Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-27 · Administracinė byla Nr. I-1732-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
I-1732-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02916-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
I. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1732-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02916-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui I. B. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferenciją),

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (2-4 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI), 1000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis smurtas nepagrįstai skiriant nnuobaudas. 2016-06-08 jam nepagrįstai buvo paskirtas papeikimas už tai, kad jis 2016-06-02 nemiegojo. Jo elgesys nekėlė jokios grėsmės nei aplinkiniams, nei esamai tvarkai. Nutarimą skirti nuobaudą apskundė, tačiau buvo įkalbėtas skundą atsiimti. 2016-08-26 esant panašioms aplinkybėms, vėl buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis nemiegojo. Antros nuobaudos paskyrimą taip pat apskundė. Du kartus su pareiškėju buvo pravedamas pokalbis, kurio metu buvo prašomas atsiimti skundą. Pirmojo pokalbio metu kategoriškai atsisakė, bet antrojo pokalbio metu pareigūnams pavyko jį įkalbėti, todėl skundą jis atsiėmė.

Dėl patirto psichologinio smurto patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, buvo diskriminuojamas dėl teisinės padėties, buvo įžeistas pareiškėjo orumas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jis buvo parašęs skundus dėl paskirtų nuobaudų, tačiau jo skundai nebuvo užregistruoti. Prieš registruojant skundus, su pareiškėju buvo pravesti pokalbiai, kurių metu jis atsisakė skundų. Psichologinis smurtas pasireiškė nuobaudų skyrimu. Pareiškėjo nuomone, negali būti skiriama nuobauda už dienotvarkės pažeidimą, kad asmuo nemiega. Pareiškėjas mano, kad kitiems kameroje buvusiems asmenims netrukdė, nes jie būtų jam pasakę.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (34-37 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI direktorius 2016-06-08 nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“, atsižvelgdamas į tai, kad suimtasis I. B. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 00.02 val. nemiegojo, sėdėdamas prie stalo kalbėjosi su kitais asmenimis, esančiais kameroje Nr. 89, į pareigūno reikalavimus laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir eiti miegoti nereagavo, - taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, skyrė papeikimą. Paskirtą nuobaudą pareiškėjas turėjo teisę skųsti nustatyta tvarka, tačiau neskundė. Šiaulių TI direktorius 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“, atsižvelgdamas į tai, kad suimtasis I. B. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 23.20 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo ir rūkė, nevykdė pareigūnų reikalavimų nepažeidinėti nustatytos tvarkos, taip pat į tai, kad drausmine tvarka jau buvo baustas, skyrė teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje atėmimą vieną mėnesiui. Šios nuobaudos pareiškėjas taip pat neskundė. Kadangi administracinis ginčas dėl Šiaulių TI 2016-06-08 ir 2016-08-26 nutarimų, kuriais paskirtos drausminės nuobaudos, nėra išnagrinėtas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, jis negali būti nagrinėjamas teisme. I. B. nuobaudos paskirtos nepraleidus Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje nustatyto bausmių skyrimo termino ir nuobaudų skyrimo tvarkos, todėl darytina išvada, kad nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus pareiškėjui paskirtos teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 1000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje naudojant psichologinį smurtą, t. y. nepagrįstai skiriant drausmines nuobaudas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

Suimtiesiems nuobaudų skyrimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (Žin., 2009, Nr. 68-2782) (toliau – Taisyklės; redakcijos, galiojusios nuo 2016-04-01 iki 2016-07-05, ir nuo 2016-07-05 iki 2017-01-01). Taisyklių 127 punkte numatyta, kad suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas nuobaudas suimtiesiems turi teisę skirti tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopija suimtajam neatlygintinai įteikiama jo pasirašymo dieną. Taisyklių 129 punktas numato, kad kiekvienas suimtasis prieš skiriant jam nuobaudą turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu, o pagal 130 punktą, jei suimtasis, kuris įtariamas pažeidęs suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu. Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2008, Nr. 81-3172) (toliau SVĮ) 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) (toliau – BVK) 183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos“. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

