- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- I-3610-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01547-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Saulėnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 10-S-66052(1.39E-10) „Dėl kasmetinių atostogų pratęsimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus AVPK perskaičiuoti pareiškėjo kasmetines atostogas, pridedant papildomai 19 dienų kasmetinių atostogų, apskaičiuoti piniginę kompensaciją už šias 19 dienų kasmetinių atostogų ir ją išmokėti pareiškėjui.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam Vilniaus AVPK viršininko įsakymu pagal grafiką buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2017 m. kovo 20 d. iki balandžio 20 d. Darbo užmokestis už suteiktas kasmetines atostogas nebuvo išmokėtas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, o buvo išmokėtas tik 2017 m. balandžio 4 d.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė prašymą ir buvo įsitikinęs, jog jis bus taikomas apmokėjimui už pirmąsias suteiktas kasmetines atostogas, bet ne apmokėjimui už absoliučiai visas suteiktas kasmetines atostogas. Pabrėžė, kad 2014 m. balandžio 30 d. prašyme neišreikšta valia visais atvejais gauti darbo užmokestį už visas paskesnes kasmetines atostogas. Pareiškėjas išsiaiškinęs, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas turėjo būti išmokėtas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, nedelsdamas t. y. dar kasmetinių atostogų metu (2017 m. kovo 20 d.–balandžio 20 d.), Vilniaus AVPK pateikė prašymą pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų kiek delsiama sumokėti jam darbo užmokestį už šias kasmetines atostogas. Kadangi kasmetinės atostogos pareiškėjui nebuvo pratęstos, tai jos turėjo būti pridėtos prie kitų kasmetinių atostogų arba suteiktos kitu laiku. Taip pat akcentavo, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, suteiktas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki balandžio 20 d., pareiškėjui susidarė 19 dienų kasmetinių atostogų.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Jis elektroniniu paštu 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nurodydamas, kad jo rugsėjo mėnesį Lietuvoje nebus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė, bylą nagrinėja pareiškėjui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–15).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas už suteiktas kasmetines atostogas apmokėti ne iki kasmetinių atostogų pradžios, bet kartu su darbo užmokesčiu, nenurodė konkrečiai už kurias atostogas jis pageidauja tokios apmokėjimo tvarkos, todėl, atsakovo teigimu, pagrįstai jo prašymas dėl apmokėjimo tvarkos buvo taikomas apmokėjimui už visas atostogas. Atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme išreikštą valią pakeisti darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką, darbo užmokestį jam išmokėjo jau sekančią dieną t. y. 2017 m. balandžio 4 d.
Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į pareiškėjo 2014 m. balandžio 30 d. prašymą, pareiškėjui darbo užmokestis už kasmetines atostogas buvo mokamas kartu su darbo užmokesčiu. Esant pareiškėjo prašymui dėl kitokios apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos nei nustatyta Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalyje, šioje normoje įtvirtinti pavėluoto mokėjimo padariniai netaikytini.
Pasak atsakovo, tiek pareiškėjo 2017 m. balandžio 3 d. prašymas Vilniaus AVPK viršininkui dėl kasmetinių atostogų pratęsimo, tiek skunde teismui pateiktas prašymas įpareigoti Vilniaus AVPK perskaičiuoti pareiškėjo kasmetines atostogas, pridedant papildomai 19 dienų kasmetinių atostogų bei apskaičiuoti piniginę kompensaciją už šias 19 dienų kasmetinių atostogų, yra nepagrįsti.
Atsakovo atstovė, remdamasi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad pareiškėjas jokio kito prašymo nebuvo pateikęs. Neatšaukė 2014 m. balandžio 30 d. prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą Vilniaus AVPK viršininkui už suteiktas kasmetines atostogas apmokėti ne iki kasmetinių atostogų pradžios, bet kartu su darbo užmokesčiu (b. l. 7).
Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 10-AK-93 „Dėl atostogų“ 3.2 papunkčiu pareiškėjui suteikė dalį kasmetinių atostogų už 2017 m., t. y. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (b. l. 60–62, 63).
Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 10-AK-113 „Dėl atostogų“, atsižvelgdamas į prašymą, pakeitė Vilniaus AVPK 2017 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 10-AK-93 3.2 punktą dėl kasmetinių atostogų suteikimo policininkui R. K. ir išdėstė taip: vietoj žodžių“ „nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.“ įrašė žodžius „nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d.“ (b. l. 64–67, 68).
Pareiškėjas 2017 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą pratęsti kasmetines atostogas nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. ir nurodė, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas jam neišmokėtas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalimi, pageidavo tęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek delsiama jam sumokėti darbo užmokestį (b. l. 5).
Atsakovas Vilniaus AVPK pareiškėjui 2017 m. balandžio 4 d. išmokėjo darbo užmokestį už kasmetines atostogas – 713,30 Eur (b. l. 18).
Atsakovas Vilniaus AVPK Sprendime, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. balandžio 3 d. prašymą, jo netenkino ir informavo, kad, atsižvelgęs į pareiškėjo 2014 m. balandžio 30 d. prašyme išreikštą valią už suteiktas kasmetines atostogas atlyginimą mokėti ne iki kasmetinių atostogų pradžios, o kartu su darbo užmokesčiu, Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies norma nebuvo pažeista. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme išreikštą valią pakeisti darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką, pareiškėjui darbo užmokestis buvo išmokėtas 2017 m. balandžio 4 d. (b. l. 7, 8).
Pareiškėjas 2017 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą Vilniaus AVPK viršininkui pratęsti kasmetines atostogas nuo 2017 m. balandžio 21 d. dešimt dienų, nes nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. sirgo (b. l. 69).
Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 10-AK-222 „Dėl atostogų“ 8 punktu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į pareigūno prašymą bei pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, pareiškėjui kasmetines atostogas už 2017 metus pratęsė nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (b. l. 70–77, 78).
Pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos (b. l. 79).
Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 10-TE-376 „Dėl tarnybos eigos“ atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 80, 81).
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, kuriuo netenkintas jo prašymas pratęsti kasmetines atostogas, argumentuodamas tuo, kad jam neišmokėtas darbo užmokestis, pažeidus Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalį.
Darbo kodekso (taikytina redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 1 d.) 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Taigi, ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios.
Darbo kodekso 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad tais atvejais, kai šis kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo likus mažiau kaip trims dienoms iki jų, bei dėl kitokios, nei nustatyta Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalyje, apmokėjimo už jas tvarkos nenustatyta, teismas konstatuoja, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl kitokios apmokėjimo už darbą tvarkos. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 193–204).
Teismo vertinimu, pareiškėjo 2014 m. balandžio 30 d. prašyme išreikšta valia už suteiktas kasmetines atostogas atlyginimą mokėti kartu su darbo užmokesčiu yra nepakeista. Pareiškėjas šio prašymo neatšaukė ir jokio kito prašymo, pakeičiančio minėtame prašyme išreikštą valią, nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui atostoginiai už laikotarpius, kai jis atostogavo nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 7 d., nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 17 d. ir nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 16 d. (b. l.82), buvo apmokami kartu su darbo užmokesčiu. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jis manė, jog toks prašymas taikomas tik konkrečiam laikotarpiui, yra nepagrįsti. Nustatyta, kad ne vienerius metus pareiškėjui buvo mokami atostoginiai remiantis jo prašymu, t. y. kartu su darbo užmokesčiu. Pareiškėjo teiginiai, kad tokį prašymą jam atsakovas padavė ir jis jį pasirašė, nepaneigia prašyme išreikštos valios, kuri patvirtinta paties pareiškėjo parašu. Be kita ko, pareiškėjui tokia atostoginių mokėjimo tvarka buvo taikoma nuo 2014 m. ir jis jokių pretenzijų atsakovui neišreiškė. Taigi, tokia apmokėjimo tvarka pareiškėją tenkino. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui būtų pateikęs naują prašymą dėl apmokėjimo už atostoginius tvarkos. Būtent pareiškėjo 2014 m. balandžio 30 d. prašyme išreikšta valia vadovaujantis jam buvo mokami atostoginiai ne tik už 2017 metus, bet ir 2015, 2016 metais.
Taigi, rašytiniame šalių susitarime buvo išreikšta susitarimo šalių valia, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nesivadovauti tokiu prašymu ir pareiškėjui apmokėti darbo užmokestį už atostogas, remiantis Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjo teisių nepažeidė.
Konstatuotina, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą išreiškė valią dėl apmokėjimo tvarkos. Taigi, su tokia tvarka sutiko. Tai patvirtina ir ankstesniais metais gauti mokėjimai už atostoginius. Teismo vertinimu, taip pareiškėjas išreiškė valią atsisakyti teisės reikalauti, kad šiuo pagrindu kasmetinės atostogos būtų pratęsiamos, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad priešingas šių normų aiškinimas reikštų Darbo kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų paneigimą ir nebūtų suderinamas su Darbo kodekso 35 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga veikti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti savo teise. Atsakovas neturėjo pagrindo taikyto Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalyje nustatytos darbo apmokėjimo tvarkos.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti Vilniaus AVPK perskaičiuoti pareiškėjo kasmetines atostogas, pridedant papildomai 19 dienų kasmetinių atostogų, apskaičiuoti piniginę kompensaciją už šias 19 dienų kasmetinių atostogų ir ją išmokėti pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.