Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1337-232/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-15
Bylos Nr.: e2A-1337-232/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02813-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Liuda Uckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: UAB „Lietuvos energijos tiekimas“
Atsakovas: V. P., J. Z., D. Z., M. P.
Trečiasis asmuo: D. R.

Kategorijos

3.2.3.9Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

Civilinė byla Nr. e2A-1337-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02813-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.9 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. P., J. Z., D. Z., M. P., turizmo UAB „Litamicus“, tretieji asmenys – D. R., 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, I. R., UAB „Infina“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškininio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovų: D. Z. 7162,07 Eur; J. Z. 5 686,70 Eur; V. P. 1271,41 Eur; iš M. P. 792,30 Eur; iš Turizmo uždarosios akcinės bendrovės „Litamicus“ 430,61 Eur įsiskolinimo už tiektą elektros energiją, už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio iki 2015 m. vasario mėn. 6 % (šešis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

2. Nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą visų butų (patalpų) savininkų Nekilnojamojo turto registro išrašus nustatė, jog pastatuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatai ir ginčo patalpos), atsakovams priklauso (arba priklausė skolos susidarymo laikotarpiu) patalpos, į kurias ieškovas elektros energija buvo tiekiama nesudarius atskiros sutarties su kiekvienu savininku, o atsiskaitymai vyko per 998 Daugiabučių namų savininkų bendriją (toliau – Bendrija arba 998 DNSB).

3. Su dalimi kitų, atsakovams nepriklausančių patalpų savininkų buvo sudarytos atskiros elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartys: su UAB „Bergama“ nuo 2013 m. kovo mėnesio sudaryta sutartis dėl elektros energijos tiekimo į jai priklausančias patalpas; dėl elektros energijos tiekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. kovo mėnesio sutartis sudaryta su M. P., vėliau sutartis sudaryta su UAB „DOMRI“, o po to sutarties šalimi tapo UAB „FUDIS“;dėl elektros energijos tiekimo į R. D. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. sutartis sudaryta su UAB „DAVIVERA“; dėl elektros energijos tiekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. vasario mėnesio sutartis sudaryta su Turizmo uždarąja akcinė bendrovė „LITAMICUS“; dėl elektros energijos tiekimo į R. P. ir R. B. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. yra atskiras skaitiklis ir sutarties šalimi yra ar buvo UAB „SHENGYE“, UAB „Likanus“, UAB „Domigva“, R. P., UAB „Viskas jam“;

4. dėl elektros energijos tiekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. vasario mėnesio sutartis sudaryta su V. P., vėliau sutartis sudaryta su UAB „Infina“; dėl elektros energijos tiekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios vėliau padalintos į patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. sutartis sudaryta su I. R.; UAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“ pateikė įrodymus apie UAB „Kennedy Forbes“ valdytas patalpas – 2013-09-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2016-03-15 apžiūros akto kopiją su nuotraukomis. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „Kennedy Forbes“ valdytos patalpos yra nenaudojamos, apleistos, dalinai apgriautos, jose nėra jokių elektros energiją naudojančių prietaisų. Tokia patalpų būklė nepasikeitė nuo 2013 metų, ką patvirtina 2016-03-15 apžiūros aktas. Atsižvelgiant į tai, kad tose patalpose elektros energija nenaudojama, atliekant paskaičiavimus, skola nedalinama proporcingai UAB ”Kennedy Forbes“ valdytų patalpų plotui.

5. I. R. pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtinantį, jog per elektros skaitiklį, kuris pagal sudarytą su ieškovu elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį įrengtas patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), elektros energija tiekiama ir šioms patalpoms, kurių unikalūs Nr. yra: (duomenys neskelbtini). Taip pat jis pateikė rūsio patalpų nuotraukas, iš kurių matyti, kad šios patalpos nenaudojamos ir jose nėra elektros energiją naudojančių įrenginių. Atsižvelgiant į tai, skola už elektros energiją nebuvo dalinama proporcingai šių patalpų plotui.

6. Teigė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis dalis patalpų yra neįrengtos pastogės patalpos. Kadangi tos patalpos neįrengtos ir jose elektros energija nenaudojama, atliekant skaičiavimus, proporcingai neįrengtų patalpų plotui skola už patiektą elektros energiją nebuvo dalinama.

7. Šiuo patikslintu ieškiniu reikalavimas reiškiamas atsakovams savininkams tų patalpų, dėl kurių nėra sudarytų atskirų sutarčių dėl elektros energijos tiekimo, įsiskolinimą priteisiant iš kiekvieno atsakovo proporcingai jų nuosavybės teisėmis valdomų patalpų plotui.

Šalies argumentai

8. Atsakovas TUAB „Litamicus“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė kad iki 2014 02 24 dienos už suvartotą elektros energiją atsiskaitydavo su tuometiniu pastato administratoriumi UAB „Kenedy Forbes“ pagal 2010 11 25 elektros energijos tiekimo sutartį, kaip buvo nurodyta minėtos sutarties 2.2 punkte „pagal elektros energijos apskaitos prietaiso skaitiklio Nr. 012161 parodymus“. UAB „Kenedy Forbes“ už suvartotą elektros energiją pateikdavo sąskaitas, kurias jis reguliariai ir laiku apmokėdavo. Sutartyje UAB „Kenedy Forbes“ buvo įvardintas abonentu ir buvo tarpininkas tarp elektros tiekimo tinklų operatoriaus ir atsakovo (TUAB „Litamicus“), sutartyje vadinamo subabonentu. UAB „Kenedy Forbes“ 2013 metais buvo iškelta bankroto byla, tačiau bankrutuojančios UAB „Kenedy Forbes“ bankroto administratorius TUAB „Litamicus“ pretenzijų dėl atsiskaitymų už elektros energijos tiekimą nereiškė ir sąskaitų nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad yra įgijęs bankrutavusios UAB „Kenedy Forbes“ piniginius reikalavimus atsakovui, nenurodo ir kitų pagrindų. Nuo 2014 02 24 atsakovas atsiskaito tiesiogiai su elektros energijos tiekimo operatoriumi pagal 2014 02 21 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir prieš ieškovą yra atsakingas tik už savo prievoles pagal šią sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas dalinai sutiko su ieškovo reikalavimais dėl 250 Eur sumos už tiektą elektros energiją priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pradiniame ieškinyje atsakovu patrauktas UAB ,,Kennedy forbes“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB ,,Vantolina“ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - 260 Eur už konsultaciją, atsiliepimo į ieškinį surašymą ir pateikimą. Pradiniu ieškiniu UAB ,,Kennedy forbes“, buvo pareikštas reikalavimas dėl 6.367,46 Eur skolos ir 6 procentus procesinių palūkanų priteisimo. Su minėtu ieškinio reikalavimu atsakovas UAB ,,Kennedy forbes“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB ,,Vantolina“, atsiliepime į ieškinį nesutiko nurodė, jog ieškovas dėl neaiškių priežasčių, negalėdamas ar nenorėdamas išsiieškoti sutartinės skolos iš sutarties šalies Bendrijos, neteisėtai šią skolą bandė prisiteisti iš UAB ,,Kennedy forbes“. Nurodė, kad tokio Ieškovo elgesio nesąžiningumą papildomai patvirtina ir jo kaip verslininko profesionalo statusas į bylą įtrauktų atsakovų - vartotojų atžvilgiu. Patikslintu ieškiniu, jokie reikalavimai UAB ,,Kennedy forbes“ nebuvo iškelti. Apie šį faktą UAB ,,Kennedy forbes“ sužinojo tik gavęs iš teismo pranešimą apie teismo posėdį ir 2018-09-06 nutartį.

Atsiliepimas

10. Atsakovė V. P. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, kad ieškinyje yra nurodyta, jog dėl patalpų, registruotų adresu (duomenys neskelbtini), yra sudarytos atskiros elektros energijos pirkimo - pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartys, kurių pagrindu per įrengtus skaitiklius yra tiekiama elektros energija. Nurodė, kad ji visas jai priklausančias patalpas nuomoja. 2014 03 04 tarp jos, UAB „Infina“ ir tuometinio AB LESTO buvo pasirašytas trišalis susitarimas, kuriuo nuomotojas (atsakovė V. P.) ir AB LESTO sutiko, kad nuomininkas, (UAB „Infina“) savo vardu sudarytų Elektros energijos pirkimo - pardavimo ir Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis. Po šio susitarimo pasirašymo už į V. P. priklausančias patalpas tiekiamą elektros energiją pagal tiesiogiai su ieškovu sudarytas sutartis moka UAB „Infina“. Iki susitarimo pasirašymo už elektros energiją nuomininkai mokėjo pagal UAB „Kennedy forbes“ bei Bendrijai išrašomas sąskaitas. Bendro naudojimo laiptinėje, kurioje yra atsakovei priklausančios patalpos, visi apšvietimo įrenginiai yra prijungti prie laiptinėje esančių patalpų savininkų atskirų elektros energijos apskaitos prietaisų, todėl už laiptinės apšvietimą kiekvienas patalpų savininkas ar naudotojas moka pagal jų patalpoms įrengtus elektros energijos apskaitos prietaisų parodymus.

11. Trečiasis asmuo UAB „Infina“ atsiliepime nurodė, kad yra atsakovei V. P. priklausančių patalpų nuomininkas. Pagal nuomos sutarties sąlygas UAB „Infina“ visą laiką mokėdavo už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas, tame tarpe ir už patalpose sunaudotą elektros energiją. Ieškovas patikslintu ieškiniu iš V. P. prašo priteisti 1 271,41 Eur. Šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Kaip savo atsiliepime nurodė V. P. už elektros energiją, suvartotą iki 2013-09-30 UAB „Infina“ mokėdavo UAB „KENNEDY FORBES“. Nuo 2013-10-01 iki sutarties su AB LESTO sudarymo UAB „Infina“ mokėjimus už elektros energiją atlikdavo 998-ajai DNSB, kuri teikė sąskaitas už suvartotą elektros energiją. Kaip matosi iš bylos medžiagos bendrija gaudavo sąskaitas iš ieškovo ir su juo atsiskaitydavo.

12. Nurodė, jog ieškovas vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2017-03-28 nutartimi, kurioje nurodyta, kad pagal 2013-10-01 sudarytą elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį ieškovas galėjo tiekti elektros energiją 998- ąjai DNSB ne ilgiau kaip 3 mėnesius, todėl darytina išvada, kad ieškovas negalėjo reikalauti iš 998-osios DNSB apmokėjimo už elektros energiją tiekiamą nuo 2014-01-01. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismui priimant minėtą nutartį byloje nebuvo informacijos apie tai, kad 998-oji DNSB teikdavo sąskaitas už sunaudotą elektros energiją ir su ja pagal šias sąskaitas buvo atsiskaitoma ir po 2014 01 01.

13. Pažymėjo, kad ieškovas nėra pateikęs aiškių ir suprantamų paskaičiavimų, iš kurių matytųsi kaip pradiniame ieškinyje 998-ąjai DNSB priskaičiuota skola buvo paskirstyta atsakovams. UAB „Infina“ už elektros energiją atsiskaitydavo su trečiuoju asmeniu 998-ąja DNSB Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokias lėšas už elektros energiją 998-oji DNSB yra surinkusi iš kitų pastato savininkų ir sumokėjusi ieškovui, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

14. Atsakovė M. P. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausė nuo 2012-04-30 iki 2015-08-26. dienos. Visu šiuo laikotarpiu nuo 2012-04-30 už Patalpose sunaudotą elektros energiją iki 2014.03.03 dienos ji atsiskaitydavo su 998-ąja DNSB, o nuo 2014.03.03 dienos su AB LESTO, pagal 2014.03.03 Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį, prieš tai gavusi Bendrijos sutikimą dėl tiesioginės sutarties sudarymo su AB LESTO. Savo įsipareigojimus vykdė sąžiningai. Rašytinės sutarties su 998-ąja DNSB neturėjo, nes bendrijos pirmininkas I. R. atsisakydavo pateikti sutartį. Minėtu laikotarpiu už sunaudotos elektros energijos apmokėjimą pagal patalpose įrengtą elektros energijos skaitiklį Nr. 69937826, jo parodymų deklaravimą remiantis negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi buvo įsipareigojęs nuomininkas - DOMRI, UAB (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. N-01). Savo įsipareigojimus jie vykdė laiku ir tiksliai. Galutinai su Bendrija už sunaudotą elektros energiją buvo atsiskaityta 2014-09-22 mokėjimo nurodymu Nr. 999. Apie įsiskolinimo Bendrijai už elektros energijos sunaudojimo nebuvimą patvirtina ir jau dabar bankrutavusios DOMRI, BUAB, kreditorių sąrašas (Kreditorių sąrašas). Ji prašo ieškovo 792,30 Eur reikalavimą jai atmesti.

15. Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškovo reikalavimus nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų iš jų nebuvo gauta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. 2018m. lapkričio 9 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo TUAB „Litamicus“ ieškovo naudai dalį 250 Eur skolos, 5,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo: UAB „Kennedy Forbes“ naudai 260 Eur bylinėjimosi išlaidų; 101,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

17. Teismas nustatė, kad 2013-10-01 tarp ieškovo ir trečiojo asmens 998-osios DNSB buvo sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 129415-51112/131667. Pagal minėtą sutartį ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui elektros energijos persiuntimo paslaugą, o trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją, energiją, taip pat už paslaugas, susijusias su elektros energijos persiuntimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu, pagal LESTO pateiktą apmokėjimo dokumentą.

18. 2016-02-17d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje ieškovo reikalavimus buvo patenkinęs visiškai. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017-03-28 sprendimu minėtą sprendimą panaikino. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nesutinka su argumentu, kad šalių pasirašyta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, remiantis ieškovės nurodytu sutarties 7 punktu, nes šis punktas nustato, jog sutartis laikoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, jei kliento esamas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimo tiekti elektros energiją ir klientas negali pasirinkti kito nepriklausomo tiekėjo, tokiu atveju LESTO gali tiekti klientui elektros energiją ne ilgiau kaip tris mėnesius. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas elektros energiją tiekė ilgiau kaip tris mėnesius, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad remiantis minėtu sutarties punktu, sutartis negali būti laikoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi.

19. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo patikslinto ieškinio teiginiais, kad byloje su atsakovais nebuvo sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau jų konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo–naudojimo santykiai.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjant bylą iš naujo teismas ne kartą buvo įpareigojęs ieškovą pateikti papildomus įrodymus (2017-04-11, 2017-11-27, 2018-08-09 nutartys) bei patikslinti ieškininio reikalavimus, tačiau ieškovas nėra pateikęs aiškių ir suprantamų paskaičiavimų, iš kurių matytųsi kaip pradiniame ieškinyje 998-ąjai DNSB priskaičiuota skola buvo paskirstyta atsakovams. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokias lėšas už elektros energiją 998-oji DNSB yra surinkusi iš kitų pastato savininkų ir sumokėjusi ieškovui.