2016-06-02 Šiaulių TI 4 pamainos korpuso vyresnysis R. B. tarnybiniame pranešime (10 b. l.) tardymo izoliatoriaus direktoriui nurodyta, kad suimtasis I. B., laikomas 89 kameroje, 2016-06-02 padarė drausmės pažeidimą – 00.02 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo, kalbėjosi su kitais asmenimis, esančiais kameroje, į reikalavimus laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir eiti miegoti nereagavo, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą bei Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58. I. B. paaiškinime (11 b. l.), nurodė, kad birželio 2 d. 00.02 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo ir šnekėjosi su kitais kameroje buvusiais kaliniais, kurie irgi nemiegojo, šnekėjosi tyliai, kad nedrumstų kitų nuteistųjų poilsio. Paaiškino, kad jaučiasi kaltas, nes kol kas nėra įpratęs būti migdomas priverstine tvarka ir verčiamas gulėti, kai nesinori miego. 2016-06-08 Šiaulių TI direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-912 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (12 b. l.). už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą (00.02 val. nemiegojo, sėdėdamas prie stalo kalbėjosi su kitais asmenimis, esančiais kameroje Nr. 89, į pareigūno reikalavimus laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir eiti miegoti, nereagavo, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę) suimtajam I. B. paskirtas papeikimas. Šio nutarimo kopija suimtajam I. B. įteikta 2016-06-15.

2016-08-20 Šiaulių TI 4 pamainos korpuso vyresniojo M. M. tarnybiniame pranešime (13 b. l.) nurodyta, kad suimtasis I. B. kameroje Nr. 32 padarė drausmės pažeidimą – 23.20 val. sėdėjo prie stalo ir rūkė, į reikalavimus eiti miegoti nereagavo, atsikalbinėjo, pareiškė, kad rašys skundą, tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, bei Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę. I. B. 2016-08-22 pasiaiškinime (14 b. l.) nurodė, kad 2016-08-20 23.20 val. atsidarė kameros durys, pareigūnas pareikalavo eiti miegoti, jis pareigūnui paaiškino, jog priverstinai šis taisyklių punktas nevykdomas, jei bus verčiamas miegoti, kreipsis su skundu į ŠTI administraciją; tuo metu rūkė atsisėdęs prie stalo, konflikto nebuvo. 2016-08-26 Šiaulių TI direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-1219 (15 b. l.), atsižvelgiant į tai, kad suimtasis I. B. kameroje Nr. 32 2016-08-20 padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą (23.20 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo ir rūkė, nevykdė pareigūnų reikalavimų laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę) suimtajam I. B. skyrė teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui. Šio nutarimo kopija suimtajam I. B. įteikta 2016-08-29.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pateikęs skundus dėl abiejų Šiaulių TI direktoriaus įsakymų, kuriais pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau įkalbėtas Šiaulių TI pareigūnų, šių skundų atsisakė. Teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kritiškai. Iš pažymų (9, 77 b. l.) matyti, kad pareiškėjas nuo 2016-06-08 (pirmosios nuobaudos paskyrimo dienos) iki 2016-12-19 (skundo teismui surašymo dienos) į Šiaulių TI direktorių su skundais nesikreipė, taip pat pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016-06-08 Nr. 25/04-912 ir 2016-08-26 Nr. 25/04-1219 nutarimų su skundais į Kalėjimų departamentą nesikreipė (77-79 b. l.).

Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka paskirtų drausminių nuobaudų neskundė, faktinių aplinkybių, nurodytų Šiaulių TI direktoriaus 2016-06-08 Nr. 25/04-912 ir 2016-08-26 Nr. 25/04-1219 nutarimuose neginčija, t. y. pripažįsta, jog minėtuose nutarimuose nurodytu laiku, nemiegojo. Pareiškėjas nurodo, jog neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis nepagrįstai buvo verčiamas laikytis dienotvarkės, o už dienotvarkės pažeidimus susijusius su poilsiu, nepagrįstai buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Tai pareiškėjas vertina, kaip psichologinį smurtą.

SVĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad dienotvarkė yra viena iš suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. SVĮ 34 straipsnyje numatyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, nėra numatyta išimčių dėl nuobaudų skyrimo (neskyrimo) dėl suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimo, susijusio su dienotvarkės nesilaikymu poilsio metu. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI direktorius už dienotvarkės pažeidimą nepagrįstai paskyrė pareiškėjui drausmines nuobaudas. Kadangi Šiaulių TI direktoriaus 2016-06-08 Nr. 25/04-912 ir 2016-08-26 Nr. 25/04-1219 įsakymai nėra panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, šios bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta Šiaulių TI neteisėtų veiksmų skiriant drausmines nuobaudas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai taikydami drausminę atsakomybę pareiškėjui už dienotvarkės nesilaikymą, tokiu būdu prieš pareiškėją naudojo psichologinį smurtą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 1000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas