Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-14188-1098/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
e2-14188-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
E. M.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. M. (E. M.) dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo E. M. (E. M.) (toliau – atsakovas) 1 142,75 Eur nuostolių atlyginimą, 5,00 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019 m. liepos 15 d. Oslo gatvėje, Vilniuje, dėl atsakovo E. M., vairavusio transporto priemonę BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 535D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 punktas), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1 142,75 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1 142,75 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovas), raštu kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir kreipimosi į teismą dieną buvo skolingas 1 142,75 Eur.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Ieškinyje nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas sutampa su Gyventojų registre deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui kitu teismui žinomu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), taip pat grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikimas darbovietės adresu nėra galimas. Esant nurodytai situacijai, procesiniai dokumentai atsakovui buvo pakartotinai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su trisdešimties dienų saugojimo terminu. Bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas, todėl vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

5. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. Oslo gatvėje, Vilniuje dėl atsakovo E. M., vairavusio transporto priemonę BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 535D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, remiantis su ieškovu 2002 m. kovo 29 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 punktu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1 142,75 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1 142,75 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovas), raštu su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

8. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

9. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.270 straipsnių 1 ir 2 dalys) bei, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, turi pareigą atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 142,75 Eur nuostolių atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 142,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

11. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 26,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovas į bylą pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

12. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) iš atsakovo E. M. (E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 142,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 75 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 142,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,00 Eur (dvidešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš E. M. (E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė