Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, neteistas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo , numatyto LR BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. B. 2016 m. gegužės 10d., apie 18 valandą , A. Č. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tyčia metė į savo šunį akmenį ir taip jį apsvaigino, po to įkišęs jį į maišą ir nunešęs į A. Č. lauko virtuvę, antrą kartą akmeniu smogė į maiše gulintį šunį, padarydamas muštinius sužalojimus- masyvias hematomas nosies, kaktos ir smilkinkaulio sričių minkštuose audiniuose, abiejų akių iškritimą iš akiduobių su masyviomis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose audiniuose, galvos smegenų hiperemiją bei pavienes kraujosruvas galvos smehenų smegenėlių srityje, daugybinius priekinės dešinės kojos dilbio kaulų lūžius su gausiomis hematomomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, nežymias kraujosruvas dešinės mentės vidinės daliesd minkštuosiuose audiniuose, ir nunešęs į netoliese esantį miškelį, jį užkasė, kuris dėl padarytų sužalojimų ir uždusimo žuvo, tokiu būdu žiauriai pasielgė su gyvūnu, jį kankino .

Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tą dieną jam paskambino buvusi sugyventinė G. Č. ir pasakė, jog nutrūkęs jo šuo įkando vaikui, prašė pasiimti šunį. Kol jis gyveno su sugyventine, tai jiedu užsiaugino šunį, o palikęs sugyventinę, paliko jos namuose ir savo šunį. Po sugyventinės skambučio jis atėjo į jos motinos namus ir rado šunį nutrūkusį nuo grandinės. Jis norėjo šunį pagauti, bet jis jam įkando ir ištrūko. Supykęs dėl tokio šuns elgesio, jis paėmė kieme buvusį akmenį , jį metė į šunį ir taip šunį apsvaigino. Tuomet apsvaigintą šunį jis įdėjo į maišą ir atsinešęs į lauko virtuvę dar kartą su akmeniu smogė šuniui. Jis sucypė ir nutilo. Po to , jis atsinešė maišą su šunimi į miškelį ir užkasė. Dėl padaryto gailisi, pasielgė blogai.

Kadangi kaltinamasis sutiko, jog byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl sutinkamai su LR BPK 291 straipsnio reikalavimais liudytojų A. Č., G. Č. ir N. K. parodymai buvo perskaityti teismo posėdžio metu.

Liudytoja A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jos namuose gyvena jos sesuo G. Č., kuri ankščiau gyveno su sugyventiniu K. B.. Gyvendamas K. B. atsivedė šunį, jį augino ir laikė pririštą prie ūkinio pastato. Išeidamas iš jos namų, K. B. šunį paliko. Tą dieną šuo nutrūko nuo grandinės, todėl jos sesuo G. paskambino K. B., kad jis paiimtų šunį. Pavakarį atėjęs K. B. norėjo šubį pagauti, tačiau jis jam įkando ir pabėgo. Tuomet K. B. metė akmenį į šunį ir jį apsvaigino. Ji liepė kuo greičiau pasiimti šunį ir palikti jos kiemą, o pati nuėjo į šalį. Būdama netoli savo lauko virtuvės, ji išgirdo joje trinksėjimą ir šuns cypimą. Tai išgirdusi ji įėjo į lauko virtuvę ir joje rado K. B. ir rmaišą, o jo viduje, kaip suprato, buvo šuo. Tą šunį K. B. daužė . Ji liepė jam kuo greičiau palikti virtuvę ir K. B. išėjo nešinas kruvinu maišu. Ji girdėjo kaip dar vieną kartą šuo sucypė.

Analogiškus parodymus davė ir liudytoja G. Č..

Liudytojas N. K. parodė, jog gegužės 10d., apie 18 valandą 30 minučių , sugrįžę į namus jo nepilanamečiai vaikai papasakojo, jog K. B. galimai užmušė savo šunį . Vaikai sakė, jog važiuodami pro A. Č. namus , girdėjo lauko virtuvėje cypiantį šunį , o po to matė , kai K. B. nešė maišą į miškelį ir, kad maiše galėjo būti šuo, nes vaikai matė kraujo dėmes ant kelio. Apie tai jis pranešė pagalbos telefonu .

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2016m. gegužės 10d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti jog apžiūrėta A. Č. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu konstatuotos šlapios lauko virtuvės grindys, bei užfiksuotas miškelio vaizdas , kuriame buvo rastas užkastas maiše negyvas šuo. (b.l.4-15)

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog atlikus šuns gaišenos tyrimą buvo nustatyta, kad šuo buvo sumuštas ir jam nustatytos masyvios hematomos nosies, kaktos ir smilkinkaulio sričių minkštuose audiniuose, abiejų akių iškritimas iš akiduobių su masyviomis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose audiniuose, galvos smegenų hiperemija bei pavienes kraujosruvas galvos smehenų smegenėlių srityje, daugybiniai priekinės dešinės kojos dilbio kaulų lūžiai su gausiomis hematomomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, nežymios kraujosruvas dešinės mentės vidinės dalies minkštuosiuose audiniuose ir , kad vėliau šuo užduso . Visi sužalojimai padaryti esant gyvam šuniui ir, kad šuo nuo padarytų sužalojimų nugaišo galimai praėjus nuo 15 minučių iki pusės valandos. (b.l. 27-28)

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo K. B. kaltė, jog jis žiauriai pasielgė su gyvūnu, jį kankino , dėl ko šuo žuvo, visiškai įrodyta . Kaltinamojo K. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 310 straipsnio 1 dalį .

Kaltinamasis K. B. padarė nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių (LR BK 11 str.3d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas dorovei, ir yra baigtas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta , kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta , praeityje neteistas , nedirba, administracine tvarka nebaustas, blogai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra surinkta.

Pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. K. B. nedirba, pajamų neturi, yra našlaitis, gyvena prisiglaudęs pas svetimus žmones . Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o paskiriant jam sankcijoje numatytą bausmę- viešuosius darbus. Dėl tokios bausmės kaltinamasis neprieštaravo. Dėl jo turtinės padėties nėra pagrindo skirti bausmę- baudą, nes ji praktiškai bus neįvykdoma.

Dėl kaltinamojo K. B. turtinės padėties nepriteistina į valstybės biudžetą ir išlaidos už antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. B. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendį per 20 dienų, gal būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.