Šalies argumentai

21. Pažymėjo, kad patikslintame ieškininio pareiškime skola skaičiuojama už laikotarpį nuo 2014 sausio iki 2018 metų sausio mėnesio viso 15 343,09 Eur. Tuo tarpu pirminiame ieškinyje ieškovas iš atsakovo 998-osios DNSB prašė priteisti skolą, susidariusią nuo 2013m. lapkričio iki 2015m. spalio mėnesio. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokias lėšas už elektros energiją 998-oji DNSB yra surinkusi iš kitų pastato savininkų ir sumokėjusi ieškovui, todėl nurodė, jog ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes negalima nustatyti kokią dalį mokėjimų už tiekiamą elektros energiją atsakovai atliko per trečiąjį asmenį 998-ąją DNSB. Nurodė, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovų paaiškinimų matyti, kad atsakovai už elektros energiją mokėjo ir per trečiąjį asmenį 998 DNSB, tačiau ieškovas patikslintuose ieškininiuose pareiškimuose nenurodė 998 DNSB atsakovu, o teismas savo iniciatyva negalėjo įtraukti Bendrijos atsakovu.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas nurodė jog ieškovas turi visus duomenis apie mokėjimus už elektros energiją įvairiais laikotarpiais. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros iš kurių matyti, kad jos buvo išrašomos trečiajam asmeniui 998 DNSB, o ne atsakovams, nors kaip minėta 2017-03-28 Vilniaus apygardos teiso nutartyje konstatuota, kad ieškovas, tuo metu „LESTO galėjo tiekti šiam klientui elektros energiją ne ilgiau kaip tris mėnesius.

23. Susidariusi skola, kurią prašoma priteisti iš atsakovų, savininkams tų patalpų, dėl kurių nėra sudarytų atskirų sutarčių dėl elektros energijos tiekimo, tačiau nėra pateikti jokie įrodymai, kad asmenys, kurie yra įsirengę elektros apskaitos prietaisus šiuo laikotarpiu nėra skolingi už tiekiamą elektros energiją ir ta jų nesumokėta suma nėra priskaičiuota nurodytiems atsakovams.

24. Nepateikti duomenys ar skola priskaičiuota atsakovams yra ir už bendro naudojimo patalpas, nepateikti įrodymai kad kiti patalpų savininkai, kurie turi įsirengę elektros apskaitos prietaisus mokėjo už bendro naudojimo patalpose sunaudotą energiją, jeigu taip kokiu būdu.

25. Teismas vertino kritiškai UAB „Kennedy Forbes“bei I. R. ir D. R. pateiktus įrodymus: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir 2016-03-15 apžiūros akto kopiją, kurių pagrindu ieškovas sprendė, jog šios patalpos nenaudojamos ir šių asmenų patalpose nėra elektros energiją naudojančių įrenginių. Teismas nurodė, jog norint padaryti tokias išvadas atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą būtinas šios srities specialisto (ieškovo atstovo) dalyvavimas. Šiuo atveju atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą jokie asmenys turintys specialių žinių nedalyvavo.

26. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo visas galimybes, pasitelkdamas savo srities specialistus patikrinti ginčo patalpų savininkų elektros apskaitos prietaisus, nustatyti kokie patalpų savininkai faktiškai nenaudoja elektrose energijos, pateikti duomenis apie kitų patalpų savininkų skolų buvimą /nebuvimą/, duomenis kiek iš viso buvo sunaudota elektros energijos ieškovo patikslintame ieškininiame pareiškime nurodytu laikotarpiu. Tačiau to nepadarė todėl

27. ieškovo pateiktus įrodymus teismas neturi galimybės nustatyti, kad būtent patikslintame ieškininiame pareiškime nurodyti atsakovai yra skolingi jame nurodyto dydžio skolas, nes pats rinkti įrodymus teismas turi teisę tatymų nustatytais atvejais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Apeliaciniu skundu ieškovas (UAB Lietuvos energijos tiekimas) prašė panaikinti 2018-11-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-672-235/2018 dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai ir ieškinį tenkinti pilnai arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

29. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-655-881/2017 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo nagrinėjamu atveju buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau ne tarp Bendrijos ir ieškovės, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, tačiau tarp kiekvieno faktinio elektros energijos gavėjo (vartotojo) ir ieškovės. Atsižvelgiant į tai, ieškovas patikslino ieškinį ir reikalavimą pareiškė patalpų savininkams, kurie naudojo elektros energiją pastatuose (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

30. Kadangi ieškovas neturėjo duomenų, kokį kiekį elektros energijos sunaudojo kiekvienos patalpos savininkas, tai visą įvadinio skaitiklio užfiksuotą elektros energijos kiekį paskirstė patalpų savininkams proporcingai jų valdomų patalpų plotui. Atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta, jog dalis patalpų savininkų turi sudarę atskiras sutartis su ieškovu ir turi individualius skaitiklius. Tokių patalpų savininkams skola nebuvo dalinama nuo atskirų skaitiklių jų patalpoms įrengimo momento.

31. Po ieškinio pareiškimo UAB „Kennedy Forbes“ pateikė įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir turto apžiūros aktą) apie savo valdomų patalpų būklę, iš kurių matyti, jog patalpos yra netinkamos naudoti ir jose nėra jokių elektros energiją naudojančių įrenginių.

32. Taip pat I. R. ir V. P. pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose užfiksuota, jog per jų turimus individualius elektros skaitiklius elektros energija persiunčiama į kitas jų valdomas patalpas.

33. Ieškovas įvertino šiuos papildomus įrodymus ir dar kartą patikslino ieškinį, pareikšdamas reikalavimą tų patalpų savininkams, kurie skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo su ieškovu sudarę individualios elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, priteisė iš vieno atsakovų dalį skolos, kurią jis pripažino, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

35. Mano, jog teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

36. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jis nebuvo pateikęs aiškių ir suprantamų paskaičiavimų, iš kurių matytųsi kaip pradiniame ieškinyje 998-ąjai DNSB priskaičiuota skola buvo paskirstyta atsakovams. Nurodė kad byloje buvo pateiktos sąskaitos, kurios kiekvieną mėnesį buvo išrašomos 998-ąjai DNSB, bei skolos paskirstymo lentelė (2018-05-25 patikslinto ieškinio 11 priedas), kurioje buvo pateikta informacija apie kiekvienos išrašytos sąskaitos dydį, patalpų savininkus, kurie atitinkamą mėnesį nebuvo sudarę atskiros elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties su ieškovu, ir patalpų plotus.

37. Apeliantas pažymėjo, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokias lėšas už elektros energiją 998-oji DNSB yra surinkusi iš kitų pastato savininkų ir sumokėjusi ieškovui, nors ieškovas 2017-04-24 buvo pateikęs teismui prašymą dėl duomenų iš 998-osios DNSB išreikalavimo, tame tarpe ir apie tai, kurie patalpų savininkai ir kiek yra sumokėję bendrijai už sunaudotą elektros energiją. Iš pradžių teismas tenkino šį prašymą ir įpareigojo 998-ąją DNSB pateikti duomenis į bylą, tačiau bendrijai atsisakius teikti duomenis, teismas 2017-11-27 nutartimi leido 998-ajai DNSB neteikti prašomų duomenų. Todėl pats teismas užkirto ieškovui galimybę gauti duomenis, kas iš patalpų savininkų mokėjo 998-ajai DNSB už elektros energiją, o išnagrinėjęs bylą, ieškovo reikalavimą atmetė tuo pagrindu, jog ieškovas nepateikė duomenų, kuriuos gauti užkirto galimybę teismas.

38. Atkreipė dėmesį jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje UAB „Infina“ atstovas reiškė analogišką prašymą išreikalauti duomenis iš 998-osios DNSB, kiek pinigų ji yra gavusi iš patalpų savininkų už sunaudotą elektros energiją, tačiau teismo nuomone, tokių duomenų nebuvo tikslinga reikalauti.

39. Apeliantas pažymėjo, kad teismas byloje esančius antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (surašytus 2018-04-30) be pagrindo vertintino kritiškai, nurodęs jog norint padaryti tokias išvadas atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą būtinas šios srities specialisto (ieškovo atstovo) dalyvavimas (teismo sprendimo 27 pastraipa), nes atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą dalyvavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas S. P. (pažymėjimo Nr. 12641), apie ką liudija įrašas faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Kas patvirtina, jog antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo specialistas - AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas, o teismo išvados padarytos tinkamai nesusipažinus su byloje esančiais įrodymais.

40. Apeliantas nesutiko su teismo argumentais, kad jis turėjo visas galimybes, pasitelkdamas savo srities specialistus patikrinti visų ginčo patalpų savininkų elektros apskaitos prietaisus, nustatyti kokie patalpų savininkai faktiškai nenaudoja elektrose energijos, pateikti duomenis apie kitų patalpų savininkų skolų buvimą /nebuvimą/, duomenis kiek iš viso buvo sunaudota elektros energijos. Pažymėjo, kad ieškovas neturi jokių duomenų, ar patalpų savininkai turi įsirengę kontrolinius skaitiklius savo patalpose. Net jei ieškovas patikrintų hipotetiškai egzistuojančius skaitiklius, jis užfiksuotų tik skaitiklių rodmenis tam tikru momentu. Tačiau ši informacija neturėtų jokios naudos, nes norint apskaičiuoti sunaudotos elektros energijos kiekį reikia žinoti ne tik skaitiklio rodmenis laikotarpio pabaigoje, bet ir pradinius rodmenis, kad būtų galima apskaičiuoti rodmenų skirtumą (t.y. kiek sunaudota). Ieškovas duomenimis apie pradinius skaitiklių rodmenis nedisponuoja. Tokios informacijos taip pat į bylą nepateikė ir trečiasis asmuo 998-oji DNSB, o teismas nusprendė, kad tokios informacijos iš trečiojo asmens nereikia išreikalauti.

41. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje (6 pastraipa) teismas sutiko su ieškovo teiginiais, šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo-naudojimo santykiai, pripažino, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai elektros energijos pirkimo - pardavimo santykiai, patalpų savininkai naudojo ieškovo tiekiamą elektros energiją, todėl jiems atsirado pareiga sumokėti už sunaudotą elektros energiją, bet padarė prieštaringą išvadą, kad atsakovai neprivalo mokėti už sunaudotą elektros energiją. Teismo išvados ir argumentai prieštarauja tiek byloje surinktiems įrodymams, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017-03-28 nutartyje (civilinės byloje Nr. e2A-655-881/2017) nustatytoms aplinkybėms, todėl sprendimas turėtų būti pakeistas toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas.

Atsiliepimas

42. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas TUAB „Litamicus“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą.

Šalies argumentai

43. Ieškovas nurodė, kad TUAB „Litamicus“ turėtų sumokėti ieškovui už sunaudotą elektros energiją už 2014-01 mėn. - 275, 50 eurų ir už 2014-02 mėn. - 155,11 eurų. Su ieškiniu TUAB „Litamicus“ sutiko iš dalies, ir vadovaudamasi teisingumo principu pripažino 250 eurų skolą.

44. Kadangi pagal esamų elektros skaitiklių parodymus ir išrašytas sąskaitas už sunaudotą elektros energiją atsakovo administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini) vidutinė mokėtina suma buvo 125 eurai per mėnesį, atsakovas pripažino ieškinį dalyje dėl nesumokėtos už elektros energiją sumos už du mėnesius, kai negavo iš BUAB „Kenedy Forbes“ sąskaitų 250 eurų sumai.

45. Nurodė kad iki 2014 metų vasario 24 dienos už suvartotą elektros energiją atsiskaitydavo su tuometiniu pastato administratoriumi UAB „Kenedy Forbes“ pagal 2010 11 25 elektros energijos tiekimo sutarties 2.2 punkte numatytą tvarka, pagal elektros energijos apskaitos prietaiso skaitiklio Nr. 012161 parodymus“.

46. UAB „Kenedy Forbes“ už suvartotą elektros energiją pateikdavo sąskaitas, kurias atsakovas reguliariai ir laiku apmokėdavo. Iš sutarties matyti, kad UAB „Kenedy Forbes“ vadinamas abonentu buvo tarpininkas tarp elektros tiekimo tinklų operatoriaus ir TUAB „Litamicus“, vadinamo sutartyje subabonentu. UAB „Kenedy Forbes“ 2013 metais buvo iškelta bankroto byla, tačiau bankrutuojančios UAB „Kenedy Forbes“ bankroto administratorius TUAB „Litamicus“ pretenzijų dėl atsiskaitymų už elektros energijos tiekimą nereiškė ir sąskaitų nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikia įrodymų, kad jis yra įgijęs bankrutavusios UAB „Kenedy Forbes“ piniginius reikalavimus atsakovui, nenurodo ir kitų pagrindų. Ieškovo pareiga pagrįsti tiek savo teisę reikšti piniginius reikalavimus, tiek ir įrodymus dėl reikalavimo dydžio ir pagrįstumo. Kadangi nėra sumokėjęs už elektros energiją už 2014 m sausio ir vasario (iki 24 d.) mėnesius, todėl sutinka už faktiškai suvartotą elektros energiją tuo laikotarpiu atsiskaityti su ieškovu. Tačiau atsakovas nėra ir nebuvo 998 – DNSB narys, todėl nesutinka su ieškovo pateikta skaičiavimo metodika ir neprisiima atsakomybės už kitų asmenų suvartotą elektros energiją.

47. Nuo 2014 02 24 atsakovas atsiskaito tiesiogiai su elektros energijos tiekimo operatoriumi pagal 2014 02 21 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovas prieš ieškovą yra atsakingas tik už savo prievoles pagal šią sutartį.

Atsiliepimas

48. Atsakovė V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą apelianto apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

49. Nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiu, kad ieškovas nėra pateikęs aiškių ir suprantamų paskaičiavimų, iš kurių matytųsi kaip pradiniame ieškinyje 998 - ąjai DNSB priskaičiuota skola buvo paskirstyta atsakovams. Apeliantas nurodė, kad tokius paskaičiavimus yra pateikęs patikslinto ieškinio 11 priede pateiktoje lentelėje, tačiau joje nėra įvertinti duomenys, kiek lėšų už elektros energiją 998 - oji DNSB yra surinkusi iš patalpų savininkų ir sumokėjusi ieškovui.

