dirbantis), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Šioje privataus kaltinimo byloje privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. M. priteisti 23,30 eurų turtinės, 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl J. M. veiksmų patyrė didelį pažeminimą, nepatogumus, nes buvo priverstas vykti į policiją, gydymo įstaigą bei kreiptis į ekspertus, po šio įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, vidinę depresiją.

V. G. prašymas priteisti iš kaltinamojo jo patirtą turtinę žalą, 23,30 eurų, kurią sudaro sumokėta suma už specialisto išvadą, yra pagrįstas, byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas (b. l. 10), todėl tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo J. M..

Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad V. G. buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – J. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad jam buvo sužalota kairė koja ir pilvas, atsirado poodinės kraujosruvos pilve ir kairėje šlaunyje, dėl kurių jis kentė fizinį skausmą, jautė diskomfortą. Tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1500 eurų. V. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 200 eurų.

V. G. prašymas priteisti iš kaltinamojo ir jo patirtas atstovavimo išlaidas, 500 eurų) tenkintinas, byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad V. G. už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas advokato padėjėjui R. S. sumokėjo 500 eurų (b. l. 113), priteistinas iš kaltinamojo J. M..

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (b. l. 24, 70, 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. M. jo naudai priteisti 23,30 eurų (dvidešimt tris eurus 30 euro centų) turtinei žalai atlyginti, 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su kita bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.