Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-18 · Administracinė byla Nr. eI2-1308-816/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-18Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
eI2-1308-816/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03790-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
N. G.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1308-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03790-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M.,dalyvaujant pareiškėjai N. G.,atsakovių atstovėms J. J., M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal N. G. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) ir savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. G. skundu prašo:

1) panaikinti Savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SD - 2019-05-00397 dėl metinės vietinės rinkliavos Vilniaus miesto savivaldybėje;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. A63-249/19(67088)(3.2.1.-AD24);

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 2 d. skundą (prašymą) atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir suteikti lengvatą apskaičiuojant vietinės rinkliavos pastoviąją dalį nuo 2018 m. gegužės 1 d.;

4) įpareigoti SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 19 d. prašymą atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d.

Skunde iš esmės nurodoma, kad atsakovai nevertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad nuo 2018-05-01 iki 2019-05-01 komunalinių atliekų tvarkymo iš individualaus namo (duomenys neskelbtini) paslauga de facto nebuvo teikiama, nes šiuo laikotarpiu šis adresas nebuvo įtrauktas į SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus atliekamų išvežimo grafikus ir neegzistavo paslaugų teikimo sąrašuose. Pareiškėja pažymi, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. mišrių atliekų tvarkymo paslauga taip pat nėra teikiama, nors nuo 2019 m. gegužės minėtas adresas įtrauktas į atliekų surinkimo grafiką (pažymima, kad nelegaliai patekta į jos privačią teritoriją be jos leidimo ir pastatytas antras atliekų surinkimo konteineris). Tvirtina, kad mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslauga pareiškėjos individualaus namo adresu nėra ir negali būti teikiama, nes nėra tokio kiekio ir tokios rūšies atliekų, kokias nustatė Vilniaus miesto savivaldybė.

Nurodo, kad pareiškėjos namų ūkis generuoja tik iki 0,4 kg antrinių žaliavų per dvi savaites, kurias sudaro rūšiuojamas popierius ir plastikas, kuris išmetamas į netoliese esančius antrinių žaliavų konteinerius. Jei atsiranda maisto atliekų, jos kompostuojamos. Teigia, kad mišrių komunalinių atliekų apskritai neturi, todėl negali būti priversta už neegzistuojančias komunalines atliekas mokėti ne tik kintamosios rinkliavos dalies, kuri, nuo 2018-05-01 iki 2019-12-31 yra de facto fiksuota ir nekinta, bet ir neproporcingai didelės rinkliavos pastoviosios dalies.

Pažymi, kad kitoje gatvės pusėje esančio mažesnio bendrojo ploto individualaus namo pagal tą patį atliekų išvežimo grafiką (du kartus per mėnesį) yra išvežami dideli sukauptų atliekų kiekiai, kurie net nesutelpa į vieną konteinerį (kadangi name gyvena keturi suaugę asmenys), tačiau šio namo savininkas turi prievolę mokėti beveik dvigubai mažesnį mokestį negu pareiškėja.

Mano, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo nuostatus pareiškėjai taikomas itin didelis rinkliavos mokestis yra ne mokestis už komunalinių atliekų išvežimo paslaugą, o savo esme tai - nekilnojamojo turto mokestis, kadangi apmokestinamos ne faktiškai turimos mišrios atliekos (jų kiekis), o pareiškėjos bendrasis nekilnojamojo turto plotas. Nurodo, kad pareiškėjos mokamas Nekilnojamojo turto mokestis (135 eurai per metus), žemės mokestis (29 eurai per metus) yra mažesni už Vilniaus miesto savivaldybės jai nustatytą komunalinių atliekų tvarkymo mokestį (rinkliavą) (146 eurai per metus).

Be to, pareiškėja nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nes ji pajamas gauna tik iš pensijos, tačiau į tai skundžiamuose sprendimuose iš esmės neatsižvelgta.