50. Nors apeliantas ir nurodo, kad teismas leido 998 - ąjai DNSB neteikti duomenų apie patalpų savininkų bendrijai už elektros energiją sumokėtas pinigų sumas, tačiau tokius duomenis pateikė kai kurie atsakovai, tame tarpe ir atsakovė V. P., kuri procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad jai priklausančias patalpas nuomoja UAB „Infina", kuri ir moka už elektros energiją, kuri suvartojama V. P. priklausančiose patalpose. Iki sutarties su ieškovu sudarymo už elektros energiją buvo mokama Bendrijai. Teismui buvo pateikti duomenys, kad iki sutarties su ieškovu sudarymo sąskaitas už elektros energiją pateikinėjo 998-oji DNSB, pagal šias sąskaitas bendrijai mokėjo UAB „Infina". Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad UAB „Infina" už elektros energiją bendrijai yra sumokėjusi 1261,56 Eur, t.y. beveik tą pačią sumą (1271,41 Eur), kurios ieškovas reikalauja iš atsakovės V. P..

Žemesnės instancijos teismas

51. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-28 nutartyje, kuria buvo panaikintas ankstesnis pirmosios instancijos teismo sprendimas, buvo nurodęs, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau ne tarp Bendrijos ir ieškovo, kaip sprendė teismas, tačiau tarp kiekvieno faktinio elektros energijos gavėjo (vartotojo) ir ieškovo, todėl nesant tarp tiekėjo ir bendrijos sudarytos sutarties, bendrija neturėjo pareigos atsiskaityti už suteiktą elektros energiją. Tačiau būtina pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2017-03-28 nutartį, neturėjo informacijos ir duomenų apie tai, kad 998-oji DNSB patalpų savininkams pateikinėjo sąskaitas už elektros energijos suvartojimą bei iš patalpų savininkų rinko pinigus.

52. Kaip matosi iš bylos medžiagos už visą ginčo laikotarpį pats ieškovas sąskaitas už elektros energiją pateikėjo ne patalpų savininkams, o bendrijai. Kaip jau buvo nurodyta patalpų savininkams sąskaitas už elektros energiją teikė bendrija. Taigi, patalpų savininkai buvo įsitikinę, kad jie už suvartotą elektros energiją privalo mokėti bendrijai, o ne ieškovui.

53. LR CK 6.45 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai. Kadangi ieškovas sąskaitas už elektros energiją teikdavo bendrijai, o bendrija -patalpų savininkams, darytina išvada, kad atsakovė V. P. savo prievolę atsiskaityti už patalpose suvartotą elektros energiją yra įvykdžiusi tinkamai. Elektros energijos tiekimas yra pagrindinė ieškovo veikla, todėl jis kaip savo srities profesionalas privalėjo tinkamai pasirūpinti, kad sąskaitos už elektros energiją būtų išrašomos tinkamiems asmenims.

54. Pažymėtina, kad informaciją ir duomenis apie tai, kad bendrija rinko pinigus už elektros energiją iš patalpų savininkų, pateikė ir kiti atsakovai (pvz. atsakovė M. P.), todėl Ieškovas privalėjo šiuos duomenis ir informaciją įvertinti bei patikslinti savo ieškinio reikalavimus, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

56. Byloje ginčas kilęs tarp elektros energijos tiekimo operatoriaus (ieškovo) ir patalpų, į kurias buvo tiekiama elektros energija savininkų dėl apmokėjimo už elektros energiją.

57. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pradiniu ieškiniu ieškovas (tuomet - AB LESTO) kreipėsi į teismą, prašydamas, priteisti iš atsakovės 998-osios DNSB 10 155,07 Eur skolos, 438,58 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį rėmė 2013 10 01 su Bendrija sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimi Nr. 129415-51112/131667, kurios pagrindu teikė elektros energijos persiuntimo paslaugą objektui (duomenys neskelbtini), o Bendrija įsipareigojo mokėti už persiųstą elektros energiją sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškinyje teigė, jog už patiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. išrašė ir pateikė Bendrijai PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovė apmokėjo tik iš dalies, todėl liko skolinga 10 155,07 Eur skolos ir 438,58 EUR delspinigių.

58. Bendrija 2014 m. pradžioje kreipėsi į ieškovę, prašydama pakeisti taikomą tarifą į standartinį tarifą, taikomą buitiniams vartotojams. Ieškovas sutiko, kad bendrijai, kaip paskirstančiai įmokas butų (patalpų) savininkams, surenkančiai įmokas ir pagal sudarytą sutartį atsiskaitančiai su ieškovu, galėjo būti taikomas pirmosios grupės (buitinių) vartotojų elektros energijos tarifas bei ilgesni atsiskaitymo terminai, todėl atsakovei buvo pratęstas atsiskaitymo terminas. Taikomo tarifo pakeitimui reikėjo perprogramuoti Bendrijai įrengtą elektros skaitiklį, tačiau Bendrija tik 2014 m. rugsėjį ieškovo darbuotojams suteikė galimybę patekti prie skaitiklio ir jį perprogramuoti bei atlikti skaičiavimus už ankstesnį laikotarpį.

59. Atsakovė Bendrija atsiliepimu į pradinį ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutinka padengi susidariusią skolą už elektros energiją, kai ieškovė pateiks atsakovei tinkamus finansinius dokumentus, t. y. sąskaitas ir ataskaitas panaikinant ar ištaisant neteisingai išrašytas sąskaitas bei išrašant teisingas nuo elektros tiekimo pradžios pagal vieno tarifo įkainį. Nurodė, kad sutarties dėl elektros tiekimo šalys nebuvo sudariusios, ir ieškovė, nesudariusi sutarties, tiekė elektros energiją taikydama padidintą tarifą. Būtent dėl ieškovės, kaip kreditorės, kaltės atsakovė sustabdė savo prievolės vykdymą.

60. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 02 17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs Bendrijos apeliacinį skundą 2017 03 28 sprendimu, minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 02 17 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal 2013 10 01 elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, ieškovas įsipareigojo teikti apeliantei elektros energijos persiuntimo paslaugą, o apeliantė – ją apmokėti. Rašytinės sutarties dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo šalys nebuvo sudariusios. Konstatavo, kad Remiantis ieškovo nurodytu sutarties 7 punktu, ši sutartis turėjo būti laikoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, jei kliento esamas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimo tiekti elektros energiją ir klientas negali pasirinkti kito nepriklausomo tiekėjo, tokiu atveju ieškovas galėjo tiekti klientui elektros energiją ne ilgiau kaip tris mėnesius. Kadangi ieškovas elektros energiją tiekė ilgiau kaip tris mėnesius, remiantis minėtu sutarties punktu, sutartis negali būti laikoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi. Todėl teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo nagrinėjamu atveju buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau ne tarp Bendrijos ir ieškovės, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, bet tarp kiekvieno patalpų savininko, kaip faktinio elektros energijos gavėjo (vartotojo) ir ieškovės: ieškovė tiekė elektros energiją Bendrijos butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, o pastarieji priėmė elektros energiją ir už sunaudotą jos kiekį per Bendriją mokėjo ieškovei. Pati bendrija nėra elektros energijos vartotoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008), todėl pareiga atsiskaityti už suteiktą elektros energiją kylą faktiniams elektros energijos vartotojams butų ir (ar) kitų patalpų savininkams.

61. Kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog Bendrija ilgą laiką atliko tarpininko tarp ieškovo ir atsakovų ginčo patalpų savininkų, pastariesiems atsiskaitant su ieškovu už į jų patalpas pateiktą elektros energiją, vaidmenį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ginčo laikotarpiu už sunaudotą elektros energiją teikė Bendrijai sąskaitas pagal pastatų įvadinių skaitiklių parodymus, o Bedrija, atlikusi atitinkamus paskaičiavimus pateikdavo sąskaitas patalpų savininkams dėl jų mokėtinos sumos pagal, kurias pastarieji atsiskaitydavo su Bendrija.

62. Pažymėtina jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo ieškovo prašymų teismas 2017 09 22 nutartimi pagrįstai buvo įpareigojęs Bendriją pateikti teismui duomenis: kokiu metodu bendrijos nariams buvo paskirstomos mokėtinos sumos už sunaudotą elektros energiją (pvz., proporcingai valdomų patalpų plotams ar kt.); kurie bendrijos nariai ir kiek yra sumokėję 998-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai už laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio (imtinai) sunaudotą elektros energiją. Tačiau Bendrijai atsisakius duomenis pateikti teismui nutartimi be pagrindo atleido ją nuo šios pareigos. Tuo tarpu sprendime teismas nurodė, jog ieškovas nėra pateikęs aiškių ir suprantamų paskaičiavimų, iš kurių matytųsi kaip pradiniame ieškinyje Bendrovei priskaičiuota skola buvo paskirstyta atsakovams ir kokias lėšas už elektros energiją Bendrija buvo surinkusi iš savo narių patalpų savininkų bei kokią dalį kiekvieno iš jų sumokėtų bendrijai lėšų yra pervedusi ieškovui. Tačiau akivaizdu, jog ieškovas pats tokių duomenų neturi galimybės gauti.

63. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovui, nors remiantis CPK 178 straipsnio nuostatomis abi šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasis aplinkybėmis kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Taigi, atsakovai teigdami, jog yra atsiskaitę su ieškovu teikdami mokėjimus per Bendriją turi pareigą pateikti įrodymus, kad jie ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu buvo Bendrijos nariais ir yra atsiskaitę su Bendrija, pagal jos pateiktas sąskaitas. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Bendrija įpareigotinas pateikti duomenis apie iš patalpų savininkų, ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu, surinktas lėšas ir jų perdavimą ieškovui.

64. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ją perkeldamas tik ieškovui, dėl ko į bylą nebuvo pateikti svarbūs įrodymai, kurių ieškovas neturėjo galimybės pateikti, dėl ko byloje galėjo būti neatskleista esmė. Todėl sprendimas naikinamas ir byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo

Teisėjai Asta PikelienėLaima RibokaitėLiuda Uckienė