Teisme 2019 m. gruodžio 9 d. gauti papildomi pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai. Pažymi, kad atsakovai nenagrinėjo jos individualios situacijos, netikrino, kad atliekų pareiškėja neturi (neturėjo), neanalizavo, kad paslauga jai nereikalinga, neįvertino pareiškėjos mėnesio pajamų.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą. Nuostatai nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo, priemokų išmokėjimo tvarką. Apie nuo 2018-05-01 įvedamą vietinę dvinarę rinkliavą buvo informuoti visi Vilniaus miesto nekilnojamojo turto objektų savininkai siunčiant pirminius mokėjimo pranešimus. Taip pat, siekiant informuoti savininkus, buvo siunčiamos informacinės skrajutės, Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ VASA informacija dalijosi savo internetiniuose puslapiuose, pastatų informacinėse lentose buvo talpinami informaciniai pranešimai, viešajame transporte buvo rodoma vaizdinė medžiaga / trumpo siužeto filmukai apie įvedamą rinkliavą. Atitinkamai, neturintys mišrių komunalinių atliekų konteinerio, turėjo galimybę kreiptis į atliekų vežėją arba SĮ VASA dar iki rinkliavos pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl konteinerio užsakymo SĮ VASA pareiškėja pateikė tik 2019-04-16, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos mokėti rinkliavą. Kadangi dėl konteinerio sužymėjimo į įmonę buvo kreiptasi 2019-04-16, konteineris buvo pastatytas 2019-05-06, pažymėtas ir sudarytas komunalinių atliekų tvarkymo grafikas (skelbiamas VASA interneto svetainėje www.sivasa.lt).

Pažymi, kad terminas „pagal faktiškai sukauptų atliekų kiekį“ nėra vartojamas nei Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ATĮ), nei Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), nei Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, nei Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445, (toliau – ir Taisyklės) ir šio termino turinys yra atkleidžiamas per principo „teršėjas moka“ aiškinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Direktyva 2006/12/EB dėl atliekų bei ESTT praktika dėl šios direktyvos taikymo, yra konstatavęs, kad LR ATĮ numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybėse narėse aiškintina vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o siejamas su turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.

Pažymi tai, kad nėra galimybės įrodyti, kur ir kokiu būdu pareiškėja ar kiti asmenys atsikrato atliekomis, todėl atliekų surinkimo mokestis nėra tiesiogiai susijęs su faktiškai susidarančių atliekų kiekiu. Tad iš esmės, esant nustatytai rinkliavai už atliekų tvarkymą, nesiejant jos su faktiškai perduodamų tvarkyti atliekų kiekiu, atliekų turėtojai nėra masinami atsikratyti atliekomis neteisėtais būdais ar kitaip slėpti jų tikruosius kiekius, taip visiškai išvengiant rinkliavos mokėjimo arba mokant mažesnį rinkliavos dydį, kadangi, neatsižvelgiant į faktiškai atskiro atliekų turėtojo sukauptą atliekų kiekį, rinkliavos dydis jam asmeniškai dėl to nei mažėja, nei didėja.

Nurodo, kad Nuostatuose nėra numatyta galimybė sumažinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą pastoviąją dalį, taip pat sumažinti rinkliavą, vertinant sutvarkytų atliekų kiekį, ar, atsižvelgiant į atliekų turėtojų pajamas. Mano, kad pareiškėja, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, turėjo elgtis atsakingai, laiku kreiptis į atliekų vežėją arba SĮ VASA dar iki rinkliavos pradžios, o ne praėjus metams nuo vietinės dvinarės rinkliavos įvedimo. Be kita ko, informuoja, kad už laikotarpį 2019-05-01 – 2020-04-30 nuo kintamosios dalies pareiškėja yra atleista ir jai kintamoji rinkliavos dalis už šį laikotarpį neskaičiuojama.

Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai, kurie buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-03-21 sprendimu Nr. 1-1450 (toliau – Nuostatai), yra priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, ATĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445, ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad pareiškėja valdo nekilnojamojo turto objektą, įtrauktą į Aplinkos ministro patvirtintą apmokestinamų objektų sąrašą pagal Atliekų įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį, savivaldybės Taisyklių 17 -18 punktus, rinkliavos Nuostatų 3 punktą. Pareiškėja laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą / tvarkymą mokėtoju ir neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti jai priskaičiuotą vietinę rinkliavą, ar ne.

Pažymi, kad pareiškėja per 2018 m. ir 2019 m. nėra sumokėjusi nė vienos rinkliavos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliavos Nuostatose nėra numatyta galimybė sumažinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą pastoviąją dalį, taip pat sumažinti rinkliavą, vertinant sutvarkytų atliekų kiekį ar atsižvelgiant į atliekų turėtojų pajamas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad priskaičiuotas mokestis yra neproporcingas, o atsakovės nesiėmė jokių priemonių patikrinti, kiek atliekų turi pareiškėja.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovės su skundu nesutinka, prašo jį atmesti iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nėra galimybių objektyviai patikrinti ir įsitikinti, kad pareiškėjos teikiami argumentai yra teisingi. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji gali prašyti atleisti nuo kintamosios dalies, pateikdama tam tikrus įrodymus, patvirtinančius, kad patalpa yra negyvenama. Pažymėjo, jog antrinių žaliavų rūšiavimo ir surinkimo paslauga nėra nemokama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Ginčas kilo dėl Administracijos 2019-10-08 atsakymo Nr. A63-249/19(67088)(3.2.1-AD24) ir 2019-08-29 SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ sprendimo Nr. SD-2019-05-00397 „Dėl metinės vietinės rinkliavos Vilniaus miesto savivaldybėje“, teisėtumo ir pagrįstumo. Byla nagrinėjama pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų ir argumentų ribose.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į SĮ VASA (prašymo reg. Nr. GP-2019-10-03962) prašydama atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su šiuo prašymu buvo pateikti papildomi dokumentai, turintys įrodyti nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą (už 2018-05-01 – 2019-04-30 laikotarpį).

SĮ VASA 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. SP-2019-10-04118 „Dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo“ (toliau – 2019-06-26 Raštas) nurodė, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-03-21 sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) yra nuspręsta: skaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2020-04-30 už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsižvelgiant į tai, kad buvo viršyta Nuostatų 38.2 punkte nurodyta vandens sunaudojimo norma (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 m³); neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-04-30 už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2019-06-26 Raštu taip pat buvo prašoma, pasibaigus nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, pateikti dokumentus, įrodančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą/nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą (Nuostatų 38 punktas).

Pareiškėja nesutikdama su SĮ VASA 2019-06-26 Raštu 2019-08-19 pakartotinai kreipėsi į SĮ VAVA su pakartotiniu prašymu „Dėl rinkliavos už neegzistuojančių atliekų tvarkymą panaikinimo“.

Atsakydama į tai, SĮ VAVA skundžiamu šioje administracinėje byloje 2019-08-29 raštu Nr. SD-2019-05-00397 „Dėl metinės vietinės rinkliavos Vilniaus miesto savivaldybėje“ išsamiai išdėstė atsakymus į Pareiškėjos 2019-09-19 prašyme užduodamus klausimus ir pažymėjo, kad mokėjimo pranešimas Nr. 10929228 suformuotas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Nuostatais ir kitais teisės aktais, yra teisingas ir pagrįstas.

Pareiškėja 2019-09-02 kreipėsi į Administraciją su skundu „Dėl SĮ VASA atsakymo / sprendimo 2019-08-29 Nr. SD-2019-05-00397 į mano 2019-08-19 prašymą“. Administracija skundžiamu šioje byloje 2019-10-08 raštu Nr. A63-249/19(67088)(3.2.1-AD24) „Dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ priimto sprendimo“ (toliau – Administracijos raštas) nurodė, kad SĮ VASA sprendimas neatleisti nuo kintamosios rinkliavos dalies laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-04-30 atitinka (nepažeidė) šiuo metu galiojančių Nuostatų reikalavimus.

Pareiškėjos teigimu, skundžiamų sprendimų naikinimą lemia aplinkybė, jog jos namų ūkis generuoja labai nedaug atliekų, taip pat dalis antrinių atliekų yra rūšiuojama, o kita kompostuojama, todėl jai komunalinių atliekų tvarkymo paslauga apskritai nereikalinga ir todėl ji neprivalo mokėti jokios vietinės rinkliavos.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – Nuostatai, imama ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), kurie nuosavybės teise valdo rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka atliekų turėtojų įgalioti asmenys, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 p.). Pagal Nuostatų 34 punktą pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Nuostatų 35 punktą kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams, atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, nustatytas pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi vienam apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Nuostatų 21 p.). Apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Nuostatų 22 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi rinkliavų Nuostatais, apskaičiuoja SĮ VASA. Pareiškėja dėl rinkliavos jai paskaičiavimų pagal Nuostatus pastabų neturėjo.

Byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – individualų namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje. Taigi pareiškėja, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja, nepriklausomai nuo sukaupiamo mišrių komunalinių atliekų kiekio.

Nors pareiškėja nurodo, kad visas komunalines atliekas išrūšiuoja ir jos namų ūkyje apskritai nesusidaro jokių mišrių komunalinių atliekų, tačiau šie argumentai nepagrįsti įrodymais. Taip pat pareiškėja teigdama, kad nesinaudoja esama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, vienok nurodo, kad rūšiuoja atliekas ir jas išmeta į netoliese esančius konteinerius, skirtus rūšiuoti antrines (perdirbamas) žaliavas. Kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo kiekvienai savivaldybei įstatymais suteikta teisė savarankiškai nuspręsti dėl jos teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, nustatyti antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą, taip pat nuspręsti dėl vietinių rinkliavų nustatymo (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2, 31 p.). Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimas paremtas kitais kriterijais nei pareiškėja pageidautų, o būtent kiekvieno asmens valdomo nekilnojamojo turto paskirties ir ploto kriterijumi.

Kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (VAĮ 8 str. 1 d.). Skunde iš esmės nėra išsakoma argumentų, kad atsakovai nesilaikė nustatyto teisinio reguliavimo, t. y. kad ginčijami sprendimai neatitinka teisėtumo reikalavimo. Iš esmės pareiškėja, ginčydama aukščiau nurodytus Administracijos ir SĮ VASA priimtus raštus, nesutinka su savivaldybės tarybos pasirinkta ir nustatyta Vilniaus miesto savivaldybėje komunalinių atliekų organizavimo sistema ir vietinės rinkliavos už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymu bei apskaičiavimu.

Pagal pareiškėjos skunde dėstomus reikalavimus iš esmės siekiama, kad atsakovai atsižvelgtų išskirtinai į jos individualią situaciją ir nuspręstų kitaip nei yra nustatytu teisiniu reguliavimu. Kaip minėta viešojo administravimo subjektai privalo elgtis teisėtai, kas reiškia, kad jų veikla turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atsakovų taikyti teisės aktai, aktualūs pareiškėjos individualiam ginčui, nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams (pareiškėjos nurodomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-2819-815/2019, kuriuo pripažinta 2018 m. kovo 21 d. redakcijos Nuostatų atitinkami punktai prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, nėra įsiteisėjęs). Skundžiami raštai yra pagrįsti aiškiai ir suprantamai išdėstytu jų priėmimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pagal esamą reguliavimą nenumatytas atleidimas nuo pastoviosios rinkliavos dedamosios dalies, todėl pagrįstai skundžiamuose sprendimuose buvo tai nurodyta pareiškėjai ir spręsta tik dėl atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies.

Pažymėtina ir tai, kad SĮ VASA 2019 m. birželio 26 d. rašte Nr. SP-2019-10-04118 „Dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo“ nusprendė 1 punktu skaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. už ginčo nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į tai, kad buvo viršyta Nuostatų 38.2 punkte nurodyta vandens sunaudojimo norma (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 m³). 2 punktu nusprendė neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. už ginčo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja neginčija sprendimų dalies, kuriais nutarta (pakartotinai išaiškinant) nuo 2019 metų taikyti jai neskaičiuoti kintamosios rinkliavos dedamosios, tačiau nesutinka su tuo, kad nebuvo atleista nuo kintamosios rinkliavos dalies už 2018-2019 metus mokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal Nuostatų 36 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip 1 metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi tokį prašymą VASA. Be to, nėra ginčo, kad pareiškėja ginčo nekilnojamuoju turtu naudojasi, jame nuolat gyvena, t. y. ji neatitinka Nuostatuose įtvirtinto atleidimo nuo rinkliavos kintamosios dalies pagrindo.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad jos pajamos yra labai nedidelės. SĮ VASA 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodė, kad šiuo metu pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ir kitoms socialinėms grupėms priklausantiems asmenims lengvatos nėra taikomos. Vadovaujantis Nuostatų 31 punktu (redakcija iki 2020-01-01) rinkliavos lengvatos gali būti atitinkamu Savivaldybės tarybos sprendimu. Duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, turintį teisę išimties tvarka nustatyti asmenims lengvatą, ir šis prašymas nebūtų išspręstas, nėra. Pažymėtina, kad nuo 2020-01-01 galiojanti Nuostatų redakcija numato kitokią rinkliavos lengvatų nustatymo tvarką (72-80 p.).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamų atsakovių sprendimų (raštų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos N. G. skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis